- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-143-823-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00321-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro ,,Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro ,,Energetikas“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras ,,Energetikas“ (toliau – pareiškėjas) 2011 m. rugsėjo 8 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus (toliau – Palangos žemėtvarkos skyrius) 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 ,,Dėl valstybinio žemės sklypo išnuomojimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai, pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Pažymėjo, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad jis yra teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Įvertinus šią teismo nutartį bei vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944 nurodyta apskundimo tvarka, kad šis sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, pareiškėjo teigimu, jis skundą pateikia nepraleidęs šio apskundimo termino.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jam 2011 m. rugsėjo 7 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 str. 1 d., 32 str. 1 d., 37 str. 2 d. 8 p., 106, 149 str.).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 1 punktu, pažymėjo, jog iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Lingvistinė šio teisinio reguliavimo analizė taipogi leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo dalyku kreipiantis skundu tiesiogiai į teismą gali būti sprendimas, kuriuo išsprendžiamas valstybinio žemės sklypo nuomos klausimas priimant sprendimą išnuomoti valstybinį žemės sklypą. Šiuo atveju toks sprendimas nėra priimtas, ir, Palangos žemėtvarkos skyriui 2011 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 atsisakius patenkinti pareiškėjo prašymą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos, pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, 2011 m. liepos 8 d. pateikdamas skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai. Tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimus tokio pobūdžio bylose, nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-563/2010). Tokia neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka įstatymų leidėjas siekia suteikti galimybę ginčą išspręsti pačiai institucijai, kol nėra sukurta tam tikrų teisių ir pareigų. Remdamasis 2010 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime pritartu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimu (toliau – Apibendrinimas), teismas pažymėjo, jog bet kuriuo atveju pareiškėjas į teismą skundu turėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ginčą išsprendusios institucijos sprendimo gavimo dienos. Įvertinęs Apibendrinimo 2.5 skyriaus nuostatas, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teritorinio teismingumo yra suformuota ir viešai paskelbta, todėl akivaizdu, kad ji pareiškėjui, juolab atstovaujamam profesionalaus advokato (skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai teikė advokatas), yra žinoma ir ja turėjo būti vadovaujamasi kreipiantis skundu į teismą ginčijant atsisakymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas turėjo kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pareiškėjas skundu kreipėsi 2011 m. rugsėjo 8 d. (skundo registracijos Nr. 3-539). Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944 gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. (pašto voko duomenys), todėl į Klaipėdos apygardos administracinį teismą jis turėjo kreiptis per 20 dienų, t. y. skundą paduoti iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai). Tai, kad pareiškėjas nesilaikė bylos teritorinio teismingumo taisyklių ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nėra aplinkybė, kuri nutrauktų skundo padavimo termino skaičiavimą, t. y. skundo padavimas bet kuriam teismui nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių nėra laikomas tinkamu kreipimusi į teismą. Būtent tokios praktikos laikomasi ir formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal kurią teismingumo taisyklių nepaisymas nėra pagrindas automatiškai laikyti, kad asmuo laiku kreipėsi į teismą, o tai yra tik pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4962/2009, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-214/2011). Taigi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir neprašo atnaujinti šio termino. Atsižvelgęs į Apibendrinimo 2.8 skyriaus nuostatas, teismas pažymėjo, jog, neteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai netinkamai nurodžius ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką, tai nėra prielaida taikyti būtent tą apskundimo terminą, kurį nepagrįstai nurodė institucija. Ši aplinkybė gali būti tik pakankama prielaida spręsti dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, įvertinant, ar galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai kreiptis skundu į teismą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą, numatytą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje, per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos tinkamai kreiptis teisminės gynybos, prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo neteikia, todėl pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakytina priimti. Ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis iš naujo skundu į teismą, kartu su skundu pateikiant motyvuotą prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-31/2010). Be to, nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis skundu į teismą, 2011 m. rugsėjo 7 d. Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmąjį kartą teisminės gynybos į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi ne tik nepraleisdamas apskundimo termino, numatyto pačiame skundžiamame akte – Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944, tačiau ir nepraleisdamas 20 dienų termino skundui pateikti, nustatyto ABTĮ 32 straipsnyje. Egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas teisminės gynybos kreiptis būtent į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pateikiamas vertinimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo sukeliamų pasekmių nebuvimo yra nepagrįstas. Vos gavęs šią nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą, nurodant, jog jis yra teismingas ir nagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kreipėsi į šį teismą. Skundo pateikimo metu terminas nebuvo praleistas, taigi papildomai prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944 vienareikšmiškai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Šį sprendimą paštu gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d., todėl, 2011 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikus skundą, sprendimo tekste nurodytas jo apskundimo terminas nebuvo praleistas. Teigia, jog ėmėsi visų protingų bei reikiamų pastangų, siekdamas apginti savo pažeidžiamas teises bei teisėtus interesus, tačiau dėl svarbių priežasčių praleido terminą skundui pateikti – buvo nepagrįstai suklaidintas paties Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo tekste nurodžius netinkamą ir neteisingą jo apskundimo tvarką. Prašymą atnaujinti terminą pateikia kartu su šiuo atskiruoju skundu.
Atsiliepimas
Atsakovai Palangos žemėtvarkos skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija atsakovų Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 ,,Dėl valstybinio žemės sklypo išnuomojimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo“ (b. l. 2–12). Pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (b. l. 110–113), todėl, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, į teismą jis galėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 1SS-(3.5)-1944 (b. l. 116–119) ir yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas dėl pareiškėjo skundo. Būtent ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kreipimosi į teismą terminą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka.
Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944 gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 114–115), todėl paskutinė skundo teismui padavimo diena buvo 2011 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė 2011 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 2–12), t. y. praleidęs paminėtą dvidešimt dienų terminą.
Prašymus atnaujinti terminą skundui paduoti sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 34 str.). Šiuo atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Taigi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro ,,Energetikas“ atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.