- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 1-606-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59898-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- J. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniaus raj.sav., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. gruodžio 19 d. apie 18.15 val. Vilniuje, Olandų g., ties pastatu Nr. 57, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MAN M05, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,75 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų M. D., V. Č., I. G., A. K. parodymais, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. apklaustas kaltinamasis J. K. parodė, kad dėl kaltės pasisakys ir parodymus apie įvykio aplinkybes duos išblaivėjęs (b.l. 36, 37).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 28 d. apklaustas kaltinamasis J. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. apie pietus, tiksliai laiko nurodyti negali, su pažįstamu, kuris grįžo iš Anglijos ir atvažiavo į svečius, pradėjo gerti degtinę. Dviese išgėrė apie 750 gramų degtinės. Degtinę baigė gerti apie 15-16 valandą. Baigus gerti degtinę, jis buvo namuose ir apie 18 valandą jam paskambino pažįstamas iš serviso, kuris pasakė, kad atsilaisvino vieta ir jis turi atvaryti remontui automobilį. Dieną prieš, t.y. 2018 m. gruodžio 18 d., pažįstamas paprašė pagalbos, kad jo įmonės krovininį automobilį MAN nuvarytų į servisą pas savo pažįstamą. Jis sutiko padėti, todėl pažįstamas jam paliko krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio raktus, kad šį automobilį jis galėtų nuvaryti į servisą remontui. Kai jam paliko krovininį automobilį MAN ir jo raktus, jis buvo blaivus. 2018 m. gruodžio 19 d. gėrė alkoholį, nes pas jį į svečius atvažiavo pažįstamas, be to, nemanė, kad tą dieną teks vairuoti. Bet kai gruodžio 19 d. apie 18 valandą jam paskambino pažįstamas iš serviso ir pasakė, kad atsilaisvino vieta ir jis turi atvaryti remontui krovininį automobilį MAN, nutarė tuomet važiuoti. Jis nesijautė apgirtęs, buvo praėję 2-3 valandos laiko po to, kai baigė gerti degtinę. Todėl jis išėjo iš namų, sėdo už krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir vairuodamas šį automobilį važiavo link serviso. Jam vairuojamu automobiliu MAN važiuojant Olandų gatve nuo Antakalnio pusės, artėjant link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos priekyje važiavęs kažkoks automobilis staigiai pradėjo stabdyti. Tai pamatęs, jis taip pat pradėjo stabdyti vairuojamą krovininį automobilį MAN, bet dėl mažo atstumo ir staigaus stabdymo jis vairuojamo automobilio sustabdyti nesuspėjo ir atsitrenkė į priekyje važiavusio ir staigiai stabdžiusio automobilio galinę dalį, kuris atsitrenkė dar į kitą priekyje jo buvusį automobilį. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio MAN, pažiūrėjo, kad sužalotų asmenų nėra. Kažkas paskambinęs pranešė apie eismo įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jie pasiūlė jam alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko kad būtų patikrintas blaivumas ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl pareikšto įtarimo, kad automobilį MAN vairavo būdamas neblaivus, kaltę pripažįsta pilnai ir labai dėl to gailisi. (b.l. 45, 46)
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 21 d. apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. apie 18.10 val., vairuodamas automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Olandų gatve nuo Antakalnio pusės link Drujos gatvės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, snigo. Vairuojamu automobiliu važiavo apie 35 km/h greičiu ir privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, sustabdė vairuojamą automobilį, nes pamatė ant šaligatvio prie perėjos stovintį pėsčiąjį, todėl sustojo jo praleisti. Jam tik sustabdžius vairuojamą automobilį AUDI, netrukus pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo vairuojamo automobilio AUDI galinę dalį atsitrenkė automobilis „Peugeot“, o į šio automobilio „Peugeot“ galinę dalį atsitrenkęs krovininis automobilis MAN. Jis pasiteiravo automobilio „Peugeot“ vairuotojos, ar ši gerai jaučiasi. Moteris atsakė, kad medikų pagalbos jai nereikia. O krovininio automobilio MAN vairuotojas, išlipęs iš savo automobilio, vaikščiojo aplinkui. Ir jam kažkoks sustojime stovėjęs asmuo pasakė „žiūrėk, sunkvežimio vairuotojas girtas“. Tuomet jis įdėmiau pasižiūrėjo į krovininio automobilio MAN vairuotoją, kuris vaikščiojo aplink automobilius, ir pamatė, jog šis tikrai girtas, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, bei iš jo veido išraiškos matėsi, jog jis yra apgirtęs. Tuomet iš karto paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie eismo įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant, kol į įvykio vietą atvyks pareigūnai, jis pastoviai matė krovininio vilkiko vairuotoją, kuris, pavaikštinėjęs apie automobilius, sugrįžo ir įsėdo atgal į savo automobilį. Ir jis po eismo įvykio iki atvyko policijos pareigūnai jokio alkoholio nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai patikrino krovininio automobilio vairuotojo girtumą ir girdėjo pasakė, kad vairuotojui nustatytas 2,67 promilių girtumas. Eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, buvo apgadintas jo automobilis ir dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę, kuri ir atlygins padarytą žalą (b.l. 15).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 20 d. liudytoju apklausta V. Č. parodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. apie 18.20 val. vairuodama automobilį PEUGEOT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Olandų gatve nuo Antakalnio pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta. Priekyje jos vairuojamo automobilio važiavo automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją staigiai pradėjo stabdyti ir sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Tai pamačiusi, ji taip pat pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį „Peugeot“, bet dar nespėjus pilnai sustoti jos stabdomam automobiliui, staiga pajuto smūgį į vairuojamo automobilio „Peugeot“ galinę dalį. Nuo šio smūgio jos automobilis buvo nustumtas į priekį ir priekine dalimi atsitrenkė į priekyje važiavusio ir prieš perėją sustojusio automobilio AUDI galinę dalį. Sustojus automobiliui, ji išlipo ir pamatė, kad į jos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė krovininis automobilis MAN. Iš šio krovinio MAN automobilio išlipo vairuotojas ir ji iš karto suprato, jog jis neblaivus, nes jis svirdulaivo į šonus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Automobilio AUDI vairuotojas paskambinęs pranešė apie eismo įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko maždaug po 15-20 minučių. Per tą laiką automobilio MAN vairuotojas buvo visą laiką netoliese, ji jį matė ir jis po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino krovininio automobilio MAN vairuotojo girtumą ir pasakė, kad vairuotojui nustatė 2,67 promilių girtumą. Po to pareigūnai įformino eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo“, kuri ir atlygins padarytą žalą. Eismo įvykio metu sužalota nebuvo (b.l. 20).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 20 d. liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. dirbant pagal nustatytą grafiką su vyriausiuoju patruliu K. B. apie 18.21 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog Olandų gatvėje prie pėsčiųjų perėjos šalia sustojimo „Polocko“ stoties kryptimi susidūrė automobiliai AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešė automobilio AUDI vairuotojas, visi laukia vietoje. Pagal šį pranešimą atvykus į įvykio vietą Olandų gatvėje ties pastatu Nr. 57 pamatė susidūrusius tris automobilis, kurių pirmas stovėjo automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas M. D., antras automobilis buvo PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja V. Č., ir trečias stovėjo krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. K., ir sukėlė eismo įvykį. Krovininio automobilio MAN vairuotojo pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholį, J. K. prisipažino, kad jis vartojęs alkoholį. Bendraujant su J. K. nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, matėsi, jog jis yra neblaivus. Alkotesterio pagalba patikrinus J. K. blaivumą jam buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Po to 19.10 val. vairuotoją J. K. pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b.l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 27d. apklausta liudytojas A. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pažįstamo J. paprašė paslaugos, jog šis jų įmonei priklausantį krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvarytų į servisą. Jurijui paliko minėtą krovininį automobilį MAN bei jo raktus. J. jų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį į servisą turėjo nuvaryti 2018 m. gruodžio 19 dieną. Kai paliko J. krovininį automobilį MAN, tuomet jis buvo blaivus. 2018 m. gruodžio 19 dieną su J. nebendravo, nes buvo išvykęs. Ir tik po kelių dienų jam pasakė, kad J., kurio pavardės nežino, buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis jų įmonei priklausantį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis apie šio įvykio aplinkybes nieko nežino ir parodyti negali. J. nėra jų įmonės darbuotojas, jo kaip pažįstamo paprašė paslaugos, kad jis tiesiog nuvarytų ir paliktų įmonės krovininį automobilį MAN servise. Dėl eismo įvykio metu apgadinto krovinio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala nėra didelė. (b.l. 27)
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. d. 18.30 val. J. K. nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. l. 29-30, 31).
2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12557/2018(01) nurodyta, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,75 promilės etilo alkoholio. (b.l. 40).
Informacijoje apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10).
VšĮ „Emprekis“ pateikė duomenis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio MAN M05 kaina Lietuvoje su PVM yra 5000 Eur. (b. l. 11).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. vairavo automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. liudytojų M. D., V. Č., I. G. parodymais, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. K. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 19 d., 19.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,75 promilės etilo alkoholio. Taigi nagrinėjamu atveju J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis automobilį vairavo, kai nustatytas 1,5 promilių viršijantis girtumas.
Kaltinamasis J. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašo jam skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, nes yra bedarbis. (b.l. 60).
Kaltinamasis J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo.
2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b.l. 49).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis J. K. yra 52 metų amžiaus, vedęs, nedirbantis, neteistas (b.l. 53), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 54,55). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant nustatytų sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.
Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju J. K. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus), iš J. K. išieškotina automobilio (konfiskuotino turto – automobilio MAN M05, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), , vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 5000,00 Eur.
Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę –50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams.
Konfiskuoti iš J. K. 5000,00 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01029527, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 20 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Išaiškinti J. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.