- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1418-939/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01139-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo priteisti iš atsakovo J. K. 392,03 Eur skolos, 141,18 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad 2007 m. spalio 10 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovui savo įsipareigojimų tinkamai nevykdant, sutartis buvo nutraukta, atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 392,03 Eur. 2010 m. sausio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo įsiskolinimą pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovui. Sutarties 11.1 p. numato atsakovo pareigą pažeidus mokėjimų grafiką mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 11.1 punktu, ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 141,18 Eur delspinigių, skaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 4 d. iki ieškinio parengimo dienos 2015 m. rugpjūčio 4 d. už 181 dieną.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia 2007 m. spalio 10 d. Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedu Nr. 1, 2010 m. sausio 19 d. skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 3 bei jos priedo ištrauka.
Atsiliepimas
Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas dėl teisės per 20 dienų terminą pateikti atsiliepimą įteikti 2015 m. rugsėjo 15 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2015 m. spalio 5 d. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. spalio 10 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovui savo įsipareigojimų tinkamai nevykdant, sutartis buvo nutraukta, atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 392,03 Eur. 2010 m. sausio 19 d. skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 3 reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo įsiskolinimą, t.y. 392,03 Eur skolos pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovui.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovas nurodo, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas raštu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, kad skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikytina, jog atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas tinkamai, nes cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui pareikštas teismo tvarka.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas savo įsipareigojimo pradiniam kreditoriui pagal Išperkamosios nuomos sutartį laiku mokėti įmokas, tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 392,03 Eur. Šią skolą pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovui.
Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo bei įrodymų dėl prievolės tinkamo vykdymo (CPK 178 straipsnis), ieškovo argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio nenuginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui priteistina iš atsakovo 392,03 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai).
Ieškovas taip pat prašo priteisti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną už 181 dieną, iš viso – 141,18 Eur. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu, nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį - Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Ieškovas turėtų teisę prisiteisti faktinius nuostolius, jei įrodytų žalos dydį ir priežastinį ryšį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. (Kauno apygardos tesimo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1658-463/2014). Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, prašomi priteisti 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną už 181 dieną, vertintini kaip aiškiai per dideli ir neatitiktys sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, pažeidžiantys vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių suma mažintina. Teismo paskaičiavimu, ieškovei priteistina 35,28 Eur delspinigių suma (apskaičiuota nuo 392,03 Eur sumos, skaičiuojant 0,05 procento dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį), tai yra 0,05 procento dydžio delspinigiai už paskutinius šešis pradelstus atsiskaityti mėnesius.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Šioje byloje ieškovas patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis yra minimalus už turtinį ginčą mokėtinas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 265, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 392,03 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 03 ct) skolą, 35,28 Eur (trisdešimt penkis eurus 28 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (427,31 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, buveinė Lvovo g. 25, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis sprendimą per 30 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.