Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-29 · Administracinė byla Nr. eI2-9869-342/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
eI2-9869-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01962-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
B. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9869-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01962-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Violetos Petkevičienės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. T. pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S101799, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760300919 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Migracijos departamentas sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. spalio 23 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Mano, kad elgėsi sąžiningai, atliko visus reikalingus veiksmus, siekdamas būti įdarbintu asmeniu Lietuvoje, siekė įgyti stiprius socialinius ir ekonominius ryšius su Valstybe.

Teigia, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką iškart nuvyko įsidarbinti Bendrovėje plytų mūrininko padėjėju, tačiau ten jam pranešė, kad darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, jie neturi ir įdarbinti atsisakė. Pareiškėjas prašė, kad Bendrovės personalo skyrius išduotų atitinkamą pažymą, arba bent padarytų įrašą, kad Bendrovė atsisako sudaryti darbo sutartį. Mano, kad personalo skyrius elgėsi nepagarbiai su juo, šaipėsi. Lietuvos Respublikoje gyveno iš asmeninių santaupų, kurias atvežė su savimi vykdamas dirbti į Lietuvą. Paaiškino, jog aktyviai ieško darbo, dirba atsitiktinius darbus, nes oficialiai įsidarbinti Lietuvoje kol kas negali. Kreipėsi į darbo inspekciją su prašymu, kad jie ištirtų Bendrovės darbuotojų elgesį, bei atliktų teisinį įvertinimą dėl šių veiksmų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo teiginys, jog 2023 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas per Uzbekistano IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir nesudarė darbo sutarties neatitinka tikrovės. Teigia, kad atvykęs į Lietuvos teritoriją nuvyko į bendrovę įdarbinimui, tačiau sudaryti darbo sutartį buvo atsisakyta.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas atsiėmęs leidimą laikinai gyventi darbo sutarties su bendrove nesudarė. Taip pat, nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis 850 Eur. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), mano, jog yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. Atkreipia dėmesį, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Teigia, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad bendrovė su juo sutarties nesudarė, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėjas nesudarydamas darbo sutarties su bendrove neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, bei nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

Tvirtina, jog Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Remiasi suformuota praktika, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Nurodo, kad priimtas sprendimas yra nešališkas ir objektyvus, pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S101799, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760300919, galiojusį iki 2025 m. spalio 23 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas B. T. yra Uzbekistano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2023-06-15 pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2305-LLG-5107 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį plytų mūrininku (profesijos klasifikatorius – 711202). Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).

(duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui taip pat pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230516-088324, nurodydama, kad užsienietis ketina dirbti šioje bendrovėje pagal darbo sutartį plytų mūrininku, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis yra 850 Eur.

Migracijos departamentas prie?me? sprendima? is?duoti pareis?ke?jui leidima? laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2025 m. spalio 23 d.

Migracijos departamento teismui pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 16 d. duomenimis, nerasta jokių duomenų apie pareiškėjo draudimą.

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S101799, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760300919, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateike? nore?damas gauti leidima? laikinai gyventi, neatitinka tikrove?s, asmuo neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad is?duoti leidima? gyventi uz?sieniec?iui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateike? nore?damas gauti leidima? gyventi, neatitinka tikrove?s arba buvo pateikti neteise?tai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partneryste?, fiktyvus i?vaikinimas ar kad įmone?, kurios dalyvis, kaip jis apibre?z?iamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra uz?sienietis, priimanc?ioji įmone?, i?steigta Lietuvos Respublikoje, i? kuria? uz?sienietis perkeliamas įmone?s viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmone?. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad is?duoti leidima? gyventi uz?sieniec?iui atsisakoma, jeigu uz?sienietis neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnyje (3-5 dalyse) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014), 2024 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024). Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje galiojantis darbuotojų laisvo judėjimo principas suteikia darbuotojams teisę laisvai pasirinkti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje galiojantis darbuotojų laisvo judėjimo principas suteikia teisę laisvai pasirinkti Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje įsidarbinti. Tačiau darbuotojų laisvo judėjimo principas galioja tik tam tikrų asmenų grupėms. Kiti darbuotojai, pavyzdžiui, trečiųjų šalių piliečiai, šio principo suteikiamomis teisėmis naudotis negali. Tokiu būdu asmenims, nesinaudojantiems darbuotojų laisvo judėjimo principo suteikiamomis teisėmis, gali būti nustatomi kiti griežtesni reikalavimai įsidarbinat Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2A-7-511/2023).

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Bendrove?je nebuvo įdarbintas.

Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad atitinka jam darbo sąlygų keltus kriterijus nurodytus pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtino, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Remiantis bylos dokumentais ir rašytiniais šalių paaiškinimais nustatyta, kad nėra informacijos apie prašymą pakeisti darbdavį.

Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad elgėsi sąžiningai ir atliko visus reikalingus veiksmus, kad su juo būtų pasirašyta darbo sutartis bei kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kad būtų ištirti neteisėti Bendrovės veiksmai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pakankamai ilgai prabuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus faktus apie šeimyninę padėtį, konstatuotina, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra darbas, kuriame jis faktiškai nedirbo, patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra tik ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai. Laikytina, jog pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo pradžios nė karto negavo viso įsipareigoto jam mokėti darbo užmokesčio, neleidžia abejoti, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo minėtoje įmonėje. Pareiškėjas argumentuoja, kad jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau byloje nėra pateikta jokių kompetentingų valdžios institucijų duomenų, patvirtinančių nurodytos aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau - teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kodėl nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis. Tokie įrodymai nepateikti ir teismui.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teise?s aktu? normomis, pateiktos is?samios ir motyvuotos is?vados. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad vis dėl to, Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų nustatyta tvarka, esant UTPĮ nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti sprendimo motyvus ar leistų spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą, buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 23S226979, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760260106, galiojusį iki 2025 m. birželio 20 d.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 22,50 Eur, tačiau nepateikė duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas bei neprašo jų priteisti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, jo skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėVioleta PetkevičienėAušrelė Mažrimienė