- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- I1-416-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01998-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 11 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. buvo kalinamas žeminančiomis sąlygomis Alytaus PN 9-o lokalinio sektoriaus 17 būryje, nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 27 d. 4-o lokalinio sektoriaus 4 kameroje, nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 5-o lokalinio sektoriaus 3 kameroje. Reiškė pretenzijas, kad buvo neužtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiąją dalį ploto. Pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti ar sėdėti. Patalpose nebuvo ventiliacijos, išskyrus vėdinimą per langą, kamerose buvo drėgna ir tamsu. Paaiškino, kad apsauginės grotos ant langų trukdo patekti dienos šviesai ir grynam orui, lempos buvo be apsauginių gaubtų, nuo menko apšvietimo skaudėjo akis ir galvą. 4 sektoriaus 4 kameroje buvo netinkama oro temperatūra, kamera buvo neremontuota, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, buvo drėgna. Kamerose pilna tarakonų, vorų, musių ir kitokių gyvių, virtuvėje taip pat buvo tarakonų. Tualetai įrengti kartu su dušu, tarp jų nebuvo užuolaidėlės, todėl neužtikrintas privatumas. Tualeto dangtis nepritvirtintas, todėl dėl antihigieninių sąlygų plito ligos. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, dvasinių kančių, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 11 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 9–14) nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjas galėjo nelydimas pareigūno judėti įstaigos teritorijoje, miegamasis nebuvo rakinamas. Nuteistasis jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairias programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, tačiau noro tam nebuvo išreiškęs. Tvirtino, kad Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų laikymo sąlygų ar perkėlimo į kitą būrį. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio yra atmestini. Nuteistųjų duše pertvaros yra įrengtos. 17-o ir 9-o būrių (9 sektorius) sanitariniuose mazguose tualetai yra atskirti 1,5 metro aukščio pertvaromis su durimis, juose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. 4, 5 ir 6 sektorių sanitariniai mazgai yra pačiose gyvenamosiose patalpose: įrengtos kabinos, mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Šiuose sektoriuose įrengtas tualetas, virtuvėlė. Sanitarinius mazgus valo patys nuteistieji, einantys tvarkdarių pareigas. Buitiniai parazitai naikinami. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 27 d. gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 11¹.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m vienam žmogui.
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 9–10, 18–20), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 7 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. buvo paskirtas ir gyveno 17 būrio (9 lokalinis sektorius) 6 miegamajame (bendrabučio tipo patalpoje), kuris yra 37,84 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,20 kv. m. Nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 17 būrio (9 lokalinis sektorius) 5 miegamajame (bendrabučio tipo patalpoje), kuris yra 37,06 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 kv. m. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 4 miegamajame (bendrabučio tipo patalpoje), kuris yra 30,37 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m. Nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 3 miegamajame (bendrabučio tipo patalpoje), kuris yra 34,48 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,83 kv. m.
Pareiškėjas skunde teigė, jog kai kurios iš patalpų, kuriose jis gyveno, buvo kamerų tipo, o atsakovės atstovas nurodė, jog visos patalpos buvo ne kamerų tipo. Tačiau, sprendžiant ginčą dėl pažeistos minimalios vienam asmeniui tenkančio ploto normos, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kadangi, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, ploto norma nebūtų pažeista net ir nustačius, kad kai kurios patalpos buvo kamerų tipo (vienam asmeniui tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m).
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie patalpų plotą bei jose įrengtų miegamųjų skaičių, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, jų neginčijo. Atsakovės pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama oro temperatūra, netinkamas apšvietimas, dėl blogos ventiliacijos patalpose buvo nuolat drėgna, veisėsi pelėsis, kamera buvo neremontuota.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, ši higienos norma nenustato reikalavimų natūraliam apšvietimui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 64). Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 40–43) bei 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 (b. l. 44–46), surašytus atlikus periodinius patikrinimus, kurių imtis – visos Alytaus PN patalpos. Patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (nustatytas Higienos normos HN 134:2015 21.3 punkto pažeidimas, tačiau pareiškėjas skunde neturtinės žalos iš šio pažeidimo nekildina). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 nustatytą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą, temperatūrą gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros yra vėdinami atidarius langus, esant poreikiui patalpos kuo greičiau remontuojamos (b. l. 11). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėtų patikrinimo aktų pagrįstumu, dėl to sprendžia, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro temperatūrą, drėgmę, ventiliaciją, apšvietą, grindų ir sienų būklę patalpose. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo deklaratyviai nurodyti argumentai dėl netinkamos patalpų ir inventoriaus būklės, netinkamos oro temperatūros, apšvietimo, blogos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog ant langų esančios apsauginės grotos pažeidė jo teises, paneigia ir tai, kad jų įrengimas reglamentuotas teisės aktų: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.5 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą, langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis, iš esmės analogiški reikalavimai nustatyti ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų).
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 47–49) ir 2018 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 305-147 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 50–52), pagal kurias buvo pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 26–38). Šie duomenys patvirtina, kad nurodytos įmonės paslaugomis atsakovės atstovas naudojosi nuolat.
Į bylą pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktuose (b. l. 40–43, 44–46) nenustatyta kenkėjų, o pareiškėjas nenurodė, kada, kokioje konkrečioje kameroje ir kokių buitinių parazitų buvo, nepateikė įrodymų, kad dėl jų keliamų nepatogumų kreipėsi į pataisos namų administraciją ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, nesat tokių duomenų, nėra pagrindo tikėti deklaratyviais, abstrakčiais pareiškėjo argumentais dėl švarios (be buitinių parazitų) aplinkos neužtikrinimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, motyvuodamas tuo, kad sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, neužtikrinant privatumo (nurodė, kad visose kamerose vienoje patalpoje buvo dušas ir tualetas, kuriose nebuvo užuolaidėlių).
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir / ar kietasis inventorius, tačiau detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Taigi, teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras su užuolaidėle. LVAT praktikoje yra pažymėta, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 17-o ir 9-o lokalinių sektorių sanitariniuose mazguose buvo įrengtos pertvaros su durimis, o 4-o ir 5-o lokalinių sektorių sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose (įrengiant kabinas), vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (b. l. 56), o 12 būrio dušas nuo tualeto atskirtas užuolaidėle (b. l. 55). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių duomenų neginčijo. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo nekonstatuotini. Praustuvės įrengimas sanitarinio mazgo patalpoje taip pat neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Teismas pažymi, kad jei pareiškėjui kilo sunkumų naudojantis tualetu dėl privatumo, nepritvirtinto klozeto dangčio ar netinkamai veikiančios kanalizacijos, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovės atstovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas to nedarė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.