Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-394-1112/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
1-394-1112/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03414-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
Ž. B.
Nukentėjusysis
G. J.
Advokatai
Juta Kareivė, Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-394-1112/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03414-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Robertai Rimeikei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam Ž. B.,

nukentėjusiojo G. J. įstatyminei atstovei D. J. ir jo atstovui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybė, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

– 2017 m. rugsėjo 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta,

– 2019 m. rugsėjo 9 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda ir viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viešieji darbai atlikti, dalis baudos nesumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. vasario 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, trečios laiptinės rūsyje, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nepilnamečiui G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) į kairiojo smilkinio sritį, po ko nepilnametis dešine galvos puse trenkėsi į rūsio sieną, tokiais savo veiksmais smurtaudamas sukėlė nepilnamečiui G. J. fizinį skausmą.

Ž. B., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino ir parodė, jog labai gailisi. Nurodė, kad vaikui netrenkė į veidą, bėgdamas iš rūsio gal užkliuvo ir trenkėsi. Kaltu prisipažįsta, nesudavė, jį pastūmė prie laiptinės. Parėjo ir pamatė, kad jo vaiko dviratį nešasi iš rūsio. Jis nebuvo iš jų namo, kontaktas įvyko jų rūsyje. Vienas pabėgo už namo kampo, o kitas pasiliko. Dviratį numetė ant laiptų ir išbėgo lauk. Jis bandė pagauti, gal ir trenkėsi, gal ir stumtelėjo, neapskaičiavęs, bet vis tiek kaltas.. Tai įvyko praeitais metais, žiemą, nebuvo vartojęs alkoholio. Kai policija atvažiavo į kiemą, nuėjo į parduotuvę, paskui parėjo, jam nieko nesakė. Po to tam berniukui greitąja iškvietė. Pamatė, kad koridoriaus durys atidarytos. Bandė griebti, gal stumtelėjo netyčia ir jis susitrenkė. Jis taip pat nubėgo už namo pas draugą. Sutinka atlyginti žalą. Dabar grįžo iš užsienio, turi gauti algą. Dirba jau 2 mėn. Dabar darbo sutartis 6 mėnesiams. Anksčiau su nukentėjusiuoju nėra susidūręs ir konfliktų neturėjęs. Antro vaiko nežino. Kaimynų vaikus žino, o juos pirmą kartą matė. Rūsio durys kartais rakinamos, nes spyna sulūžusi. Tuo metu nebuvo. Nežino priežasčių, kodėl jie galėtų jį apkalbėti. Nežino, kodėl jie davė tokius parodymus. Pirmoje laiptinėje gyvena vienas ar du vaikai pas močiutę, jo du vaikai, o daugiau laiptinėje nėra. Kaimynų vaiką būtų atpažinęs. Vienas aukštesnis buvo, o vienas žemesnis. E. A. nepažįsta. Vienas gyvena pas močiutę. Vardų nežino. Jis parėjo ir durys buvo praviros. Pažiūrėjo, dviratis mėtėsi ant laiptų. Nieko nesakė. Čiupo vaiką, nes jo vaiko dviratį buvo pasiėmęs. Jų sandėliukas nerakinamas, ten stovi jo ir vaikų dviračiai. Vienas išbėgo aplink namą ir buvo rūsio durys praviros. Pamatė, kad vaiko dviratis koridoriuje ir dar vienas vaikas stovėjo. Buvo pareigūnai, galėjo apklausti. Jis ėjo į parduotuvę, pareigūnai stovėjo prie durų ir galėjo apklausti. Jis parėjo namo, pasakė, kad greitoji buvo atvažiavusi. Greitosios nematė. Dėl bandymo pavogti nieko nedarė, įvarė atgal. Uždarė viską, užrakino ir viskas. Nežino, kokio amžiaus vaikai, gal 14-15 m. Užrakino ir laukines, ir vidines duris. Laukinės durys dažnai neužrakintos būna. Jos kliba ir sunkiai užsirakina. Praeityje teistas buvau, buvo su broliu muštynės. Dar buvo su žmona. Šeima kol kas neiširusi. Rūpinasi vaikais, nueina pas juos ir rūpinuosi, tačiau kartu negyvena. Dirba (duomenys neskelbtini), sutartis yra (duomenys neskelbtini), sudaryta iki 6 mėn. Pajamos per mėnesį yra 1500 Eur į rankas. Su ieškiniu sutinka ir žalą atlygins. Norėtų per du ar tris kartus ją atlyginti. Apsikeitė numeriais, paskambins, kada gaus pinigus. Susitarė, kad dalimis mokės. Atsiprašė nukentėjusiojo mamos, nurodė, kad labai gailisi. Baudas perdavė antstoliams, perveda į sąskaitą ir taip po truputį moka. Skolos likučio nežino. Alkoholį vartoja nedažnai, kas 4-5 d. Geria su draugais. (Duomenys neskelbtini) neleidžia gerti. Priklausomybės nejaučia.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo G. J. parodymai. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis G. J. parodė, kad jie su draugu E. A., š. m. vasario 1 d. apie 9 val. ėjo į jo močiutės sklepą ((duomenys neskelbtini) penkiaaukštis namas), pasiimti kastuvą, kad galėtų atsikasti sniegą. Kastuvo nerado, išėjo, E. užrakino duris (E. rūsio ir lauko duris). Išeidami sutiko Ž., atsisuko, jis įtrenkė, norėjo trenkti antrą kartą, bet jis iškėlė rankas ir jis nepataikė. Pirmą kartą trenkė iš „kuloko“ (kumščio) ir pataikė į smilkinį. Galva nuo smūgio trenkėsi į sieną ir nukrito ant laiptų. Kai pataikė, pajuto skausmą, galvos svaigimą ir jaudulį. Skausmą įvertintų – 8. Kai įtrenkė, jam skaudėjo apie 10 minučių, kol parėjo namo. Kai nuvirto, norėjo trenkti antrą kartą, jis pakėlė rankas, E. sakė, kad čia yra jų rūsys, Ž. atsiprašė ir jis išėjo. Ž. šaukė, kad jie yra vagys ir nori pavogti dviratį, po to atsiprašė. Jis kalbėjo, bet nelabai gaudėsi, kas buvo. Lauke atsigulė ant suoliuko, po to E. nuėjo pas močiutę ir atnešė vandens, atsigėrė. Sakė eiti namo, parėjo, paskambino policijai ir greitajai. Su mama nuėjo į E. kiemą, pasikvietė E. močiutę. Mama su E. močiutę nuėjo į sklepą, bet Ž. nerado. Atvažiavo policija, parašė pareiškimą. Daugiau tą vakarą nieko neįvyko. Policiją iškvietė mama, kai nuėjo pas Edviną į kiemą. Viskas įvyko 9 valandą vakaro. Iki įvykio Ž. nepažinojo, tik buvo matęs. Su juo nebendravo, jokių konfliktų nebuvo. Ž. nebuvo blaivus, nes jis su draugais gėrė. Gėrė šalia E. namų, ten yra blokas, jie prasilenkė ir matė, kad jis gėrė. Sklepe smirdėjo alkoholiu. G. J. nesipriešino, nukrito ir išsigando, tik pakėlė rankas. Skambino medikams, kad jį apžiūrėtų. Atvažiavo policija ir tą patį vakarą medikai. Apžiūrėjo, sakė, jeigu pykins, atvažiuoti į ligoninę, bet nepykino. Po sumušimo jokių žymių neliko. Ž. priėjo jam iš nugaros. Jie stovėjo prie durų, jas užrakino, jis atėjo iš savo sklepo. Viskas vyko sklepe. Jie užrakino močiutės sklepą ir rakino kitas (tarpines) duris, tada Ž. atėjo iš savo rūsio. Įvykį matė E., jis ir Ž. Kitų žmonių nebuvo. Kai jam sudavė Ž., E. bėgo į viršų, nes jis žinojo, kad Ž. yra negeras žmogus. E. buvo nubėgęs į viršų, o jis nespėjo. Kai jam sudavė, pasakė „vagys“, jis nesuprato, kas čia buvo. Kai jis atsigulė ant suoliuko, E. nubėgo pas močiutę. Iki to laiko, jie visada buvo kartu. Nežino, E. nėra sakęs, kaip anksčiau sutarė su Ž. Po įvykio E. nieko nesakė. Jo močiutė sakė, kad Ž. yra alkoholikas. Tą pačią dieną, pas Ž. buvo atvažiavusi policija dėl gėrimo. Po šio įvykio su Ž. nebendravo. Prasilenkė kokius 4 kartus, bet jis nepažino. Ž. nebandė susisiekti ir atsiprašyti. Dabar nežino, gal nepriimtų Ž. atsiprašymo. Po įvykio buvo išsigandęs, o kitą dieną – susinervinęs. Dabar net nežino – jaučiasi blogai, nes jeigu jis būtų pataikęs, gal būtų užmušęs. Kai pamato Ž., būna išsigandęs, labai plaka širdis. Viską papasakojo, daugiau nieko nebenori pasakyti (I t., b. l. 56-59).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nepilnamečio liudytojų E. A. parodymai. Parodė, kad jie su G. ėjo į sklepą susirasti kastuvą, kitai dienai atkasti sniegą. Užrakino vienas duris, bet ne laukines ir pamatė Ž. Jis pabėgo į viršų, o G. nespėjo sureaguoti ir gavo kumščiu į galvą. Ž. pradėjo šaukti „vagys“, o G. užsidengė rankomis, nes būtų gavęs antrą kartą. Pasakė, kad čia jo sklepas. Ž. pradėjo atsiprašinėti. Po to jis G. padėjo nueiti prie suoliuko. Kažkiek palaukė. Jis sėdėjo, o G. atsigulė, nes jam buvo bloga. Atsigulus buvo geriau. Prie suoliuko buvo kokias 5 minutes. Paskui nuėjo iki jų laiptinės ir davė atsigerti vandens. Vandens davė močiutė. G. palydėjo į namus, viską papasakojo jo mamai D. Tada jis parėjo, o G. su mama atėjo ir ėjo į sklepą pažiūrėti Ž. Nežino, po kiek laiko atėjo G. su mama. Ž. buvo užsirakinęs, paskui iškvietė policiją, greitąją. Policininkai beldė, bet jis neatidarė, buvo užsirakinęs. Jis buvo sklepe, nes pastebėjo, kad jis ten įėjo. Po to medikai apžiūrėjo G. Jis policininkams turėjo viską papasakoti kaip buvo ir ėjo namo. Tą vakarą Ž. B. sutikęs nebebuvo. Viskas įvyko vasario 1 dieną, apie 21.00 valandą. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), jeigu neklysta – 3 laiptinėje. Smūgiai buvo suduoti prie sklepo, ten yra tokie laiptai ir sklepe, kur yra tokie laiptai į viršų. Ž. sudavė G. į smilkinį (parodo kumščiu į kairįjį smilkinį). Nuo smūgio jis atsitrenkė į sieną (parodo, kad trenkėsi dešine galvos puse). Kai jam sudavė, E. A. buvo laiptų viršuje, maždaug už 4-5 žingsnių. Buvo apšviesta – degė lempa. Jis pats matė smūgį. Kai Ž. sudavė, jis išsigando. Sakė, kad taip nebedarytų. Kai Ž. šaukė: „vagys“, jis pasakė, kad čia jų sklepas. Šaukė, kai G. buvo iškėlęs rankas. Kai pasakė, kad čia jų sklypas, Ž. pradėjo atsiprašinėti, sakė „atsiprašau“. Kai atsiprašė, nuėjo į savo sklepą. Kai G. nuvirto, jis jam padėjo atsikelti. Davė ranką ir kėlė už peties. Blaivus – supranta, kai nėra prisigėręs. Ž. buvo ne blaivus, nes jis labai smirdėjo alumi ir su G. matė kai jis gėrė su savo draugais. Gal Ž. galvojo, kad jie vagys, nes jie garsiai kalbėjo. Jis gyvena pas močiutę – (duomenys neskelbtini). Iki įvykio iš matymo pažinojo Ž. Iki įvykio nelabai teko bendrauti su Ž., bet praeidavo. Ginčų nėra buvę. Smūgis buvo stiprus. Kai pamatė Ž., bėgo, nes Ž. buvo supykęs. Kad jis supykęs, suprato, nes stipriai atidarė duris. Prieš suduodamas, Ž. garsiai sakė: „ką jūs čia atėjote vogti“. G. po įvykio sakė, kad jam svaigo galva. Įvykį matė jis, dar buvo Ž. B. Daugiau žmonių nebuvo. Po šio įvykio su Ž. B. nebendravo. Kelis kartus praėjo laiptinėje, nieko nesakė. Kaip ir nebeturi ką pasakyti (I t., b. l. 64-66).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. J., G. J. mama, parodė, kad 2021 m. vasario 1 d. apie 21.30 val. parėjo G. su E. Jau pažiūrėjus suprato, kad kažkas ne taip, nes buvo pasimetęs ir pabalęs. Liepė papasakoti, kas buvo. Tai jie trumpai pasakė, kad sklepe gavo į galvą. Per kelias minutes su vaiku nubėgo žiūrėti iki sklepo. Nuėjo į vidų, bet nieko nerado. Barškino į duris, kur vaikai rodė, kad jis turėtų būti užsidaręs. Per durų tarpą šviesa lyg ir matėsi, bet niekas nedarė durų. Iškvietė policiją. Atvažiavo gana greitai. Papasakojo viską policijai. Iškvietė greitąją, kad apžiūrėtų. Užtruko ilgai. Parėjo namo gal tik 1 val. nakties. Visą laiką buvo prie laiptinės ir nematė, kad Ž. B. būtų kur praėjęs pro šalį. Jų parduotuvė dirba iki 21 val. ir ji jau buvo uždaryta tuo metu. Negalėjo jis į jokią parduotuvę eiti. Sūnus namo grįžo apie 21.30 val. Jis pasakė ir ji iš karto nuėjo ten. Ėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, paskutinės laiptinės. Jie gyvena šalia, jų 5 namas. Sūnaus draugą pažįsta. Jie kartu su E. parėjo. E. padėjo pareiti. Ir kartu papasakojo kaip buvo. G. pradėjo sakyti, bet buvo pasimetęs, tai jai E. papasakojo. Sakė, kad įėjo į sklepą pasiimti kastuvo, kad nusikasti sniegą. Įėjo ir tuo metu buvo tas įvykis. Kai nuėjo prie laiptinės, tai įėjo į sklepo vidų. Jis buvo atrakintas. Degė visur šviesos ir jokio dviračio prie durų nematė. E. močiutę sutiko iš karto, kai tik nuėjo prie sklepo. E. ją pasikvietė ir ji daugmaž papasakojo. Kai nusileidi laiptais yra vienoje pusėje ir kitoje pusėje durys. Jie parodė, kad būtent tos atskiros durys. Jos buvo užrakintos. Palaiko ieškinį, dėl to patyrė išlaidų ir nepatogumų.

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) namo, trečios laiptinės rūsys (I t., b. l. 21).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu kalbėta su galima liudytoja J. S., kuri paaiškino, kad apie tokį įvykį girdi pirmą kartą, nei ji, nei jos sugyventinis A. apie tokį įvykį nežino. Ji su sugyventiniu jau nuo 20.30 val. eina gulti į lovą, todėl mano, kad tokiu laiku, kai buvo įvykis, ji su sugyventiniu net negalėjo būti kieme. Ji paaiškino, kad iš antroje laiptinėje gyvenančių asmenų tik jos šeima vairuoja mėlynos spalvos automobilį (I t., b. l. 83-84).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad preliminari diagnozė yra galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta (I t., b. l. 69-70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose G. J. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Galvos paviršinio sužalojimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (I t., b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Ž. B. sukėlus nukentėjusiajam G. J. fizinį skausmą, pasitvirtino. Teismo posėdžio kaltinamasis Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis pripažino 2021 m. vasario 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, trečios laiptinės rūsyje, smurtavęs prieš nepilnametį G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), po ko nepilnametis galva trenkėsi į rūsio sieną. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė smūgio nukentėjusiajam nesudavęs, bet bandęs jį griebti ir galimai pastūmęs nukentėjusįjį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo nurodytos veikos aplinkybės stokoja detalumo ir nuoseklumo. Tai, kad kaltinamasis Ž. B. smurtavo prie nukentėjusįjį suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį ir dėl to nepilnametis dešine galvos puse trenkėsi į rūsio sieną, patvirtina nukentėjusiojo G. J. parodymai, liudytojų E. A. ir D. J. parodymai. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, pakankamai detalūs, vieni kitiems neprieštarauja ir nesudaro pagrindo jais abejoti. Ž. B. būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, jog jo veika yra draudžiama ir pavojinga, suprato, jog dėl jo veiksmų gali nukentėjusiajam sukeltas skausmas, t. y. veiką padarė tyčia. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo Ž. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis Ž. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, paskutinį kartą teistas 2019 m. rugsėjo 9 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda ir viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (I t., b. l. 86-91), administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas (I t., b. l. 93-96), Lietuvoje nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (I t., b. l. 99-102), kaltinamasis nurodė, kad dirba legaliai užsienyje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Skiriant bausmę Ž. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė už bausmės vidurkį bausmė, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Kadangi kaltinamasis Ž. B. yra nuteistas 2019 m. rugsėjo 9 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausme 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda ir viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viešųjų darbų bausmę įvykdė, dalį baudos sumokėjo, nesumokėta baudos dalis 1993,99 Eur (39,8798 MGL), todėl teismas paskyręs bausmę šiuo nuosprendžiu subendrina kaltinamajam paskirtą bausmę su neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis G. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. J. ir advokatų Jutos Kareivės ir Alberto Krumino, šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo Ž. B. (I t., b. l. 76-78). Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino ieškinį, nurodė, kad žalą atlygins, norėtų atlyginti per du ar tris kartus.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nepilnametis nukentėjusysis dėl nusikalstamų veiksmų neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir pagrįstą baimę. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sužalojimas būtų sukėlęs ilgalaikius padarinius sveikatai. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Ž. B. yra darbingo amžiaus, dirba, turi šeimą ir nepilnamečių vaikų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į smurto sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis bei į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba ir tokio dydžio civilinį ieškinį pripažino. Teismo vertinimu, civilinio ieškinio dydis yra protingas, nukentėjusiajam G. J. iš kaltinamojo priteistina prašoma 500 Eur neturtinės žalos suma, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius ir jos mokėjimą išdėstant periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena su apklausų vaizdo įrašais – paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 9 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, ir 1993,99 Eur baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo Ž. B. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant sumokėti per 2 mėnesius ir jos mokėjimą išdėstant periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais – palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė