Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant K. S. galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuojama nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo K. S. kaltė ir jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. S. teigia, kad jo padarytas baudžiamasis nusižengimas susijęs su augalinės kilmės lengvos narkotinės medžiagos disponavimu savo reikmėms nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. S. paskirta arešto bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

11. K. S. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas skyrė 27 parų arešto bausmę. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgia į tai, jog K. S. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir į tai, kad K. S. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, o už nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą, teistumai jam nėra išnykę. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje taip pat nurodė, kad K. S. anksčiau skirtos švelnesnės bausmės, terminuotas laisvės atėmimas bei ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, ir nagrinėjamu atveju tai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, todėl sprendė, kad K. S. už baudžiamąjį nusižengimą skirtina pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Teisėjų kolegija sutikdama su šia apylinkės teismo išvada pažymi, kad K. S. anksčiau teistas dvylika kartų už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, pirmąjį kartą sulaukęs vos 18 metų (1 t., b. l. 67-85). Bylos duomenys taip pat rodo, kad K. S. nusikalstamas veikas daro sistemingai ir už jo padarytas nusikalstamas veikas taikytos švelnesnės bausmės susijusios tiek su laisvės apribojimu, tiek su baudomis teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, pastarasis gyvenimo modelio nepakeitė. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad apeliantas 2021 m. gegužės 3 d. paleistas lygtinai, vėl nusikalto 2022 m. balandžio 2 d. bei iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 12 d. padarė tris administracinius nusižengimus susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimas vairuojant transporto priemones, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad jis savo elgesio korekcijai jokių realių pastangų nedėjo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės skiriant jam arešto bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamasis nusižengimas nėra itin pavojinga veika, tačiau ši nusikalstama veika buvo padaryta tuo metu, kai K. S. buvo pasitikėta ir jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tai rodo, kad jis jam pareikšto pasitikėjimo neįvertino ir toliau darė įstatymų pažeidimus.O tai tik įrodo, kad tokie nuteistojo veiksmai nėra atsitiktinai ir sietini su jau susiformavusiu K. S. polinkiu nusižengti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su jo darbine veikla, ankstesniais turtinio pobūdžio nusikaltimais, nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. Pažymint, kad byla teisme buvo išnagrinėta taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sumažinus K. S. paskirtą arešto bausmę vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra parinkti tinkamai, motyvuotai ir keisti bei dar labiau švelninti paskirtąją bausmę K. S., teisinio pagrindo nėra. Vien tik įpareigojimų skyrimas susijęs su nuteistojo priklausomybe šiuo atveju neužtiktų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti K. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti jam naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas dvylika kartų už įvairias tyčines nusikalstamas veikas, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nuteistasis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Šią priešingą teisei veiką K. S. taip pat padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir prižiūrimas Probacijos tarnybos, o tai tik parodo, jog švelnesnės bausmės atlikimo sąlygos reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo K. S. elgesio pokyčiams neturi, todėl teisėjų kolegijos manymu, ir šiuo atveju paskyrus nuteistajam K. S. įpareigojamus, ribojančius jo elgesį, nebus pasiektas pataisomasis poveikis, kurį apeliantas akcentuoja savo apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu apylinkės teisme yra nagrinėjama nauja baudžiamoji byla, kurioje K. S. yra kaltinamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kurią pastarasis galimai įvykdė 2022 m. liepos 9 d., t. y. dar nepriėmus šio skundžiamo nuosprendžio, o tai nuteistąjį charakterizuoja taip pat neigiamai ir verčia pagrįstai abejoti jog jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Ir nors paskutinė K. S. įvykdyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, tačiau skundžiamuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė prie 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veika padarė nepasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiui. Pažymint, kad ankstesniu nuosprendžiu K. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (septynios veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, todėl tai teisėjų kolegijai nesuponuoja išvados, kad K. S. taikoma probacija gali būti sėkminga. Tuo tarpu nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su ankstesniu nuosprendžiu padarytos žalos atlyginimu (1 t., b. l. 173-182), darbo turėjimu (1 t., b. l. 183-185), teigiama darbdavio charakteristika (1 t., b. l. 186), skolų grąžinimu mamai (1 t., b. l. 188-195) bei bandymu spręsti priklausomybės problemas (1 t., b. l. 165-172), įvertinus aptartų faktų visumą, nėra pakankamos BK 75 straipsnio taikymui. Paminit ir tai, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir laisvės atėmimo įstaigose, todėl nuteistasis K. S. jam reikalingą gydymą, psichologo ar gydytojo konsultacijas susijusias su priklausomybės sindromu galės gauti ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų, bet nuteistąjį charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, sistemingas K. S. elgesys kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti, todėl teisėjų kolegija nuteistojo skundą atmeta, kaip nepagrįstą ir pritaria skundžiamajame teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju K. S. pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

14. 2022 m. rugsėjo 26 d. teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 76,67 Eur išlaidų (1 t., b. l. 157-162). Tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su bylos duomenimis nustatė, kad nuteistasis K. S. apeliaciniame procese naudojosi savo pasirinko gynėjo advokato paslaugomis, o gynėjo advokato E. L. paslaugų buvo atsisakyta, todėl konstatavus, jog teisinės paslaugos nuteistajam K. S. nebuvo suteikto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nurodytos išlaidos iš nuteistojo K. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio, atmesti.

Nepriteisti iš K. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.