Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-1270-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2-1270-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01012-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
P. B., A. B., D. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1270-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01012-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. B., A. B. ir D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai P. B., A. B. ir D. P. teismui pateiktu pareiškimu (3-4 b. l.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad 2001 m. gegužės 13 d. mirus K. B., visą jo palikimą priėmė E. B.; taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jie (pareiškėjai) iš karto po savo motinos E. B., mirusios 2013 m. rugsėjo 9 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti palikėjos turtą.

Pareiškėjų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (47 b. l.). 2014 m. gruodžio 1 d. teisme gautas pareiškėjų atstovo prašymas (56 b. l.) bylą nagrinėti pareiškėjams ir jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktu atsiliepimu į pareiškimą (49-50 b. l.) dėl pareiškimo neprieštaravo, sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Iš mirties liudijimo (17 b. l.) matyti, kad K. B. mirė 2001 m. gegužės 13 d. Uždarosios akcinės bendrovės „Archyvų sistemos“ ir Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro Alvydo Andrijausko pateikti K. B. paveldėjimo bylos Nr. 196/2001 m., kurią vedė Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė, dokumentai (13-19 b,. l.) patvirtina, kad po K. B. mirties, 2001 m. lapkričio 7 d. paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, sutuoktinio K. B., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė E. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Kiti įpėdiniai – mirusiojo vaikai P. B., A. B. ir D. P. 2001 m. lapkričio 19 d. Kelmės rajono 2-ajam notarų biurui pateikė pareiškimus dėl palikimo nepriėmimo (20-22 b. l.), kuriais pareiškė, kad 2001 m. gegužės 13 d. mirus jų tėvui K. B. palikimo nepriima ir nenori gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nereiškia pretenzijų į palikimą. Kelmės rajono 2-ajame notarų biuro notarė Vilija Partaukienė 2001 m. lapkričio 19 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (34 b. l.), kuriuo remiantis K. B., mirusio 2001 m. gegužės 13 d., turtą paveldėjo palikėjo sutuoktinė E. B.. Pažymėjimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre (33 b. l.) patvirtina, kad 2001 m. lapkričio 26 d. testamentų registre buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas (identifikavimo kodas: 320010019078). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirus K. B., jo palikimą, paduodama pareiškimą notarui, įstatymų nustatyta tvarka yra priėmusi palikėjo sutuoktinė E. B.. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkinti pareiškėjų prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad 2001 m. gegužės 13 d. mirus K. B., visą jo palikimą priėmė E. B. nėra pagrindo, todėl pareiškimas šioje dalyje yra atmestinas.

Iš mirties liudijimo (5 b. l.) matyti, kad E. B. mirė 2013 m. rugsėjo 9 d. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos apie asmens duomenis (6 b. l.) matyti, kad E. B. gyvenamąją vietą Kelmėje, Nepriklausomybės g. 44 deklaravo 1978 m. kovo 22 d., mirė būdama našle, jos sutuoktinis K. B. mirė 2001 m. gegužės 13 d. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pažymėjimas apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (35-36 b. l.) matyti, kad po ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1978 m. sausio 18 d. statinio priėmimo naudoti aktą priklausė K. B.. Testamentų registro išrašas (38 b. l.) ir Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro Alvydo Andrijausko išduotas liudijimas (37 b. l.) patvirtina, kad palikėjos E. B. testamentų ir palikimo priėmimo faktų testamentų registre nėra įregistruotų. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po E. B. mirties niekas iš įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad visi pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name ir ten yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, pareiškėjai faktiškai valdo E. B. priklausantį turtą, jos asmeninius daiktus, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šis valdymas nėra įteisintas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai po savo motinos mirties naudojasi, valdo, disponuoja motinai priklausiusiu turtu – dalimis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, asmeniniais daiktais, jokie kiti įpėdiniai pretenzijų į palikėjos E. B. palikimą nereiškia.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjai – mirusiosios E. B. vaikai (10-11, 21 b. l.), pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, byloje nėra. Iš rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą, asmeninius daiktus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po E. B. mirties jos palikimą priėmė vaikai P. B., A. B. ir D. P..

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjams tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto – išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 7,75 Lt (1 b. l.). Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (7,75 Lt, iš kiekvieno pareiškėjo būtų po 2,58 Lt), t. y. mažiau nei dešimt litų, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš pareiškėjų nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2013 m. rugsėjo 9 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė