- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1-1339-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17893-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Civilinis ieškovas
- D. D.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1995-06-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. 1995-07-25 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 1995-06-22 nuosprendis pakeistas: laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 1997-02-04 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 246 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, dviem metams atimant teisę vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1995-08-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, dviem metams atimant teisę vairuoti transporto priemones;
3) 1997-04-24 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 1997-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, dviem metams atimant teisę vairuoti transporto priemones;
4) 2000-11-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį, BK 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu.
5) 2001-01-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-11-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu.
6) 2002-02-08 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 300 (trijų šimtų) litų vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-11-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 300 (trijų šimtų) litų vertės turto konfiskavimu;
7) 2003-05-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2002-02-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. 2003-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-05-30 nuosprendis pakeistas: galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6;
8) 2003-07-04 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2002-02-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 22 dienoms. 2003-10-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-07-04 nuosprendis pakeistas veiką perkvalifikuojant iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta bausmė – areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2003-10-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;
9) 2004-03-24 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
10) 2007-07-12 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 45 paroms;
11) 2008-01-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
12) 2011-03-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), BK 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, laisvės atėmimu 5 metams;
13) 2018-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
14) 2018-10-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-15 nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą – automobilį, o būtent: jis nuo 2018 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. iki 2018 m. balandžio 18 d. 07.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakėlė nuo žemės akmenį, juo išdaužė D. D. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių lango stiklą už 30 Eur, įkišo ranką į automobilio vidų, ir ten atidarė variklio dangtį, kuris yra kairėje automobilio salono pusėje, arčiau lango, po ko atsuktuvu atsuko 2 šio automobilio priekinius žibintus, kurių kiekvieno vertė yra po 350 Eur, iš viso – už 700 Eur, ir tokiu būdu, įsibrovęs į nukentėjusiojo D. D. automobilį – saugyklą, pagrobė nukentėjusiojo bendros 700 Eur vertės turtą.
V. G. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi. Parodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet kaltinime įvykio laikas ir vieta nurodyti teisingai, nuvažiavo pas pažįstamus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) g. Neatsimena kada, bet kai iš jų išvyko, eidamas į automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo pastatęs savo automobilį, pamatė, kad netoli jo automobilio stovi BMW be signalizacijos. Paėmė iš savo automobilio atsuktuvą, akmeniu išdaužė BMW kairės pusės langą iš vairuotojo pusės, atidarė kapotą ir pavogė žibintus, kuriuos paskui ir pardavė. Mintis padaryti nusikalstamą veiką kilo beeinant pro šalį. Jis žinojo žibintų kainas, todėl juos pavogė, turėdamas tikslą parduoti. Tuo metu jo finansinės padėtis buvo sunki, reikėjo pinigų sumokėti už buto nuomą. Pripažino, kad už parduotus žibintus gavo gal 200 eurų. Patikslino vagystės mechanizmą – paėmė akmenį, išdaužė automobilio kairės pusės stiklą iš vairuotojo pusės, įlipo į mašiną, atidarė kapotą, atsisuko ir nusiėmė žibintus. Nurodė, kad pilnai pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį, ieškinio sumos neginčija.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. G. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d., apie 07.00 val. važiavo namo iš Karoliniškių mikrorajono. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Karoliniškių mikrorajone gyveno pažįstamas, kurio vardo nežino. Tą dieną buvo atvykęs pas draugus automobiliu Renault Clio, tačiau valst. Nr. nepamena. Automobilis priklauso pažįstamam, tačiau įtariamasis juo važinėja. Karoliniškėse gyvena vaikystės draugas, kurio duomenų nežino ir draugė I., duomenų nežino. Įvykio dieną buvo blaivas, narkotinių medžiagų nevartojo. Automobilį, kuriuo atvyko, pastatė priešais draugų namus, ant kelio, netoli automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio spalvos nepamena. Galėjo būti sidabrinės ar auksinės spalvos. Prabėgęs automobilį BMW 530, nusprendė spontaniškai pagrobti minėto automobilio priekinius žibintus, nes žino, kad minėtų automobilių markių žibintai yra brangūs, juos galima parduoti ir gerai užsidirbti. Šalia minėto automobilio buvo ir kiti automobiliai, bet nusprendė pagrobti BMW automobilio žibintus, nes šio automobilio detalės brangios. Tuo metu pašalinių asmenų šalia nebuvo, todėl ant žemės rado akmenį , kurio pagalba išdaužė automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės priekinių durų lango stiklą, po to įkišo ranką į automobilio vidų per išdaužtą langą, atidarė variklio dangtį, kuris yra po vairu; kairėje pusėje arčiau lango. Atidaręs variklio dangtį, nuėjo į automobilį Renault Clio, paėmė atsuktuvą ir grįžo prie automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių žibintų. Kiekvienas žibintas yra prisuktas 4 varžtais. Išardė žibintus kažkur per 2 minutes. Žibintus nunešė į bagažinę automobilio „Renault Clio“, stovėjusio 50 metrų atstumu nuo BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Išdaužęs automobilio lango stiklą susižalojo rankos pirštą, prasidėjo lengvas kraujavimas. Kurios rankos pirštą susižalojo, nepamena. Priekinius pagrobtus žibintus pardavė stotyje nepažįstamam taksi vairuotojui už 200 Eur. Tiek pinigų gavo už 2 žibintus. Gautus pinigus išleido buto nuomai. Turtinę žalą atlygins, kai išeis į laisvę (b. l. 101-102).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. D. parodė, kad automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jis KASKO draudimu nedraustas. Minėtą automobilį, kai yra laisvų vietų, dažniausiai stato prie savo gyvenamo daugiabučio. Jeigu vietos nėra, stengiasi statyti gatvėje šalimais. Vakar (2018 m. balandžio 17d.) apie 19.00 val., grįžęs prie savo gyvenamo daugiabučio nerado laisvos vietos, todėl automobilį pastatė šalimais gatvėje. Išlipęs, automobilį užrakino (signalizacijos nėra) ir išėjo namo. Naktį nieko įtartino nematė, negirdėjo. Šiandien (2018 m. balandžio 18 d.) apie 08.00 val., susiruošė važiuoti ir eidamas link savo automobilio pamatė, kad pakeltas automobilio variklio dangtis. Priėjęs arčiau pamatė, kad pavogti 2 priekiniai žibintai, išdaužtas kairės pusės priekinių durelių lango stiklas. Nedelsiant paskambino 112 ir pranešė apie vagystę. Belaukdamas atvykstančių policijos pareigūnų atidarė dešinės pusės priekines dureles ir pasidėjo su savimi atsineštą kuprinę ant priekinės dešinės pusės sėdynės, daugiau nieko nelietė. Kokia padaryta žala, šiuo metu negali nurodyti, todėl patikslins vėliau. Įtartinų asmenų nepastebėjo, neįtaria, kas galėjo padaryti nusikalstamą veiką (b. l. 34-35). Nukentėjusysis D. D. papildomai parodė, kad dėl vagystės jam padaryta 730 Eur žala. Minėta sumą sudaro: kairės ir dešinės pusės žibintai, kurie kainuoja po 350 Eur kiekvienas, iš viso už 700 Eur. Minėtus žibintus pirko www.autoplius.lt, panaudotų žibintų rinkos vertė yra būtent tokia. Automobilio vairuotojo pusės stiklą pirko www.autoplius.lt, jis kainavo 30 Eur, tokia yra rinkos kaina (b. l. 36).
Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 140-(2259)-ISl-4566 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. balandžio 18 d. apžiūrint automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 52-53).
Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro gauto rašto Nr. 140-S-6313 (8.31E) matyti, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. balandžio 18 d. apžiūrint automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žiūrėti 2018-08-21 LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2259)-IS 1-4566, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-17893-18) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. G. (b. l. 54).
Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 6 d. specialisto išvados Nr. 140-(5538)-ISl-6730 matyti, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. balandžio 18 d. apžiūrint automobilį BMW 530, valst Nr. (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. G. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. G. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 proc. (b. l. 58-59).
Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos, adr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros ir automobilio BMW 530, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobilis BMW 530, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi gatvėje tarp kitų automobilių. Automobilio variklio dangtis pakeltas, priekinių žibintų vietose yra ertmės. Ant žemės prie priekinio bamperio guli varžtai. Ant variklio dangčio priekinės dalies yra rankų pėdsakai. Ant dešinės pusės priekinių durelių rankenos yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Kairės pusės priekinių durelių lango stiklas sudaužytas, stiklo šukės pabirusios ant žemės prie durelių bei automobilio salono priekinėje dalyje. Bendra tvarka automobilio salone nepažeista. Padaryta nuoplova nuo automobilio priekinių durelių keleivio pusės rankenos. Paimtos stiklo šukės nuo vairuotojo sėdynės (b. l. 19-29).
Iš 2018 m. balandžio 18 d. Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad pranešėjas D. P. (D.) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. iki 2018 m. balandžio 18 d. 07.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužus automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, buvo patekta į automobilio vidų, atidarytas priekinis dangtis ir pavogti 2 priekiniai žibintai. Padaryta žala tikslinama. KASKO neturi (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Teismų praktikoje išaiškinta, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismų praktikoje, be kito, yra išaiškinta, kad asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, tačiau tik tuo atveju, jei į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines apsaugos priemones. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą) svarbu tai, kad kaltininkas į saugyklą (automobilį šiuo atveju) patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą bei to nori.
Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro raštas, 2018 m. gruodžio 6 d. specialisto išvada, 2018 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūra ir automobilio apžiūra, taip pat Bendrojo pagalbos centro pranešimas – pripažintini įrodymais. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad V. G. 2018 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. iki 2018 m. balandžio 18 d. 07.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakėlė nuo žemės akmenį, juo išdaužė D. D. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių lango stiklą už 30 Eur, įkišo ranką į automobilio vidų, ir ten atidarė variklio dangtį, kuris yra kairėje automobilio salono pusėje, arčiau lango, po ko, atsuktuvu atsuko 2 šio automobilio priekinius žibintus, kurių kiekvieno vertė yra po 350 Eur, iš viso – už 700 Eur, ir tokiu būdu įsibrovęs į nukentėjusiojo D. D. automobilį – saugyklą, pagrobė nukentėjusiojo turtą, bendros 700 Eur vertės. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl V. G. kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato 4 alternatyvias bausmes – baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kurio metu įsibrovus į saugyklą – automobilį, iš viso 700 Eur vertės, pagrobtas turtas, kuris iki šiol negrąžintas turto savininkui, padaryta žala neatlyginta), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, vidurinio išsilavinimo, V. G. anksčiau 11 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią kaltinamasis realiai atliko (b. l. 151-158), iš jo žodžių, būdamas laisvėje vertėsi individualia veikla, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 146), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 79-88), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų negauta.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. G. yra nelinkęs taisytis, išvadų dėl savo elgesio nedaro net ir po to, kai jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko, todėl kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį (be kita ko, įvertinus padarytos žalos dydį) nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis V. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. G. yra taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi V. G. nustatytas vieno mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo jo suėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 14 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomasis kalinimas (suėmimas) įskaitomas į paskirtą bausmę vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, todėl į paskirtą bausmę įskaitytinas V. G. suėmime išbūtas laikas.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo D. D. civilinis ieškinys dėl 730 Eur turtinės žalos, kurios dydis grindžiamas 2 žibintų rinkos verte (po 350 Eur) ir automobilio vairuotojo pusės rinkos verte (30 Eur), atlyginimo (b. l. 41-42). Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutiko. Byloje įrodyta, kad V. G. išdaužė D. D. priklausančio automobilio langą bei pagrobė du automobilio žibintus. Už naujų žibintų įsigijimą bei lango remontą nukentėjusysis patyrė išlaidas, t. y. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kad kaltinamasis pilnai pripažino pareikštą ieškinį, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tamponas su nuoplava baltame voke, 2 daktiloskopinės plokštelės baltame voke, stiklo šukės baltame voke, V. G. seilių lyginamasis DNR pavyzdys baltame voke, perduoti 2019 m. sausio 9 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius (b. l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į galutinę V. G. paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai, V. G. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 14 d.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – tamponą su nuoplova baltame voke, 2 daktiloskopines plokšteles baltame voke, stiklo šukes baltame voke, V. G. seilių lyginamąjį DNR pavyzdį baltame voke, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. sausio 9 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.