Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-03-14 · Byla Nr. M1-121-1021/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
M1-121-1021/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33011-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Nukentėjusysis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. M1-121-1021/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33011-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 1.1.3.4; 1.1.14; 2.10.9; 2.10.11
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,dalyvaujant: prokurorei Gintarei Meškauskienei,

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, V. K., jo gynėjui advokatui J. G.

nukentėjusiajam A. K.,teismo ekspertei J. Z. R.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) V. r. sav., L. Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, kurio faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., kuris teistas 2021 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų basume, išdirbant iš viso 150 valandų, kas mėnesį po 25 valandas; 2022 m. gegužės 13 d., teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 1200 Eur bauda;

už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 00 min. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su savo tėvu A. K. metu, dešine ranka trenkė nukentėjusiajam A. K. į dešinės pusės šoną, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, V. K. teismo posėdyje dalyvavo, tačiau jam suteikus teisę duoti paaiškinimus, jokių paaiškinimų nedavė.

Nukentėjusysis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. jo sūnus, gyvenantys dviese. Sūnui šizofrenija, jau 11 m. serga, bet toks įvykis pirmą kartą. Kol vartojo vaistus nebuvo problemų su juo, o jau metai nenaudoja vaistų ir prasidėjo problemos. Nežinantis, kodėl nenaudoja vaistų, jis nepriversiąs, atsisako juos vartoti. Įvykis buvo praeitais metais, rugpjūtį, kurią dieną nepamenantis, galėjo būti 28 d.. Sūnus išgeria alaus, stipraus nevartoja, nematęs bent. Jis pats alkoholį vartojantis pakankamai dažnai. Tą dieną buvo išgėręs nedaug, alaus buvo gėręs po javapjūtės darbų, buvo apsvaigęs. G. T., (duomenys neskelbtini). V. nežinantis, ar buvo blaivus, iš pažiūros gal blaivus. Konfliktas gal net iš vakaro buvo kilęs, jis išvartė baldus, veidrodį sudaužė, paskui matyt taip ir įsiliepsnojo viskas. Žodis po žodžio ir susikumščiavę. Jis gal pradėjo kumščiuotis, jis nelendantis į konfliktus. Sudavė jam į dešinį šoną, šonkaulius, ganėtinai stipriai, skaudėjo, buvo mėlynė. Nesikreipęs į medikus. Daugiau niekur nesudavė. Buvo sudaužęs seną, neveikiantį telefoną. Gal nebuvo iš jos atėmęs telefono. Sūnus pats nelabai gali atpasakoti įvykius, gali maišytis ar nesakyti išvis. Po to įvykio papuola visko, smurto sakykime, kad nebuvo. Bet buvo, kad sudavė į nosį, pasileido kraujas jam, tikriausiai ten jis buvęs kaltas, nes įpūtęs 2,8 promilės, tai nemanantis, kad čia jo kaltė. Tik vieną kartą taip buvo. Jis vaistų nevartoja nuo gegužės mėnesio. Jie 9 m. jau dviese gyvenantys ir kol leidosi vaistus 8 m., jis nematęs problemų. Nežinantis, ar jam nuo vaistų būdavo blogai kažkas, bet jam pačiam tada būdavo gerai. Susileidęs vaistų jis pasikeičia. Nežinantis, ar sutinkantis, kad jis gydytųsi Rokiškyje. Į nosį sudavė dabar vasario 12 d., niekur nesikreipęs. Pašaukęs policiją, kad daugiau nesimuštų. Rytdieną atvažiavo policija, kad parašyti pareiškimą, bet jis pripažinęs, kad buvo pergėręs ir skausmas buvo gal tik juokingas. Skambino kaimynai, tai sakė, kad ta byla nutraukta. Jis protaujantis žmogus, kai jam viskas gerai, viską prisimena. Kai įsikalbi, tai jam kaip ir šneka kažkas galvoje, o kitą kartą viskas gerai. Jis vaistų nevartoja, užsispyręs yra. Nežinantis, kodėl nenaudoja vaistų. Kol vaistus naudojo, viskas buvo gerai. Jei vartotų vaistus viskas būtų gerai, nes taip buvo 8 m. Gyvenantys privačiame name gyvenvietėje. Jis nieko blogo kitiems nedaro, bent niekas nesiskundė. Kai būna nuotaika, tai eina pas kaimynus dirbti, jis buvo darbštus vaikas. Su kaimynais konfliktų nekyla, jiems nieko nepadarė.

Teismo ekspertė J. Z. R. teisiamajame posėdyje eskpertizės akto išvadas patvirtino, bei paaiškino, kad buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Buvo susipažinta su baudžiamąją byla, medicinine dokumentacija, apklaustas tiriamasis. Jis serga nuo 2012 m., gydytas stacionariai 2013 m. ir 2017 m. Nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija. Lankėsi psichikos sveikatos centre. Nustatytas paranoidinis sindromas su gausiomis kliedėjimo idėjomis ir klausos pseudohaliucinacijomis. Paskutinį kartą psichikos sveikatos centre lankėsi 2022 m. kovo 25 d., po to daugiau nesilankė, vaistų nevartojo. Ekspertizės metu stebimi ryškūs psichozės teiginiai, jis pasakoja kliedėjimo idėjas, klausos pseudohaliucinacijas. Girdi kaimynų balsus, kad yra durnas, kad jam reikia gydytis. Jis nusiteikęs prieš visą kaimą. Neigia, kad sudavė tėvui į šoną, kaltina tėvą. Mąstymas ryšiai sutrikęs. Sako, kad nenusikalto sistemai, kad kaimas prieš jį, kad ruošiasi išardyti namą, kad padegė lauko virtuvę. Mąstymas padrikas, kritikos sau neturi, apie vaistų vartojimą net nenori kalbėti. Taip pat atliktas psichologinis įvertinimas, matomi ryškūs mąstymo sutrikimai, gebėjimas suvokti realybę. V. K. nustatomas mąstymo sutrikimas, paranoidinė šizofrenija. Prieita išvados, kad nusikalstamos veikos vykdymo metu, 2022 m. rugpjūčio 28 d., savo veiksmų esmės nesuprato. Šiuo metu taip pat iš dalies nesupranta savo veiksmų ir jų valdyti negali, kadangi nesigydo. Ambulatorinio gydymo priemonės neturi prasmės, todėl būtina gydyti ir skiriamas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pas jį sutrikęs mąstymas, kalba, kad yra pragare, kad tėvas kažką baisaus padarė. Nesistebinti, kad muša tėvą. Jis negalėjo atsakyti, kodėl nevartoja vaistų, net nešneka apie tai, pyksta. Jam leidžiami vaistai, jam reikia rimto gydymo. Vaistai slopina agresiją, kliedėjimo idėjas, sunkiau yra su pseudohaliucinacijomis. Jis kaimynams nieko nedaro, bet sako kad, kaimas prieš jį nusistatęs, girdi jų balsus, tai irgi gana pavojinga. Jis negydomas pavojingas visuomenei. Be stacionarinio gydymo jis vaistų nepradėtų vartoti, taip deklaravo ekspertizės metu, net nekalba apie tai. Ambulatorinio gydymo metu medikai negali prievarta suleisti vaistų. Jis nesilanko ambulatorijoje, gydytojai nevyksta į namus suleisti vaistų.

Tai, kad V. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be nukentėjusiojo parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę, V. K. apklausos ikiteisminio tyrimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad parodė, jog su tėvu A. K. gyvenantis dviese adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 28 d. buvo blaivus ir tėvas ant jo supyko, kad buvo atėmęs telefoną, kad tėvas neskambintų policijai, ir tėvas jam priekaištavo dėl tvarkos. Paskui buvo taip, kad kieme apie 23 val. besitęsiant konfliktui. jis pribėgęs prie tėvo A. K., jam vieną kartą trenkė kumščiu į šoną, į kurios pusės nepamena. Taip įvykus, tėvas policijai paskambino iš kaimynų, o tėvo telefonas vis dar buvo pas jį;

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kuri aptverta tvora, jame yra dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas. Kieme yra medinis stalas su suolu, šalia guli nuverstas kitas suolas. Aplink stalą išmėtyti kibirai;

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 apžiūrint A. K. kūną buvo matoma galima kraujosruva dešinėje pusėje pilvo srityje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymais, jo kūno apžiūros protokolu, neginčytinai įrodyta, jog V. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 00 min. dešine ranka trenkė savo tėvui nukentėjusiajam A. K. į dešinės pusės šoną, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Jo padaryti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bei įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. lapkričio 7- 15 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2022 išvadose nurodoma, kad matyti, kad nusikalstamos veikos vykdymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 28 d. įtariamasis V. K. sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo. V. K. savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. Šiuo metu V. K. serga psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, negeba duoti parodymus teisme. Į. V. K. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės akto išvadas teismo posėdyje patvirtino ir paaiškino išsamiau ekspertizę atlikusi teismo ekspertė –psichiatrė J. Z. R.. Dėl ekspertizės išvadų nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams abejonių neiškilo.

Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog V. K., darydamas BK 140 straipsnio 2 dalyje uždraustas veikas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl jis buvo ir yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme, ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperčių paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į V. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punkti, 404 straipsniais, teismas,

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomoją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis