- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-4336-548/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53600-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4336-548/2018 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. 2016 m. rugpjūčio mėn. 3 d. apie 12.00 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 290 km 800 m, Gerduvėnų kaimo ribose, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. kelio būklę - esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, meteorologines sąlygas - lyjant, nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į pirmą eismo juostą, kur kliudė S. T. vairuojamą motociklą „Suzuki VZ 800“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo nuvirto. Eismo įvykio metu sužalotas motociklo „Suzuki VZ 800“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. T., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais Ž. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Be to jis, turėdamas tikslą užregistruoti užsienyje pirktą automobilį, žinodamas, kad automobilio paskutinis savininkas neužpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2018 m. gegužės 24 d., ir ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, pats rankraščiu užpildė estišką automobilio pirkimo pardavimo sutartį „Muugileping“, sąmoningai ir tyčia įrašydamas jam žinomai objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent automobilio pardavėjas įrašydamas – (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), parduoda automobilį Toyota Auris, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), už 4200 Eur. Dokumente, šalia pardavėjo pavardės, pats pasirašė kaip pardavėjas, imituodamas savo įrašyto asmens parašą, tokiais veiksmais pagamino netikrą dokumentą, bei šį jam žinomai netikrą dokumentą realizavo – 2018-05-31 pateikė automobilio pirkėjui – V. G., kaip tikrą pirkimo pardavimo sutartį, kurią pastaroji pateikė VĮ „Regitra“ atsakingam darbuotojui, esančiam adresu Vasario 16-osios g. 35, Jonava, siekdama suteikti automobiliui Lietuvos Respublikos teisinę registraciją, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jam žinomai netikrą dokumentą realizavo.
Ž. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesigydė. 2016-08-03 vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Klaipėdos miesto kryptimi. Važiavo iš namų, esančių Ukmergėje į Palangą pro Kauno miestą. Važiavimo sąlygos buvo geros, nes buvo saulėta, nelijo, asfaltuota kelio danga buvo sausa. Ties Gargždais važiuojant nuokalne tilto per „Minijos“ upę kryptimi, staiga važiavimo sąlygos pasikeitė, t. y. netikėtai pradėjo stipriai lyti. Tuo metu važiavo apie 100 km/h greičiu, pirma eismo juosta. Priekyje, pirma eismo juosta važiavo motociklas, kuris, prasidėjus lietui staiga sumažino greitį. Kai pamatė motociklininką iki jo buvo likęs apie 100 metrų atstumas. Jo ir motociklininko važiavimo greičiai akivaizdžiai skyrėsi, todėl teko persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes priešingu atveju būtų tekę sumažinti važiavimo greitį iki apie 50-60 km/h. Prieš persirikiuodamas pažvelgė per galinio vaizdo veidrodį ir įsitikinęs, kad antra eismo juosta kitų transporto priemonių nėra įjungė kairės pusės posūkio signalą ir pradėjo važiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą. Atliekant šį manevrą staiga vairuojamas automobilis pradėjo slidinėti į šonus ir tapo sunkiai valdomas. Tuo metu ant kelio važiuojamosios dalies buvo daug tekančio vandens, todėl buvo slidu. Vairuojamas automobilis slydo iš vienos kelio pusės į kitą, automobilį tiesino vairą sukdamas priešinga slydimui kryptimi. Važiavimo greitį sumažino iki apie 50 km/h., tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko, nes išvažiavęs į pirmą eismo juostą automobilio dešiniuoju šonu kliudė pirma eismo juosta važiavusį motociklininką, kuris po kontakto pargriuvo. Suvaldęs automobilį sustojo maždaug už 100 metrų nuo susidūrimo. Išlipęs iš automobilio nuskubėjo prie motociklininko, kuris gulėjo greitėjimo juostoje. Motociklo vairuotojas buvo užsidėjęs šalmą, vilkėjo motociklininko aprangą. Klausė ar motociklininkas nesužeistas, siūlė iškviesti medikus. Išoriškai motociklininko sužalojimų nesimatė, pastebėjo tik tai, kad jis šlubuoja. Motociklininkas kategoriškai atsisakė medikų pagalbos, tačiau pareikalavo, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai. Paskambinęs pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, braižė schemą, paėmė paaiškinimus apie įvykį bei patikrino blaivumą. Motociklininko S. T. dėl sukelto eismo įvykio atsiprašė, po įvykio palaikė su juo ryšį bei domėjosi draudimo bendrovėje dėl žalos atlyginimo už sugadintą motociklą ir patirtus sužalojimus. S. T. iš draudimo bendrovės gavo 4507,68 eurų draudimo išmoką, kuri nukentėjusiojo netenkino. S. T. paaiškino, kad jam nevisiškai atlyginta neturtinė žala, todėl bendru sutarimu S. T. atlygino 1500 eurų, kas sudaro likusią neatlygintą neturtinę žalą ir atstovo/advokato išlaidas už teisinę pagalbą. 2017-06-13 sudarytas susitarimas, kurio sudarymo ir pasirašymo metu nukentėjusiojo atstovui/advokatui G. L. sumokėjo 1500 eurų grynais pinigais, tai patvirtinant surašytas pakvitavimas. Prašo, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, sąlygos ir pasekmės išaiškintos (t. 1, b. l. 86-89, 90-93).
Įtariamojo papildomos apklausos metu Ž. P. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažįsta, kuo yra įtariamas žino, savo veiksmus pilnai supranta, įtarimo esmė jam aiški. Savo anksčiau duotus parodymus patvirtina, jų laikosi, nori patikslinti ankstesnių apklausų metu duotus savo parodymus, kad realiai, automobilį Toyota Auris V. G. pardavė su jau supildyta estiška pirkimo pardavimo sutartimi. Jis ją supildė visą, nuo pradžios iki pabaigos, įrašė pardavėjo ir vėliau pirkėjos duomenis, t. y. V. G. duomenis. Mano, kad nepadarė sunkaus nusikaltimo, o tai padarė tik dėl to, jog būtų paprasčiau užregistruoti automobilį, kuris buvo be jokios pirkimo pardavimo sutarties, o pats nenorėjo konfigūruoti, kad vėliau nereikėtų mokėti mokesčių, nes žino, kad registruojant automobilį Regitroje, reikia pateikti ir pirkimo pardavimo sutartį. Automobilių perpardavinėjimu neužsiima, yra pardavęs tik savo anksčiau turėtą automobilį. Kaip minėjo ankstesnių apklausų metu, kuomet V. G. nepavyko automobilio užregistruoti VĮ „Regitra“, ir ją Regitros darbuotojai prigazdino, jog automobilis gali būti vogtas, taip pat pats kaip vėliau išsiaiškino, jog norint Estijoje išregistruoti automobilį, reikia pateikti automobilio estiškus numerio ženklus, jis nuėmė nuo automobilio Toyota Auris numerio ženklus, paėmė automobilio dokumentus, bei supildė naują, kitą estišką automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kadangi pirmosios neturėjo. Nežino kodėl, negali tiksliai atsakyti kodėl taip padarė, greičiausiai todėl, kad kaip anksčiau minėjo, nenorėjo jos registruoti savo vardu, kad vėliau nereikėtų mokėti kokių pelno mokesčių, tiksliai dabar neprisimena, bet vietoj pirkėjo, supildė duomenis (duomenys neskelbtini). Jis šios įmonės pavadinimą žinojo iš anksčiau, ir žinojo, kad Estijoje nereikia įmonės antspaudų ar įgaliojimų, todėl kad būtų paprasčiau, nurodė (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įgaliojimo neturėjo. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Taip pat ankstesnių apklausų metu teigė, kad ne jis pildė sutartis, tikėdamasis, kad dėl tokio jo elgesio nieko nebus, tačiau kaip dabar mato, labai stipriai suklydo, todėl gailisi, ir pasižada ateityje daugiau taip nedaryti. Patikslina, kad supildė abi sutartis, kurią vieną V. G. pateikė VĮ „Regitra“, o kitą jis pateikė Estijoje išregistruojant automobilį (t. 2, b. l. 41-42).
2018-12-13 įtariamojo apklausos metu Ž. P. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažįsta, kuo yra įtariamas žino, savo veiksmus pilnai supranta, įtarimo esmė jam aiški. Savo anksčiau duotus parodymus patvirtina, jie yra tikslūs, jų nekeis. Nori pridurti, kad dėl 281 str. 1 d., parodymus išsamius yra davęs prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-53600-16, nieko naujo pridurti nenori, su nukentėjusiuoju yra susitaikę, jis jam pretenzijų neturėjo, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, o dėl to, kad nepraėjus metams laiko padarė naują nusikaltimą labai gailisi, ir dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies, taip pat išsamius parodymus yra davęs, nieko papildyti neturi. Prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 46-47).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 290 km 800 m., tiesiame kelio ruože. Oro sąlygos- lietus, kelio dangos tipas, būklė – asfaltas, šlapia. Motociklas „Suzuki VZ 800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje priekiu Klaipėdos link. Nuo motociklo priekinio rato ašies 65 m atstumu Klaipėdos kryptimi, greitėjimo juostoje stovi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole ir schemoje pažymėta, kad transporto priemonės po eismo įvykio patrauktos (t. 1, b. l. 28-34).
2016-11-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1984/2016(03) nurodyta, kad S. T. eismo įvykio metu padarytas kairio kelio sąnario sužalojimas su raiščių patempimu ir kraujo išsiliejimu kelio sąnaryje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 68-69).
2016-08-03 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad S. T. blaivus (t. 1, b. l. 50).
2016-08-03 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad Ž. P. blaivus (t. 1, b. l. 78).
2017-01-18 Nukentėjusysis S. T. apklausos metu parodė, kad 2016-08-03 apie 12.00 val., vairuodamas motociklą „Suzuki Baulevard“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo automagistrale Vilnius-Klaipėda, Klaipėdos miesto kryptimi. Motociklą vairavo užsidėjęs apsauginį šalmą bei apsivilkęs specialią motociklininko aprangą. Važiavimo sąlygos buvo prastos, nes buvo liūtis, asfaltuota kelio danga buvo šlapia, vietomis su balomis. Stipri liūtis prasidėjo likus apie 35 km atstumui iki Klaipėdos miesto. Važiavimo vidutiniu apie 65-70 km/h greičiu. Važiuojant maždaug ties Vėžaičių gyvenviete liūtis aprimo, tačiau šiek tiek lynojo. Važiuojant pirma eismo juosta, pravažiavus Vėžaičius, maždaug ties Gargždais, besileidžiant nuokalne, neprivažiavus tilto per „Minijos“ upę, ties dešinėje esančiu nuvažiavimu iš autostrados ir įvažiavimu į ją, staiga antra eismo juosta važiavęs automobilis „Audi A6“ dešiniuoju šonu atsitrenkė į motociklo vairo kairiąją rankeną bei kuro baką, dėl ko motociklas tapo nevaldomas ir virto ant kairiojo šono. Pargriuvus kartu su motociklu nučiuožė į priekį ir liko gulėti pirmoje eismo juostoje arčiau kelkraščio. Sąmonės neprarado. Atsikėlęs pirmiausiai nuėjo prie motociklo, kurį atkelti padėjo iš galo važiavęs ir sustojęs nepažįstamas vyriškis. Automobilis „Audi A6“ po susidūrimo nuvažiavo į priekį apie 500 metrų. Atėjęs automobilio „Audi A6“ vairuotojas atsiprašė ir pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Jis trumpai paaiškino, kad važiuojant antra eismo juosta jo vairuojamą automobilį sumėtė, dėl ko jis staiga įvažiavo į pirmą eismo juostą ir atsitrenkė į motociklą. Būnant įvykio vietoje pajautė skausmą kairio kelio srityje ir kairio blauzdikaulio apačioje. Kažkas apie įvykį pranešė paskambinęs pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, patikrino blaivumą, buvo surašyti paaiškinimai. Kadangi įvykio vietoje dėl patirto šoko dar nejautė stipraus skausmo, medikų atsisakė. Vėliau pasijuto blogiau, pradėjo jausti stiprėjančius skausmus, todėl išsikvietė med. pagalbą ir buvo nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyti kairės alkūnės, kairio kelio ir kairio blauzdikaulio apatinės dalies sumušimai, išleido gydytis į namus. Dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dėl kurios atlyginimo kreipėsi į kaltininko automobilio draudimo bendrovę (t. 1, b. l. 60-63).
2017-06-13 S. T. elektroniniu paštu atsiuntė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, nes eismo įvykio kaltininkas Ž. P. atsiprašė, bendrai su draudimo bendrove atlygino padarytą žalą, jis jam atleido ir su juo susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš, dėl šio įvykio pretenzijų niekam nebeturi (t. 1, b. l. 96-97).
2017-06-13 ikiteisminio tyrimo medžiagoje gautas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Pagal susitarimą įtariamasis atlygino nukentėjusiajam S. T. neturtinę žalą ir advokato išlaidas už teisinę pagalbą iš viso 1500 eurų sumokėdamas grynais. Nukentėjusiojo S. T. įgaliotas atstovas advokatas G. L. surašydamas pakvitavimą patvirtino, kad iš įtariamojo Ž. P. gautas neturtinės žalos ir advokato išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimas grynais pinigais (t. 1, b. l. 98-99).
2018-06-01 tarnybiniu pranešimu, kad 2018-06-01 apie 12.36 val. buvo gautas pranešimas, kad Jonavoje „Regitroje“ adresu Vasario 16-osios 35 sulaikytas automobilis TOYOTA Auris, kurio dokumentai galimai suklastoti. Atvykus į įvykio vietą, rasti Kauno apskr. Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento Operatyvinės kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė N. M., Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas E. M., kurie atlikdami patikrinimą VĮ „Regitra“ patikrino V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri registravo automobilį TOYOTA Auris. V. G. pateikė pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pardavėjas, galimai Estijos pilietis (duomenys neskelbtini), nors sutartis buvo supildyta Lietuvos piliečio. Pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėja buvo įrašyta V. G., kuri sutartyje pasirašė (t. 1, b. l. 102).
2018-06-01 savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokolu, V. G. savanoriškai pateikė pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį (originalą) – (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą (estišką, kopiją), paaiškinimą (t. 1, b. l. 114-120).
2018-06-06 spec. liudytojo apklausos metu V. G. parodė, kad ji norėjo įsigyti sau automobilį. Internetiniuose skelbimuose ieškojo sau tinkamo ir kokio ji norėtų parduodamo automobilio. Internetiniame puslapyje www.autoplius.lt ji rado skelbimą, kad Ukmergės mieste parduodą automobilį Toyota Auris, tamsiai pilkos spalvos, 2008 metų gamybos, pardavimo kaina 4200 eurų. Jai šis parduodamas automobilis patiko, tiko jo parduodama kainą todėl susisiekė su pardavėju, kuris skelbime buvo nurodęs savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Paskambinus šiuo numeriu atsiliepė vyriškis, kuriam ji pasakė, kad norėtų apžiūrėti parduodamą automobilį, jis sutiko, ir susitarė, kad ji atvyks į Ukmergės miesto pradžioje esančią degalų kolonėlę, pavadinimo neatsimena, ir ten apžiūrės parduodamą automobilį. 2018-05-30 apie 13 val. ji su savo vyru A. G. atvyko į sutartą degalų kolonėlę, esančią Ukmergės mieste ir ten susitiko su vyriškiu, kuris pardavinėjo minėtą automobilį. Atvykus nuo Jonavos pusės į Ukmergę, kolonėlė yra kairėje pusėje, miesto pradžioje. Jie į kolonėlę atvyko pirmi, pardavėjo dar nebuvo. Atvyko su dabartiniu savo automobiliu Peugeot 307, šviesiai pilkos spalvos. Už kelių minučių atvažiavo vyriškis su parduodamu automobiliu Toyota Auris. Jis užsipylė kuro į savo parduodamą Toyota Auris ir tada jie visi iš kolonėlės išvyko ir įsuko į šalia esančią aikštelę. Vyriškis buvo vienas. Tiek kalbant telefonu tiek susitikus, jis kalbėjo lietuviškai, be jokio akcento, jai nepasirodė, kad jis galėtų būti užsienio pilietis ar Estijos pilietis. Jis apie 50 metų amžiaus, aukštas apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai visai trumpai kirpti ir net negalėtų įvardinti jų spalvos gal truputį žilstelėję, daugiau jokių išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Apžiūrėjus parduodamą automobilį, jis jai tiko. Bekalbant jai pardavėjas sakė, kad automobilis yra atvarytas iš Estijos, bet detaliau ji daugiau pati neklausinėjo. Tą dieną nurodytos pinigų sumos su savimi neturėjo, nes nežino ar jį tiksliai dar pirks ar jis jai patiks, todėl sutarė susitikti kitą dieną, tai yra 2018 metų gegužės 31 dieną. 2018-05-31 apie 10 val. vėl su savo vyru atvyko į Ukmergę, vėl į tą pačią aikštelę, prie degalų kolonėlės ir susitiko su pardavėju. Jis vėl atvyko šiek tiek vėliau negu jie. Matė, kad atvyko iš netoliese esančių garažų. Jie sutarė susirašyti pirkimo - pardavimo sutartį ir, kad ji šį automobilį Toyota Auris registruos pati Jonavoje, Regitroje. Jis patikino ją, kad registruojant automobilį jokių problemų nebus, reikia tik pravaryti automobilio tech. apžiūrą, kad ji būtų Lietuvos, nes perkant iš jo automobilį dokumentai visi buvo užsienio valstybės ir Lietuvoje registruojant automobilį užsienio tech. apžiūra negalioja. Jis išsiėmęs pirkimo - paradavimo sutartį, pildė tik jos duomenis, pardavėjo grafoje jau buvo viskas užpildyta ir jis jos nepildė, rašė, tik jos duomenis, nes ji pateikė jam savo asmens dokumentą, taip pat jau buvo įrašyti automobilio duomenys, jis jų neįrašinėjo prie jos. Įrašė tik parduodamą kainą "4200 eurų". Užpildęs jos duomenis, ji sutikrino savo duomenis ir pasirašė sutartį, jis parašo savo nerašė, nes jau sutartis buvo pasirašyta jo kaip pardavėjo pusėje. Sutartis buvo užsienio kalba. Jai jokių įtarimu nesukėlė, kad ji jau supildyta. Galvojo automobilio dokumentai yra, rakteliai yra, automobilis yra iš Estijos, todėl atrodė viskas gerai. Sumokėjus pinigus, buvo atiduotas automobilis, du raktai, automobilio dokumentai. Atvykus į Jonavą, jie automobilį varė iš kart į tech. apžiūrą. Jos iš karto nepraėjo, nes buvo vienas gedimas. Jį sutvarkius, sekančia dieną tai yra 2018-06-01 praėjo automobilio tech. apžiūrą, norėjo registruoti Regitroje automobilį, pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, automobilio dokumentus Regitros darbuotojams. Jiems suvedus visus duomenis, jai pasakė, kad automobiliui taikomi apribojimai ir jo registruoti negali. Detaliau jie nieko negalėjo paaiškinti, nes jie patys duomenų bazėje informacijos neturėjo. Sakė galėjo būtį Estijoje neišregistruotas iš įskaitos. Tuo metu Regitroje vyko mokesčių inspekcijos ir ekonominės policijos patikrinimas. Regitros darbuotojas padavė jiems jos automobilio dokumentus, pirkimo pardavimo – sutartį. Jie patikrinę nurodė jai, kad pirkimo - pardavimo sutartis gali būti suklastota, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, paimtas jos paaiškinimas ir pradėtas tyrimas. Taip pat kai ją tikrino mokesčių inspekcija ji paskambino automobilio pardavėjui, jis atsiliepė ir jam pasakė, kad negali registruoti automobilio. Jis vėl ją patikino, kad viskas bus gerai, reik Regitrai sulaukti iš Estijos atsakymo ir leis registruoti. Pasiūlė jam atvykti į Regitrą, bet jis pasakė, kad tuo metu yra išvykęs. Vakar su ja apie 08.00 val. susisiekė Regitros darbuotojai, kurie pranešė, kad gavo atsakymą iš Estijos, kad su automobiliu viskas yra gerai ir gali jį bet kada registruoti. Pardavėją, kuris jai pardavė automobilį Toyota Auris, ji atpažinti galėtų iš veido bruožų. Daugiau papildymų neturi (t. 1, b.l. 121-127).
Pagal 2018-06-06 Parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą, spec. liudytoja V. G. atpažino asmenį iš nuotraukos pažymėtos Nr. 2, tai tas pats vyriškis, kuris 2018-05-31 Ukmergės mieste pardavė jai automobilį Toyota Auros ir jis supildė jos duomenis pirkimo – pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 128-129).
Pagal 2018-06-04 užklausimą dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, gauta informacija, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143-145).
2018-06-07 spec. liudytojo apklausos metu Ž. P. parodė, kad jis gyvena Ukmergės mieste. Dirba (duomenys neskelbtini), vadybininku. Įmonės veikla yra įvairūs pervežimai su įmonės sunkiasvoriais automobiliais. Jis pats nei naudotų automobilių nei naujų automobilių prekyba neužsiima. Prieš kokius 10 metų jis susipažino su Estijoje gyvenančiu vyriškiu vardu A., bent taip jis tą vardą taria kaip tiksliai jo vardas jis nežino, telefono numerio jis jo neturi, jis tik turi jo kontaktinį telefoną. Jis kartais atvyksta į Lietuvą ir į Ukmergės automobilių pardavimo aikštelę. Ar jis parduoda kokius automobilius ar perka jis nesikiša į jo reikalus, tiksliai pasakyti, kad jis užsiima automobilių prekyba, jis pasakyti negali. Jis jam kartais paskambina, jei reikia išversti į lietuvių kalbą ką nors, padėti jam apsistoti, tai tokie jų reikalai. Jo kontaktinio numerio neturi, nes jis dažnai keičia savo lietuviškas SIM kortelės, todėl jam jų netikslinga saugoti. Paskutinį kartą matė estą Lietuvoje tai yra Ukmergėje gal šiais metais, balandžio gale arba gegužės mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neatsimena. Kai susitiko, jis atvyko su įsigytu automobiliu Toyota Auris, pilkos spalvos. Jis jo klausė ar galima būtų minėtą automobilį parduoti Lietuvoje. Pas jį Estijoje sakė lėčiau perka, galvojo, gal Lietuvoje greičiau nupirktų. Jis iš pradžių jo paprašė, kad automobilis liktų pas jį, garaže. Jis sutiko. Po kelių dienų vėl jie susitiko, jis jo paprašė parduoti paliktą pas jį automobilį. Jis sutiko. Automobilyje jau buvo jo registracijos dokumentai užsienio kalba. Įdėjo skelbimą internetiniame puslapyje www. autoplius.lt, nurodė savo kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini). Jis jam paliko estišką pirkimo - pardavimo sutartį. Jis joje jau buvo surašęs savo asmens duomenis, automobilio duomenis ir sutartį pasirašęs. Prie jo jis jos nepildė, padavė jau surašytą. Įdėjus skelbimą, gal po savaitės, automobilį panoro apžiūrėti moteris iš Jonavos. Susitarė susitikti su ta moterimi Ukmergėje, prie kolonėlės esančioje aikštelėje. Sutartu laiku ir sutartoje vietoje atvyko moteris su vyru. Apžiūrėjo parduodamą Toyota Auris. Jai patiko automobilis, norėjo jį įsigyti, bet neturėjo iš karto pinigų. Ji paliko 100 eurų užstatą ir pasakė, kad atvyks kitą dieną ir atveš pinigus, tai yra 4200 eurų. Kitą dieną ar po kelių dienų, tiksliai neatsimena dabar, jie vėl susitiko Ukmergėje, ji atvežė pinigus. Jis į estišką pirkimo pardavimo sutartį įrašė tos moters asmens duomenis, ji patikrinus savo duomenis, sutartį pasirašė ir jis jai atidavė automobilį bei jo raktelius ir dokumentus. Gautus už automobilį pinigus jis atidavė automobilio savininkui estui A. Jis pats nepardavinėjo automobilio, nes Lietuvoje būna labai trumpai. Pirkimo - pardavimo sutartyje ar duomenys yra to esto su kuriuo jis bendravo, jis nežino ir tikrai netikrino pagal jo asmens duomenis. Jam jokių įtarimų nesukėlė dėl to, kieno tie duomenis jis netikrino. Estas jo notariškai nebuvo įgaliojęs, kad jis už jį pardavinėtų automobilius, jokio įgaliojimo jis neturėjo. Tiesiog jo paprašė, o jis sutiko ir padėjo jam. Automobilį padėjo parduoti tik vieną kartą. Vėliau susisiekė su juo moteriškė ir pasakė, kad negali registruoti automobilio ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis patikino, kad automobilį turi registruoti, nes turėtų viskas būti gerai. Už parduotą automobilį Toyota Auris jokio atlygio iš esto negavo, draugiškai tiesiog jam padėjo. Nuo tos dienos kai padavė estui pinigus už parduotą automobilį, jis su juo iki šios dienos susitikęs nebuvo ir jis su juo susisiekęs nebuvo, todėl jokio jo kontaktinio telefono neturi. Daugiau papildymų neturi (t. 1, b. l. 131-137).
2018-08-22 spec. liudytojo apklausos metu Ž. P. parodė, kad 2018-06-07 Spec. liudytojo apklausos metu davė išsamius parodymus, nori patikslinti ir papildyti, kad kuomet jis iš Estijos piliečio vardu A., pavardės nežino, apsiėmė parduoti automobilį Toyota Auris, jau puse buvo užpildyta pirkimo pardavimo sutartis, kitą pusę užpildė jis. Kiek jis supranta, ant tos pirkimo pardavimo sutarties, ar ant automobilio registracijos dokumentų buvo savininkas moteris, tačiau jis bendravo su vyru. Jis pradžioje, iki kol Jonavoje policijos pareigūnai jį apklausinėjo, nesigilino, kas buvo automobilio savininkas, jam buvo visai neįdomu, o apie tai sužinojo tik vėliau, kad automobilio savininkas ne tas estas, kuris jam patikėjo parduoti automobilį, o kažkas kitas. Kaip minėjo, esto duomenų nežino, tik vardą A. Jis iš jo automobilį gavo maždaug balandžio ar gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena. Kuomet Lietuvoje „Regitroje“ moteriai, kuriai jis pardavė automobilį, Regitros darbuotojai nepriregistravo automobilio pareiškė, kad automobilis gali būti vogtas, nes su estiškais numeriais, jis per kitus žmones, gal kokius dešimt, susižinojo, kad estas automobilį gal išsiregistravo kaip nuo savęs, tačiau kaip vėliau sužinojo, Estijoje norint pilnai išregistruoti automobilį, reikia priduoti valstybinius numerio ženklus, automobilio registracijos liudijimą ir pirkimo pardavimo sutartį. Tai kuomet jam moteris pradėjo skambinėti, ir verkdama aiškinti, kad negali priregistruoti automobilio, jis nuėmė nuo automobilio Toyota Auris estiškus numerio ženklus, paėmė registracijos liudijimą, ir susisiekęs su estu sužinojo, kad jis norėdamas išregistruoti automobilį, pats supildė kaip pardavėją (duomenys neskelbtini)“. Jis (duomenys neskelbtini) iki to laiko nežinojo, vadovo nepažinojo, tačiau kuomet estas jam pareiškė, ir lyg tais atsiuntė tą pirkimo pardavimo sutartį, kur įrašęs jog pirkėjas (duomenys neskelbtini), jis susisiekė su tos įmonės vadovu, kad jie jam išrašytų įgaliojimą, jog galėtų išregistruoti automobilį Estijoje, kadangi nei kaip įmonės vadovas, nei kaip jis pats asmeniškai, automobilio išregistruot negalėtų. Kaip jau minėjo, turėdamas visus reikiamus dokumentus, nuvyko į Estiją, tai buvo jau vėliau, nei moteris bandė priregistruoti automobilį Lietuvoje, t. y. vėliau nei 2018 metų birželio 1 d. ir viską išregistravo. Jo parašas gali būti, ir yra ant pirkimo pardavimo sutarties, kurią vežė į Estiją, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas. Tą sutartį jam kažkokiu būdu, dabar tiksliai neprisimena kaip, jam estas atsiuntė, tačiau ten buvo tik supildyta pardavėjo duomenys, bet lyg ne jo paties asmeninis automobilis, ir (duomenys neskelbtini) duomenys, tačiau vadovo parašo nebuvo, pateikdamas Estijoje tą sutartį, pasirašė jis. Kaip jau minėjo, iš (duomenys neskelbtini) buvo gavęs įgaliojimą. Patvirtina, kad moteriškei atidavinėjant automobilį, estiška pirkimo pardavimo sutartis jau buvo supildyta, jis tik supildė moters duomenis. O tą pirkimo pardavimo sutartį, kuri buvo pateikta Estijoje, jis pateikė papildomai, su savo parašu, išregistruojant pilnai. Nežino kokia tvarka yra Estijoje, ir kada kaip tas Estas buvo išregistravęs automobilį, gal jo visai nebuvo išregistravęs. Nežino kas pildė pirkimo pardavimo sutartį, kur pardavėjas automobilio savininkas, o pirkėjas (duomenys neskelbtini). Jis tik vėliau gavęs ją, ir veždamas į Estiją uždėjo savo parašą. Iš tyrėjos jam pateiktos Estiškos pirkimo pardavimo sutarties, ją atpažįsta ir prisimena, tai ta pati, kurią jis vežė į Estija. Kaip jau minėjo, ir dabar gali patvirtinti, kad nežino kas užpildė pačią sutartį, jam ją atsiuntė estas, vardu A., tačiau patvirtina, kad jis parašė tekstą: (duomenys neskelbtini), ir uždėjo savo parašą, nieko neklastojo (t. 1, b. l. 138-139).
2018-08-23 liudytojo apklausos metu Ž. V. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), direktorius. Įmonės veikla yra naudotų automobilių prekyba. Gali patvirtinti, kad jų įmonė perka automobilius iš Latvijos ar Estijos, tačiau visi automobiliai 100 procentų iškeliauja į Afriką. Estijoje turi partnerius, su kuriais prekyba vyksta bankiniais pavedimais, kas viskas atsispindėtų buhalterijoje. Kartais pavieniai asmenys jiems pasiūlo automobilius, patys į Latviją ar Estiją nevyksta. Pagal tyrėjos jam parodytą Estišką pirkimo pardavimo sutartį, kurioje parduodamas automobilis Toyota Auris (duomenys neskelbtini), gali pasakyti konkrečiai šios pirkimo pardavimo sutarties nėra matęs, mato, kad parašyti įmonės duomenys, tačiau visuomet perkant automobilį įmonės vardu, dedamas įmonės spaudas, taip pat būna jo parašas. Čia mato, kad nėra nei spaudo, nei parašo, raštas jam nepažįstamas. Taip pat Estijoje perkant ant sutarties kainos gali būti nurodomos sutartinės, tačiau, jie perkant VMI turi pateikti su įrašytomis kainomis, todėl visada prašo, kad ant pirkimo pardavimo sutarčių būtų nurodytos sumos, už kiek parduodamas ir perkamas automobilis. Apie šioje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą automobilį nieko negali pasakyti, nes nei jis asmeniškai, nei (duomenys neskelbtini) Toyota Auris iš Estijos nepirko. Ž. P. pažįsta maždaug apie metus laiko, su juo susipažino per darbinius reikalus, jis kartais pasiūlo kokį automobilį pirkti (t. 1, b. l. 140-142).
Pagal 2018-07-09 užklausimą, (duomenys neskelbtini), matyti, kad Ž. P. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-19 buvo patalpinęs skelbimą www.autoplius.lt, kad parduoda automobilį Toyota Auris, už 3 700 €. (t. 1, b. l. 146-155).
Pagal 2018-07-26 užklausimą, Estijos nacionalinis biuras atsiuntė informaciją, apie automobilio Toyota Auris išregistravimą Estijoje, bei pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (t. 2, b. l. 3-5).
2018-11-05 reikalavimu pateikti dokumentus, (duomenys neskelbtini) atsiuntė raštą, kuriame nurodyta, jog Ž. P. niekada nedirbo ir nedirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), jam niekada nebuvo suteiktas įgaliojimas atstovauti įmonės interesus nei Estijoje, nei kitose ES šalyse (t. 2, b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad Ž. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (t. 2, b. l. 46-47).
Skirdamas bausmes kaltinamajam Ž. P., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus ir nesunkus nusikaltimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Ž. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Ž. P. dirba, baustas administracine tvarka (t .2, b. l. 50-52).
Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus Ž. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:
- pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 eurų) baudą;
- pagal baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti - 90 MGL (4500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 eurų) baudą.
Išaiškinti Ž. P., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti Ž. P., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.