Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų V. Z. ir I. Z. ir įkeisto daikto savininkės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 14 d. nutarties Nr. 305V/2009, priimtos pagal kreditoriaus E. Z. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. Z. ir I. Z. ir įkeisto daikto savininkės L. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-06 priėmė nutartį:

1) areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 56,26 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti;

2) išaiškinti daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę;

3) įspėti skolininkus V. Z. ir I. Z., bei įkeisto daikto savininkę L. Š., kad negrąžinus skolos, t.y. 172640 Lt paskolos, 28658,24 Lt delspinigių, bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti;

4) išaiškinti kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikti hipotekos lakšto bei paskolos sutarties originalus.

Rezoliucinė dalis

1) išieškoti 172640 Lt negrąžintos paskolos, 45576,96 Lt delspinigių, bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-05-12, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą;

2) priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 56,26 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausantį L. Š.;

3) apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke Vilniaus Naujamiesčio filiale, kodas 70440. Teismas nustatė, kad 2009-04-06 nutartis, kuria areštuotas hipotekos lakštu įkeistas L. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, L. Š., V. Z. ir I. Z. pasirašytinai įteikta 2009-04-10. Teismas pažymėjo, kad kreditorius pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta. Teismas nustatė, kad skolą sudaro: 172640 Lt negrąžintos paskolos, 45576,96 Lt delspinigių bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas konstatavo, kad kreditorius taip pat prašo išieškoti 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-05-12, iki visiško skolos išieškojimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog kreditoriaus reikalavimai tenkintini, priverstinai parduodant įkeistą daiktą iš varžytynių, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 6.37 str., Teismų įstatymo 17 str., CPK 544 str., 545 str., 558 str. 2 d.).

Skolininkai V. Z., I. Z. ir įkeisto daikto savininkė L. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

1) Skundžiama nutartimi iš skolininkų išieškoma visa 172640 Lt skolos suma, tuo tarpu skolininkai kreditoriui jau yra sumokėję dalį skolos: 2008-12-29 į kreditoriaus sąskaitą AB bankas SNORAS skolininkė įnešė 4100 Lt, 2009-01-28 – 4100 Lt, 2009-03-05 – 2000 Lt. Iš viso 10200 Lt, todėl ši dalis negali būti išieškota.

2) Teismo nutartimi priteisti nepagrįstai dideli delspinigiai – 45576,96 Lt. 0,2 proc. per metus sudaro 73 proc. visos paskolos sumos. Nors tokie delspinigiai ir numatyti sutartyje, tačiau tokie delspinigiai negali būti priteisti, kadangi CK 6.258 str. įtvirtintas baudinių netesybų draudimas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai yra sumokėję 10200 Lt paskolintos sumos, taip pat į tai, kad skoliniuose santykiuose tarp fizinių asmenų, kurie neturi licenzijos verstis bankų ar kitų finansinių įstaigų veikla, netesybos neturi viršyti minimalių nuostolių, numatytų CK 6.261 str., kurie būtų lygūs CK 6.210 str. 1 d. numatytoms 5 procentų metinėms palūkanoms nuo uždelstos mokėti sumos, netesybos šiuo atveju turėtų būti 3017,75 Lt, kurios apskaičiuotos tokiu būdu:

2009-01-01 – 2009-01-27 (172640 Lt – 4100 Lt) x 27 d./365 d. x 0,05 = 623,37 Lt

2009-01-28 – 2009-03-17 (168540 Lt – 4100 Lt) x 49 d./365 d. x 0,05 = 1103,76 Lt

2009-03-18 – 2009-05-14 (164440 Lt – 2000 Lt)x 58 d./365 d. x 0,05 = 1290,62 Lt.

3) Tarp šalių pasirašytos 2008-11-28 paskolos sutarties 10 p. buvo numatyta, kad bet koks ginčas šios sutarties pagrindu sprendžiamas šalių susitarimu ir tik nesusitarus kreipiamasi į teismą. Skolininkai kreditorių informavo, kad dėl vienos kredito įstaigos veiksmų (Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“), siekiančios nesąžiningai išieškoti iš skolininkų trigubai didesnę nei paskolos suma, civilinėje byloje Nr. 2-2737-431/2009 visas skolininkų turtas yra areštuotas. Siekiant grąžinti kreditoriui jo suteiktą paskolą, reikalingas jo notarinis sutikimas šio įkaito davėjos turto pakartotiniam įkeitimui hipoteka kitai kredito įstaigai. Kreditorius vengia vykdyti šią kooperavimosi pareigą. Skolininkai ne kartą telefonu ir susitikę prašė kreditoriaus atvykti pas notarą ir įforminti savo sutikimą pakartotiniam šio turto įkeitimui hipoteka, tačiau kreditorius ignoravo šį prašymą. Skolininkai kreditoriui per notarą įteikė pranešimą atvykti pas notarą jam tinkamu laiku ir įforminti savo sutikimą dėl pakartotinio įkaito davėjos buto įkeitimo hipoteka, tačiau ir šį pranešimą kreditorius ignoravo. Tokiu būdu kreditorius pažeidė CK 6.64 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą. Kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl negalimas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, o skolininkai įgyja teisę kreiptis į teismą su sąlyga ar besąlygiškai atleisti skolininkus nuo prievolės vykdymo. Savo veiksmais, neatvykdamas pasirašyti sutikimo dėl antrinio buto įkeitimo, kreditorius pats mažina tikimybę skolininkams palankiomis sąlygomis gauti kreditą ir dėl to gali būti prarastas, išvaržytas kredito davėjos butas bei patirti neproporcingų išlaidų skolininkai. Be to, esant krizei, kas dieną blogėja kreditavimo sąlygos.

4) Kreditoriaus kreipimasis į hipotekos skyrių, jam pažeidus bendradarbiavimo pareigą, laikytinas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, CPK 3 str. 6 d. įtvirtinto proceso sąžiningumo principo pažeidimu, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientuojančią į būtinybę tinkamai derinti šalių interesus, nesąžiningo kreditoriaus pareiškimo pagrindu priimta hipotekos skyriaus nutartis negali būti palikta galioti.

Kreditorius E. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-14 nutartį, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra teisinis pagrindas ne ginčo tvarka išieškoti 172640 Lt negrąžintos paskolos, 45576,96 Lt delspinigių, bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-05-12, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, ir priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 56,26 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausantį L. Š..

Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka nėra mažinama skolos ar delspinigių suma, nes skolininkai ir įkeisto turto savininkė turi teisę ginčyti ieškinine tvarka skolos dydį ir kreditoriaus veiksmus. Aplinkybės dėl to, ar kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka ir nėra vertinamos, vykdant priverstinis išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka ir hipotekos kreditoriui pateikiant pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų (įkeistų daiktų savininkės) ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar hipotekos kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja. Skolininkai (įkeistų daiktų savininkė) turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir skolos dydį.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, atliekant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkės ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kreditorius pateikė įrodymus, kad jis turėjo 550 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 109) apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantai turi pareigą atlyginti lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas kreditoriui (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, apeliantai turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas 11,20 Lt sumai (b.l. 110) valstybei dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str., 302 str., 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš V. Z., I. Z. ir L. Š. po 183,33 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų E. Z. naudai.

Priteisti iš V. Z., I. Z. ir L. Š. po 3,73 Lt (tris litus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.