- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-277-579/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Ernestas Rimšelis, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- C. S.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo C. S. (C. S.) gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam C. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje C. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad:
1.1. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:
2020 m. spalio 22 d., apie 15.10 val., vykdamas dviračiu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., paslėpęs lagamine po pamušalu laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, kuri įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) (toliau – ir Sąrašas), t. y. 478,5 g heroino miltelių, kuriuose buvo 232,55 g gryno heroino.
1.2. 2020 m. spalio 22 d., apie 15.10 val., vykdamas dviračiu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., paslėpęs lagamine po pamušalu laikė ir, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, įrašytą į Sąrašą, t. y. 478,5 g heroino miltelių, kuriuose buvo 232,55 g gryno heroino.
2. C. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 22 d. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi C. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi C. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavus, kad kaltinamasis C. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, bei padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamojo C. S. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m spalio 14 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam C. S. švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą, namų areštą, 10 000 Eur užstatą, dokumentų – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio paso ir leidimo gyventi Baltarusijos Respublikoje paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus BPK nuostatas, reglamentuojančias bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, nutartyje išdėstyti teismo argumentai yra itin formalūs ir iš esmės nepakankami pagrįsti šios pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą. Skundo autoriaus teigimu, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.
4.2. Skunde pažymima, kad kaltinamasis C. S. yra Europos Sąjungai priklausančios valstybės – Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, ten turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su sugyventine, nei Lietuvoje, nei Vokietijoje nėra teistas, neturi jokios kriminalinės praeities. Priešingai nei nurodė apygardos teismas, kaltinamasis C. S. ne tik nebėgs (nesislėps) nuo teismo, bet yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, pasižada atvykti į Lietuvos Respubliką ir dalyvauti procese. Šiuo metu iš C. S. yra paimti visi jo asmenybę patvirtinantys dokumentai, todėl kaltinamasis, net ir norėdamas, neturi jokių galimybių išvykti iš Lietuvos Respublikos.
4.3. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, paskyrus C. S. intensyvią priežiūrą, namų areštą, 10 000 Eur užstatą, kurį per teismo nustatytą terminą sumokėtų kaltinamojo giminaičiai Vokietijoje, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Gynėjo teigimu, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis C. S. galėtų gyventi išsinuomotame bute ir dalyvautų teismo procese.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo C. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti kaltinamojo C. S. gynėjo skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo C. S. gynėjos advokato Edmundo Jonušo skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo C. S. gynėjo skundą bei įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam C. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam C. S. pratęstas įvertinus kardomosios priemonės termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą, skundžiamoje nutartyje išdėstyti aiškūs motyvai, kuriais grindžiamos apygardos teismo išvados, o ne, kaip teigiama skunde, apsiribota formaliu aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajam C. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, šiuo metu suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę.
7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nagrinėjamu atveju surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis C. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti liudytojų E. D., G. B., T. B. parodymuose, kratos ir apžiūros protokoluose, specialisto išvadose taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.
8. C. S. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 260 straipsnio 3 dalyje) priskiriama labai sunkių, kita (BK 199 straipsnio 4 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam C. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
10. Už kaltinamajam C. S. inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatytos išimtinai tik griežtos laisvės atėmimo bausmės (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmė). Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors skunde teisingai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, apygardos teismas, vertindamas galimą kaltinamojo slapstymosi nuo teismo riziką, atsižvelgė ne tik į šias aplinkybes, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. C. S. yra gimęs Tadžikistano Respublikoje, turi Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybę, kur ir gyvena su sugyventine, dirba. Be to, C. S. buvo išduotas leidimas gyventi Baltarusijos Respublikoje, galiojęs iki 2021 m. rugpjūčio 19 d., pats kaltinamasis nurodė, kad Baltarusijos Respublikoje turėjo ir nekilnojamojo turto, kurį, kaip teigė, pardavė. Kita vertus, tai savaime nepaneigia kaltinamojo turimų ryšių Baltarusijos Respublikoje. Be to, turi ryšių jis ir Rusijos Federacijoje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje C. S. neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo ar turto, taip pat ir jokių artimųjų. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamąjį C. S. socialiniai, ekonominiai ryšiai saisto ne su Lietuvos Respublika, bet su užsienio valstybėmis. Deklaratyvūs skundo teiginiai apie kaltinamojo Lietuvos Respublikoje naujai surastus draugus ar galimybę išsinuomoti butą šios išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į kaltinamojo C. S. ryšius su užsienio valstybėmis, taip pat kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (narkotinių medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną iš Baltarusijos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino galimą kaltinamojo pabėgimo riziką, kurios pakanka išvadai, jog būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, turėdamas ryšių užsienio šalyse ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, net ir neturėdamas asmens dokumento.
11. Pažymėtina, kad sprendžiant apie kaltinamojo ketinimą bėgti (slėptis) nuo teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo kontekste, pakanka nustatyti kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas jis gali bandyti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo proceso įstatyme nereikalaujama nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, kada, kokiu būdu ir kokiais ryšiais pasinaudojant yra rengiamasi bėgti (slėptis) nuo teismo.
12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. C. S. griežčiausia kardomoji priemonė šiuo taikoma kiek daugiau nei vienerius metus. Kaltinamajam taikomos suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat tokios suėmimo taikymo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nepagrįstų delsimų, įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu su teisinės pagalbos prašymu buvo kreiptasi į Baltarusijos Respubliką, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas pakankamai operatyviai (pradėtas 2020 m. spalio 22 d., byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2021 m. liepos 13 d.), šiuo metu baudžiamojoje byloje jau apklausta dalis liudytojų, toliau bus sprendžiama dėl pateiktų prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu, apklausiamas kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad C. S. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam C. S. skirti intensyvią priežiūrą ar kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios C. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad švelnesnės kardomosios priemonės būtų pakankamos užkirsti kelią galimam kaltinamojo siekiui pasislėpti nuo teismo. Dėl deklaratyvių skundo teiginių apie galimą sumokėti 10 000 Eur dydžio užstatą jau buvo pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartyse, konstatavus, jog tokio dydžio užstatas yra nepakankamas. Byloje nenustatyta naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priešingam situacijos vertinimui, tokių aplinkybių nenurodyta ir kaltinamojo gynėjo skunde. Atkreiptinas dėmesys ir į nenuoseklią kaltinamojo gynėjo poziciją, kai prašant paskirti tokias kardomąsias priemones kaip intensyvią priežiūrą, namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurios apriboja asmens galimybę laisvai judėti, tuo pačiu metu skunde nurodoma, jog paleistas į laisvę C. S. pasižadėtų kviečiamas atvykti į Lietuvos Respublikoje vykstantį bylos nagrinėjimą teisme, t. y. išvyktų iš Lietuvos.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo C. S. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo C. S. (C. S.) gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi C. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.