Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-09-11, Klaipėdos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „Datera", juostinio gaterio mašinisto padėjėjas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ., neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 163 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, o būtent nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 13 d., piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichologiškai gniuždydamas savo vaikus - L. K., gim. 1994-01-11, D. K., gim. 1995-06-29, I. K., gim. 1998-01-13.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir nurodė, kad galimai buvo per griežtas dukroms, dėl ko ir galėjo būti vaikams blogai, jei jie taip sakė. Parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį jis sužinojo, kad žmona jam neištikima. Prasidėjo namuose konfliktai tarp jo ir sutuoktinės, tuos konfliktus be abejo matė ir dukros. Žmona pareiškė, kad nutarė su juo išsituokti. Sausio mėnesio pabaigoje, vasario pradžioje aptarė skyrybas, galvojo, jog išsituoks geruoju dėl to susitarę. Sužinojęs, kad žmona tvarkydama dokumentus ištuokai pateikė suklastotus dokumentus kilo konfliktas. Ji siekė greičiau jį išvaryti iš namų, todėl kiekvieną kartą jai priekaištaujant kildavo barniai. Tuo laikotarpiu jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį, gal todėl ir konfliktų būdavo daug su žmona. Tuo metu ji palaikė vidurinioji duktė Diana, kitos buvo nusistačiusios prieš jį. Jis fizinio smurto prieš dukras niekuomet nėra naudojęs. Iš tiesu su dukromis būdavo susiginčijama bet tik dėl jų netinkamo elgesio ar tinginiavimo. Būdavo nesutarimu dėl to, kad grįžęs iš darbo rasdavo jas prie kompiuterio žaidžiančias ir liepdavo pamokas ruošti, joms tai nepatikdavo. Taip pat reikalavo iš dukrų tvarkos namuose. Su vyriausiąja dukra Loreta rimtai buvo susipykęs, nes uždraudė jai intymiai bendrauti su už ją vyresniu vyriškiu, bet laiko, kad taip pasielgtų kiekvienas tėvas jo vietoje, nes dukrai buvo tik šešiolika metu. Jis tikrai drausdavo dukroms ilgai užtrukti ir liepdavo anksčiau grįžti į namus, bet tai buvo daroma tik jų saugumui, o ne dėl to , kad apriboti kažkokias jų teises ar tiesiog dėl to, kad jis taip panorėjo. Jis mano, kad nepilnametėms mergaitėms iš tiesu negalima taip elgtis, kaip pasielgdavo dukros-grįžti į namus naktį ir neblaiviai, todėl kaip tėvas laikė pareiga už tai joms išsakyti priekaištus. Rankos prieš vaikus aš nekėlė niekuomet. Buvo konfliktai ir dėl to, kad dukra būdama trylikos metu pradėjo rūkyti, tai daryti jis drausdavo, bet tikrai tik žodžiais išsakydamas savo nepasitenkinimą tokiu elgesiu. Su žmona išsituokė birželio mėnesį, nusipirko Mažeikių m. butą ir šiuo metu gyvena atskirai bei labai šiltai, nuoširdžiai bendrauja su dukromis Diana, Loreta, tik mažoji Iveta nebendrauja su juo, nes ji visa laika palaikė mama ir buvo tik už tai, kad jis kuo greičiau išsikraustytų iš namų. Jis, gyvendamas šeimoje, visą laiką dirbo ir rūpinosi šeimos materialine gerove. Konfliktų su žmona metu dukros tikrai labai išgyveno, jis tai supranta ir aišku pripažįsta, kad tada vaikams buvo labai sunku. Mergaitės palaikydavo mamą, puldavo ant jo, jis atsikirsdavo. Iš tiesu buvo atvejis, kai Loreta jam net peiliu grasino. Vasario mėnesį jis buvo iškviestas į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur sužinojo, kad žmona kreipėsi ten dėl eilinio tada kilusio konflikto ir nurodė, kad jis smurtavo prieš dukras. Jokio fizinio smurto jis tikrai nenaudojo vaikų atžvilgiu. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda-įspėjimas. Šios nuobaudos jis niekur neskundė. Reikalavimai susitvarkyti namuose, išplauti indus tikrai nėra nusikaltimas. Jis dukras visuomet mokė tik doros, sąžiningumo. Mano, kad jas auklėjo tinkamai, o tai, kad turi stoti dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis prieš teismą yra žmonos nuopelnas, ji pasiekė tai ko norėjo.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad tėvas dažnai vartojo alkoholį ir su juo nesutardavo. Šių metų sausio mėnesį prasidėjo namuose konfliktai tarp mamos ir tėvo dėl to, kad mama buvo nusprendusi su juo išsituokti. Jis buvo labai irzlus, ant visų piktas. Jis buvo net grasinęs padegti namus vieno konflikto metu. Buvo atvejis, kai jai reikėjo su dviračiu važiuoti, jis draudė išvažiuoti, bet ji visviena išvažiavo. Tėvas priekaištaudavo jai ir seserims dėl netvarkytų kambarių, jų daiktų, neplautų indų, neparuoštų pamokų. Pastoviai būdavo nepatenkintas, kai jos ilgiau sėdėdavo prie kompiuterio at žiūrėdavo televizorių. Fizinio smurto nuo tėvo nėra patyrusi. Necenzūriniais ar įžeidžiančiais žodžiais tėvas jos nevadino. Prieš mamą kelis kartus jis buvo vartojęs smurtą, buvo sugriebęs ją už kaklo, tada jos visos šaukė ir puolė ant tėvo gindamos mamą. Vieną kartą virtuvėje su juo susižodžiavus, jis buvo grėsmingai pakėlęs keptuvę, ji suprato, kad gal būtų jai sudavęs, todėl nuo jo pabėgo. Kartą jis buvo paslėpęs kompiuterį. Tai padarė dėl to, kad sesuo laiku negrįžo į namus. Kai paslėpė kompiuterį pamokų ruošti būtent dirbant kompiuteriu nereikėjo.

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad jai nieko tėvas nepadarė, nei fiziškai, nei emociškai. Iš tiesu namuose po Naujųjų metu tvyrojo įtampa, nes mama pareiškė išsituokianti su tėvu. Tėvas pradėjo dažnai vartoti alkoholį ir namuose dėl įvairių menkniekių kildavo tarp mamos ir tėvo konfliktai. Ji dėl to nepajuto jokių sutrikimų. Tėvas iš teisu tada pasidarė itin priekabus, sunkiai jam buvo įtikti. Iš seserų tėvas dažniausiai konfliktavo su vyresniąja Loreta, nes ši jam taip pat atsikirsdavo. Fizinio smurto seserų atžvilgiu ji nematė ir ne viena iš seserų jai nesiskundė, kad tėvas būtų prieš jas vartojęs smurtą. Dėl didesnių konfliktų tarp seserų it tėvo yra ir seserų kaltę, jos iš tiesu jo neklausė. Buvo toks atvejis, kad tėvas pagrasino namo stogą nugriauti, bet tai sakė dėl tos pačios priežasties-skyrybų, nes už stogą dar reikėjo paskolą mokėti. Namuose girdėjo tėvą kalbant, kad iš jo dingdavo pinigai, dėl to jis taip pat pykdavo ir barėsi. Grįžęs vakare iš darbo, jis visuomet priekaištavo dėl netvarkos jų su seserimi kambaryje.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad šių metų sausio mėnesį mama pasakė tėvui, kad nutarė išsituokti ir namuose prasidėjo konfliktai dėl menkiausių nesutarimų. Tėvas pradėjo dažnai vartoti alkoholį, pasidarė labai nervuotas, kabinėjosi dėl viskuo. Jis reikšdavo priekaištus dėl to, kad išeina ji ir seseris iš namų ir vėlai grįžta, laiku neparuošia pamokas, nesitvarko namuose, neplauna indus ir pan. Dėl tokių priežasčių dažniausiai konfliktuodavo su juo. Ji supranta, kad dėl kažikurių dalykų būtent ji ir seseris būdavo kaltos. Ji supranta tėvo būseną tuo metu, dėl gresiančių skyrybų jis labai išgyveno ir buvo įsitempęs, o ji dar jam atsikirsdavo, tai jai ir kliūdavo. Smūgių kažkokių jai suduota nebuvo ne karto, buvo, kad mostelėdavo ranka, matydamas, kad ji piktybiškai jo neklauso, bet ji jam taip pat suduodavo atgal. Negerai, kad jis išgėręs pradėdavo auklėti ją ir seseris, bet jis tai darė tikrai ne iš blogos valios, jos iš teisu nėra labai tvarkingos ir pareigingos ir jis kaip tėvas turėjo teisę joms tai pasakyti tik gal ne taip griežtai ir garsiai. Tėvui kelis kartus buvo dingę pinigai ir jis pykdavo, aiškinosi, kas galėjo juos paimti. Karta apieškojęs jos kišenes rado cigaretes ir tada kilo konfliktas dėl cigarečių, tėvas neleido jai išvažiuoti su drauge ir jos pažįstamais vaikinais, jie susipyko, ji sudaužė televizorių, o tėvas tada sudaužė vieno vaikino kieme stovėjusio automobilio langą. Karta tokio konflikto metu tėvas metė puodelį į ją, šis nukrito ant žemės nesudužo ir ji , pakėlusi puodelį, numetė atgal į tėvą. Jis iš tiesu buvo labai pyktas dėl to, kad ji būdama šešiolikos metų į namus parsivedė vyresnį vaikiną ir su juo pradėjo gyventi. Tėvas jai ne kartą dėl to priekaištavo, yra vadinęs ją valkata, sakęs kad šlaistosi gatvėmis. Ji iš teisu turėjo asmeninių problemų dėl nesutarimų su draugais ir 2010 m. lapkričio mėnesį lankėsi pas psichologe, bet tai buvo ne dėl nesutarimų su tėvu. Dabar su tėvu labai gerai sutaria, ji lanko Mažeikiuose, bendrauja.

Iš byloje esančio 2011-02-04 Mažeikių rajono administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus administracinės teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. K. jis surašytas pagal LR ATPK 181 str. 1 d. dėl smurto vaikų atžvilgiu ( b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimo.

Baudžiamąja tvarka pagal BK 163 str. atsako tik tie tėvai, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydami vaiką, palikdami jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamiesi su vaiku. Tokie faktai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nenustatyti.

Kaltinimas A. K. suformuluotas pernelyg abstrakčiai, nes iš kaltinimo nėra aišku, ir ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta kokiuose teisės aktuose numatytas tėvų teises ir pareigas pažeidė kaltinamasis, neaišku, kokius konkrečius tyčinius veiksmus ir kaip atliko kaltinamasis fiziškai ir morališkai gniuždydamas savo nepilnametes dukras ir pan. O tai rodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. pateiktas kaltinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 163 str. yra deklaratyvus. A. K. kaltė grindžiama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu ir liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų L. K., D. K., I. K. parodymais.

Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Šiame straipsnyje yra pateiktas tiesioginės tyčios apibrėžimas formaliųjų nusikalstamų veikų atveju. Formalioji nusikalstamos veikos sudėtis yra tokia, kurios konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti pakanka pagrįsti faktą, jog asmuo padarė pavojingą ir priešingą teisei nusikalstamą veiką arba atsiradus įstatymo numatytai pareigai nepradėjo jos vykdyti ar nustojo ją vykdyti (neveikimas). Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. O padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė, todėl šioje byloje turi būti įrodinėjama tik tiesioginė tyčia. Tokiu atveju tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas). Daromos nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas – tai faktinių daromos veikos aplinkybių, t. y. objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių suvokimas, tai reiškia, kad asmuo suvokia faktines savo poelgio aplinkybes, aiškiai įsivaizduoja, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip darydamas.

Taigi šioje byloje būtini įrodymai, kad A. K. veikos (sukeldamas konfliktus) darymo metu turėjo suvokti, kad jis piktnaudžiauja tėvo teisėmis ir pareigomis, kad nuo 2011 m. sausio l d. iki 2011 m. balandžio 13 d. sistemingai kažkokiu būdu fiziškai ir psichiškai gniuždė vaikus Loretą, Dianą ir Ivetą.

Be to, kaltinamasis, suvokdamas, kad daro BK 163 str. nustatytą nusikalstamą veiką, dar turėjo norėti taip veikti (valinis tiesioginės tyčios momentas). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. K. suvokė, jog piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydama vaikus, nenustatyta ir tai, kad jis suvokė savo veikos, kaip pavojingos, pobūdį.

Byloje nustatyta, kad tarp A. K. ir L. K. nuo šių metų sausio mėnesio prasidėjo dažni nesutarimai, konfliktai po to, kai L. K. pareiškė išsituoksianti su sutuoktiniu. Kaip matyti iš bylos medžiagos L. K. pasiskundus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, jog jos sutuoktinis smurtauja nepilnamečių dukrų akivaizdoje, dėl ko vaikai nesijaučia saugus, yra emociškai pažeistos bei turi sveikatos problemų, pastarajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams ( b. l. 22). 2011-04-13 L. K. pakartotinai kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių prašymu apginti vaikų interesus nurodydama, kad vaikų tėvas taip pat su ja konfliktuoja vaikų akivaizdoje bei vaikai dėl to jaučiasi nesaugiai ( b. l. 2-4).

Visos trys nepilnametės liudytojos L. K., D. K. ir I. K. ( kaltinamojo dukros nebuvo ikiteisminio tyrimo metu net pripažintos nukentėjusiomis šioje byloje) teisme neigė, kad prieš jas buvo naudojamas fizinis smurtas. Nurodė tik, kad A. K., sužinojęs, jog žmona L. K. nori su juo išsituokti, dažnai pradėjo vartoti alkoholį, pasidarė irzlus, priekabus ir kelis kartus naudojo smurtą prieš sutuoktine jų akivaizdoje. L. ir D. K. teisme nurodė, kad visos seserys turėjo tam tikrų elgesio problemų, norėjo „laisvės“, o tėvas drausdavo joms vėlai užsibūti ir negrįžti į namus, draugauti su tam tikrais asmenimis, dėl to tarp merginų ir tėvo kildavo barniai. Byloje itin svarbūs yra šie liudytojų parodymai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti konfliktai turėjo kažkokį ilgalaikį poveikį kaltinamojo dukroms, paveikė jų valią. Tai, kad kaltinamasis kaip vieną iš „auklėjimo metodų“ nevengdavo vartoti įžeidžiančius žodžius L. K. atžvilgiu, šią nustatytą aplinkybę vertinant su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir padarė veiką, atitinkančią BK 163 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinimas A. K. suformuluotas remiantis tik Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos pateikta prokuratūrai surinkta pagal L. K. prašymą medžiaga ir kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą apie sistemingą fizinio ar psichinio smurto naudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu byloje nėra.

Teisme kaltinimas buvo grindžiamas ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos byloje pateiktame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-02-04 administracinio teisės pažeidimo protokole apie A. K. veiką. Už tai jis buvo nubaustas administracine nuobauda- įspėjimu ir negali būti baudžiamas antrą kartą.

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Vaikai dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalingi ypatingos apsaugos ir globos, kurios reikia jų gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad minėtos jo teisės būtų įgyvendinamos. Byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, kad A. K. būtų veikęs priešingai ir kuriais būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, todėl jis išteisintinas.

Civilinio ieškinio byloje nėra, kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. išteisinti pagal LR BK 163 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios šio jam inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.