- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-511-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36030-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Skolininkas
- UAB „Lonsta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-43295-811/2013 pagal kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Lonsta“ atžvilgiu, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 1 627,84 Lt skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 89,60 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Lonsta“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. teismo įsakymu kreditoriaus pareiškimą patenkino.
Šalies argumentai
2013 m. lapkričio 13 d. kreditorius pateikė teismui prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. Nurodė, kad 2013 m. spalio 22 d. skolininkas sumokėjo skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl pareiškimo atsisakymo patenkino, panaikino teismo įsakymą, civilinę bylą nutraukė ir skyrė kreditoriui 200 Lt baudą už aiškiai nepagrįsto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimą. Baudos skyrimą teismas motyvavo tuo, jog kreditorius pareiškimą teismui padavė jau po to, kai skolininkas buvo su juo atsiskaitęs.
Šalies argumentai
Kreditorius pateikė prašymą panaikinti jam skirtą baudą. Nurodė, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 2010-11-02 Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2010-S-3A parengė UAB „Skolos LT“. Kreditorius, prieš siųsdamas teismui pareiškimą, patikrina visus duomenis, tarp jų ir tai, ar skolininkas nepadengė įsiskolinimo už suteiktas paslaugas. Kreditorius teikia daugiabučių namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Vilniaus mieste ir aptarnauja keliasdešimt tūkstančių klientų. Dėl didelės apimties visi klientų atlikti mokėjimai per įvairius bankus, per AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, per VPO ir per elektroninių pinigų įstaigą „EVP International“ (Mokėjimai.lt) kreditorių pasiekia kelis kartus per savaitę ir gauti duomenys iš karto yra importuojami į apskaitos programą, kurią naudoja kreditorius. Tikrinant, ar skolininkas nepadengė esamo įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, nebuvo gauti mokėjimų importo tekstiniai duomenys apie skolininko 2013-10-22 atliktą mokėjimą. Teismui buvo išsiųstas parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo su pačiais naujausiais tuo metu turėtais duomenimis. Kreditorius, gavęs informaciją, kad skolininkas padengė skolą, nedelsiant ėmėsi veiksmų informuoti teismą dėl pareiškimo atsisakymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi kreditoriaus prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino. Teismas nurodė, kad asmuo, kreipdamasis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, privalo būti įsitikinęs, kad jo reikalavimas kreipimosi metu yra pagrįstas, nes jis pareiškime privalo nurodyti reikalavimo sumą, tuo pačiu nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 3, 5 p.). Teismas atkreipė kreditoriaus dėmesį į tai, kad nors pareiškimo surašymo dieną (2013-10-11) skolininkas UAB „Lonsta“ ir nebuvo atsiskaitęs su kreditoriumi, tačiau tą jis padarė likus 8 dienoms iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui dienos (2013-10-30), taigi, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytas aplinkybes dėl to, kad mokėjimai kreditorių pasiekia kelis kartus per savaitę, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 8 dienų laikotarpyje iki pareiškimo teismui padavimo dienos kreditorius ne tik galėjo, bet ir privalėjo patikrinti ir įsitikinti jo turima reikalavimo teise skolininko atžvilgiu. Kreditorius, paruošęs pareiškimą ir pateikęs jį teismui, nepatikrinęs, ar skolininkas nėra su juo atsiskaitęs, elgėsi nerūpestingai, pateikė teismui aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Kreditoriaus argumentas, kad teismui buvo išsiųstas parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo su pačiais naujausiais duomenimis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2013-10-31, o kreditoriaus prašymas dėl pareiškimo atsisakymo teisme gautas 2013-11-13 (surašytas 2013-11-12), t. y. praėjus 13 dienų. Taigi nuo 2013-10-22, kai skolininkas su kreditoriumi atsiskaitė, iki 2013-11-13, kai kreditorius pareiškė prašymą leisti atsisakyti pareiškimo, praėjo daugiau nei trys savaitės, todėl kreditorius neabejotinai netgi anksčiau turėjo žinoti apie skolininko atsiskaitymą, todėl tai, kad kreditorius vėliau atsisakė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, nepaneigia tos aplinkybės, kad jis skolininkui buvo pareikštas nepagrįstai. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad teismas neturi duomenų, ar pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymas buvo atliktas paties kreditoriaus ar netgi skolininko iniciatyva pranešant kreditoriui apie atsiskaitymą, kadangi priėmus teismo įsakymą, jo kopija buvo išsiųsta skolininkui UAB „Lonsta“ ir įteikta 2013-11-05, t. y. iki kreditoriaus pareikšto pareiškimo atsisakymo 2013-11-12.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad kreditorius nesielgė kaip sąžiningas, apdairus ir protingas asmuo, todėl jo aiškiai nepagrįsto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimas teismui yra piktnaudžiavimas įstatymo jam suteikta teise į pažeistos teisės teisminę gynybą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditoriaus prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodo, kad prieš siųsdamas teismui pareiškimą, patikrina visus duomenis, tarp jų ir tai, ar skolininkas nepadengė įsiskolinimo už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju tikrinant, ar skolininkas nepadengė esamo įsiskolinimo, nebuvo gauti mokėjimų importo tekstiniai duomenys apie skolininko 2013 m. spalio 22 d. atliktą mokėjimą, todėl teismui buvo išsiųstas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo su pačiais naujausiais tam momentui kreditoriaus turimais duomenimis. Kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios jam nebus kompensuotos, taigi kreditorius jau yra nubaustas pinigine bausme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė apeliantui baudą CPK 440 straipsnyje numatytu pagrindu.
CPK 440 straipsnis numato, kad jeigu asmuo CPK IV dalies XXIII skyriaus („Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“) nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Taigi būtinos sąlygos baudai pagal CPK 440 straipsnį skirti yra dvi: asmens nesąžiningumas ir pareiškimo aiškus nepagrįstumas. Tam, kad galėtų konstatuoti asmens nesąžiningumą CPK 440 straipsnio prasme, teismas turi nustatyti, kad aiškiai nepagrįstą reikalavimą asmuo pareiškė sąmoningai (tyčia). Kadangi nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad apelianto kaltė pasireiškė tik neatsargumu (skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad apeliantas elgėsi nerūpestingai, nes kreipėsi į teismą nepatikrinęs, ar skolininkas nėra su juo atsiskaitęs), darytina išvada, kad visų būtinųjų sąlygų baudos skyrimui teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui baudą, netinkamai taikė CPK 440 straipsnį, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi apeliantui skirtą baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ prašymą dėl baudos panaikinimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditoriui UAB „Namų priežiūros centras“ skirtą baudą.