Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimas, nedirbantis šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 5 kartus: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) Šiaulių miesto apylinkės 2009-12-16 teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – subendrinus bausmes: 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. K. turtinę žalą – 18,83 Eur; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. darė poveikį nukentėjusiajam, o būtent: ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-1661-14, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tai yra už 2014-10-03 A. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-01-05 telefonu susitaręs susitikti su nukentėjusiuoju A. S., jis minėtu laikotarpiu, nenustatytu laiku, susitiko su nukentėjusiuoju A. S. Šiaulių prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur paprašė nukentėjusiojo A. S. atsiimti pareiškimą dėl galimai M. M. įvykdyto nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bei siūlė sumokėti už netektą darbingumą 1000 litų kompensaciją, o toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. M. 2015-01-05 15 val. 10 min., susitaręs telefonu susitikti su nukentėjusiuoju A. S. bei SMS žinute paaiškinęs, kad jie rytoj susitikę važiuos pas advokatą, kuris paaiškins, kokius parodymus duoti tyrėjai, 2015-01-06 apie 12 val. susitikęs su A. S. prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuvežė nukentėjusįjį A. S. pas advokatą, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur M. M. paprašė A. S. pakeisti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodytų, jog nukentėjusysis A. S. dėl girtumo nežino, kas jį sužalojo 2014-10-03 naktiniame klube „M.“, kadangi lauke, kur viskas įvyko, buvo daug žmonių, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnei, paprasčiausiai, susimaišė, pasakydamas, jog jį sužalojo M. M., po ko M. M. nuvežė nukentėjusįjį A. S. pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o nukentėjusysis A. S., paveiktas M. M., 2015-01-06 nuo 13.20 val. iki 13.50 val., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1661-14, davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog jis buvo sumuštas jam nežinomo asmens, o ne M. M..

Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog darė poveikį, rodė iniciatyvą. Mano, kad jo paties veiksmai lėmė, kad A. S. pakeitė parodymus. Atėjo į klubą bendras su nukentėjusiuoju pažįstamas ir pasakė, kad A. S. ant jo parašė pareiškimą. Tai patį nustebino, nes pats apie tai nieko nežinojo, todėl nusprendė su juo susisiekti ir paklausti, ar iš tikrųjų taip yra. Gavo per pažįstamus A. S. numerį, pasiskambino, susitiko, jo paklausė, ar jis parašė pareiškimą, kas jam darosi ir panašiai. Susitiko „(duomenys neskelbtini)“, tikslios datos pasakyti negali, bet gali būti - žiemą. Susitiko, A. S. pasakė, kad buvo išgėręs, tiksliai visko nepamena, bet jam taip atrodo. Iniciatyvą susitikti su A. S. rodė jis (M. M.) A. S. pasakė, kad čia ne juokai, pačiam yra blogai, nes turi ir kitų baudžiamųjų bylų. A. S. sakė, kad jei nepamena, jei buvo apklaustas, jis sakė prieš apklausą ar tą vakarą įpūtė 2,7 prom. Pakalbėjo, A. S. sakė, gerai pasakys taip ir taip, bet jam padaryta žala. Todėl A. S. sakė „gerai, tai išspręsim tą klausimą“. A. S. sakė, kad atlygins už nedarbingumą, tačiau sumos neįvardijo. A. S. pats užsiminė, kad patyrė 1 000 Lt žalą. Pats nesiūlė 1 000 Lt ir nebūtų atlyginęs žalos, pats tik taip pasakė. Mano, kad A. S. būtų supratęs ir nereikalavęs, kad sumokėtų. Pirmą kartą susitiko „(duomenys neskelbtini)“, po to prie prekybos centro „M.“. Pirmą kartą susitikę pakalbėjo ir išsiskyrė. Neprašė atsiimti pareiškimą ir pinigų nesiūlė sumokėti. Susitarimas, SMS žinutė rašyta buvo. Antrą kartą susitikę nuvyko pas advokatą. Advokatui pasakė, kad žmogus davė melagingus parodymus, dabar nori duoti teisingus. Po to A. S. bendravo su advokatu, išdėstė poziciją, pasakė, kad buvo išgėręs ir panašiai, kad davė klaidingus parodymus, nes tiksliai aplinkybių nepamena. Advokatas pasakė, jei iš tikrųjų taip yra, nieko jam nenutiks, gal baudos gaus. Kartu nuvyko pas tyrėją D.. A. S. nuėjo į kabinetą, o pats jo laukė netoli, nes patį taip pat turėjo apklausti tą dieną. A. S. išėjo iš kabineto susinervinęs, tuomet D. iškvietė patį, paėmė telefoną, tada suprato, kad kažkas negerai ir nedavė parodymų, nes buvo apklausiamas kaip įtariamasis.

Nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad su M. M. dabar nebendrauja, konfliktų nėra. Tikslios datos pasakyti negali, bet buvo M. M. sumuštas prie klubo „M.“. Po įvykio patį išvežė į ligoninę, po to išvyko gydytis į Kauną. Vėliau grįžus M. M. susisiekė su juo, norėjo, kad pakeistų parodymus. Spalio 3 d. apklausiamas nurodė, kad apsaugos darbuotojas M. M. jį sumušė. Kitą dieną po apklausos išvyko gydytis į Kauną. Su M. M. apie įvykį bendravo gal tris kartus. Buvo susisiekta telefonu, susitarta dėl susitikimo ir du kartus susitiko. Pirmą kartą susitikus paklausė „kam parašei pareiškimą?“, taip ir baigėsi pokalbis. Antrą kartą sakė „būtų gerai, kad pakeistum parodymus“, tai vyko 2014 metų gale. M. M. norėjo susitarti, kad nebūtų baudžiamosios atsakomybės, norėjo susitarti, kad nebūtų teismų ir visa kita. Jis sakė ir tiek, grasinimų nebuvo, buvo prašymas ir tiek. Telefonu buvo kalba apie susitikimą. Pirmą kartą susitiko „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, kitą kartą prie didžiosios „M.“ parduotuvės kur yra centre. M. M. siūlė atlyginti žalą apie 1 000 Lt. Pats turėjo pasakyti, kad tai padarė pašalinis žmogus. Antro susitikimo metu sakė, kad turi kitų bylų. Kažkiek pats sugalvojo parodymus ir advokatas, jis nesakė „taip sakyk“. Antro susitikimo metu važiavo pas advokatą. Pats nesakė, kad taip padarys ar nepadarys, tuo pokalbis ir baigėsi. Automobilyje pokalbis užtruko 10 minučių, garsiai klausomasi muzikos buvo, tai logiška, mano, kad užsitikrintų, jog neįrašinėtų. Pas advokatą važiavo po mėnesio, t. y. po pirmojo susitikimo, gal mažiau, tiksliai pasakyti negali. Susitiko M. M. iniciatyva, pasakė „reikia susitikti, nuvyksim pas advokatą, kad jis paaiškintų kaip reikia sakyti, kad parodymai būtų normaliai pakeisti“, jam atsakė „gerai, padėsiu“. Nuvyko pas advokatą V., nuėjo su juo pakalbėti. Advokatas davė patarimus kaip sakyti, kad viską nukreipti ant pašalinio praeivio, kad M. M. būtų niekuo dėtas. M. M. pirmas įėjo į vidų pakalbėjo su advokatu, po to ir pats įėjo pas advokatą. Suprato, kad advokatas nenutuokė, kad M. M. iš tikrųjų buvo sužalojęs žandikaulį. Kalbėjo, kad nuvažiavuos pas tyrėją ir iš karto pakeis parodymus. Pas tyrėją nuvežė M. M. pažįstamas ar pats M. M.. Parodymus pakeitė sausio 6 d., t. y. šią dieną davė melagingus parodymus. Bandė pasakyti, kad nepamena, sužalojo praeivis, bet sužalojo M. M.. Iniciatyva buvo iš M. M. pusės. Pinigų nesumokėjo ir pats neėmė. M. M. žadėjo sumokėti. Po to pakalbėjo su protingesniais draugais, kurie nusimano, jie sakė „geriau taip nedaryk, nes pačiam bus blogiau“. Tuomet palaikė savo pirminius parodymus. Po parodymų pakeitimo nepamena ar buvo susitikęs M. M., negali tiksliai pasakyti, bet lyg ne. Buvo susisiekęs per pažįstamus „Facebook“, bet pats nereagavo. Taip nesakė „kas atlygins žalą?“. M. M. meluoja duodamas parodymus.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad jo darbo specifika tokia, kad jau daug laiko praėjo, prašo vadovautis pirminiais parodymais. M. M. buvo klientas, santykiai - kliento ir advokato. Su A. S. santykiai neutralūs. Šiais metais sausio 4 ar 9 d. buvo atvykęs klientas su A. S. ir buvo suteikta tam tikra konsultacija, kaip vėliau prokurorės buvo traktuojama kaip poveikis liudytojui. Pats suprato, kad A. S. kreipimąsis į jį buvo susiję su tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu, be abejonės šiandien daugiau yra žinoma, buvo duoti pirminiai parodymai, tuo momentu pačiam nebuvo žinoma kokie ir kaip duoti. Suprato, kad A. S. davė dėl tam tikrų priežasčių neteisingus parodymus, galimai apkalbėjo klientą ir galimai norėjo šią klaidą ištaisyti. Kadangi pačiam rūpėjo, nes tai susiję su neteisingų parodymų davimu, buvo noras iš neteisingų duoti teisingus ir klausimas kas būtų. Asmeniui buvo nurodyta, kad už teisingus parodymus niekas nebaudžia, o kad suklaidino tyrimą gali būti bauda ir panašiai ko neturėjo būti. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė detaliau, tai prašo jais vadovautis. Vėliau buvo nurodyta, kad jis pats su M. M., prokurorės nuomone, darė poveikį. Tas įspūdis gali būti susidaręs todėl, kad prokurorei netiko, jog atstovavo M. M. kitose bylose, kai kur teko kategoriškesnę poziciją pateikti, daro prielaidą, kad prokurorės, dalyvaujančios šioje byloje, tokia galima pozicija. Tai liudija ir faktas, kad pas tyrėją išreiškus abejones, ką prokurorė galėjo matyti pirminės apklausos metu, buvo nurodyta, kad kyla abejonių dėl galimo liudijimo, kad nepažeistų profesinės etikos. Nepaisant kokiu statusu yra, tai jam pačiam emociškai padarė poveikį arbą įtaką. Visos kitos aplinkybės atstovaujant klientą pačioje byloje, vengiant galimo interesų konflikto, nors ir buvo leista atstovauti, prokurorė buvo reiškusi nušalinimą, tačiau Šiaulių apygardos teismas pasisakė, kad nušalinimas nepagrįstas, toliau byloje nedalyvavo, tačiau nenutraukė santykių su klientu. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu pradėtos nurodyti aplinkybės, kad galimai darytas poveikis. Nepastebėjo bendraujant pas kontoroje jokios įtakos, kad M. M. būtų daręs, tikrai tokių dalykų nebuvo. Domėjimasis ir interesas buvo iš A. S. pusės. Negali patvirtinti fakto, kad buvo darytas poveikis. Pats nežinojo asmens statuso, tai buvo bendro pobūdžio kreipinys, nežinant nei bylos, nei jos esmės. Pats A. S. pasiūlė sakyti tiesą, kažkuris asmuo, tiksliai nepamena, sakė „prikalbėta nesąmonių“ ir pagrįsti dėl ko keičia parodymus. Kad M. M. jam sudavė, iš kalbos konteksto galėjo būti pasakyta. Jis nurodė, kad buvo sužalotas ir nurodė, kad apkalbėjo M. M., tiksliai nepamena. Prie paties kažkokio susitarimo nebuvo, kad vienas kito kažko prašytų, nebuvo. A. S., kiek pamena, buvo pakankamai jauno amžiaus, be teisinės patirties ir supratimo, bet kuriuo atveju jei duodami melagingai parodymai, gresia atsakomybė, žinant prokurorės kategoriškumą, akivaizdu, kad asmuo galėjo kažko bijoti. Jis norėjo pasitikslinti „kas man būtų, jei aš sakau tiesą“. Asmenį labiau domino pasekmės, apie turinį, kontekstą kalbos nebuvo. Jei būtų žinojęs, kad tikslu kažkas kažkam darytų poveikį, rizikuoti profesine karjera, kad būtų kažkaip daromas asmeniui spaudimas, pats požymių nepastebėjo. Kad būtų asmeniui nurodinėjama ką ir kaip daryti ir būtų susidaręs įspūdį, kad M. M. daro asmeniui poveikį ir spaudimą, jokių požymių nepastebėjo. A. S. neparodė, kad būtų išsigandęs ar spaudžiamas. Jei būtų kilę įtarimų, kad iš M. M. pusės daromas poveikis, būtų atsisakęs ir paties atstovavimo, su M. M. ryšio nebūtų palaikęs.

Liudytoja A. D. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė, abu asmenys: kaltinamasis ir nukentėjusysis yra matyti tarnybinių pareigų ėjimo metu. Tyrė kitą bylą pagal LR BK 138 straipsnį, atliko nukentėjusiojo apklausas. Pirmą kartą iškvietė A. S., jis keitė parodymus, o po to antrą kartą vėl keitė. Jis buvo apklaustas kitų pareigūnų, o pačios buvo papildyta apklausa, kad sudavė jam ne M. M.. Mano, kad A. S. kontaktavo su įtariamuoju ir jis A. S. prašė, kad keistų parodymus. Į vykdomą apklausą jie atėjo kartu, nepamena ar abu kvietė. A. S. buvo paaiškinta, kas bus jei jis keis parodymus, atsakomybę už melagingus parodymus. Jis aiškino, kad apsiriko, kad buvo daug žmonių, jo parodymai buvo priešingi pirminiams. Po to vėl aiškino visas aplinkybes kaip M. M. skambinėjo, kaip prašė keisti parodymus, kaip buvo susitikę, kaip važiavo pas advokatą, kaip kėlė versijas, norėjo, kad kalbėtų M. M. naudai. Antrą kartą duodamas parodymus labai mėtėsi, o kitą kartą viską pasakojo užtikrintai, tvirtai. Meluodamas jautėsi pasimetęs, nežinodamas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. M. savo kaltę prisipažino tik iš dalies, jo kaltę pilnutinai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo nukentėjusiojo A. S., liudytojos A. D. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojo D. V. teisme duoti parodymai ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent:

- 2014-10-03 nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, kuriame A. S. nurodė, kad 2014-10-03 apie 5 val. prie naktinio klubo įvyko konfliktas su apsaugos darbuotoju M. M.. Konflikto metu M. M. jam vieną kartą ranka jam sudavė į dešinį krūtinės šoną ir vieną kartą ranka į veidą. Šiaulių Respublikinėje ligoninėje jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas. Buvo suplėšyta džinsinių kelnių kišenė. Minėtą konfliktą matė A. K. ir E. S. (1 t., 7 b. l.);

- 2015-01-06 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“ su „Tele-2“ „Pildyk“ SIM kortele, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos (1 t., 24 b. l.);

- 2015-01-06 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikta M. M. asmens krata, kurios metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ su „Tele-2“ „Pildyk“ SIM kortele, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos (1 t., 25 b. l.);

- SMS žinučių išklotinė, kurioje užfiksuota, jog mobiliojo ryšio telefone, priklausančiame A. S., buvo gautos 2014-01-05 5 SMS žinutės iš M. M. telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių vienoje rašoma, kad rytoj 12 val. jie susitinka ir važiuos pas advokatą, kuris paaiškins visą situaciją, ką tyrėjai sakyti, o 2015-01-06 11 val. 19 min. SMS žinutės su tekstu: „Kur atlekti taves?“ (1 t., 26-28 b. l.);

- 2015-01-26 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. S. pateikė 2 lapus iš socialinio tinklalapio „Facebook“, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos (1 t., 29-30 b. l.);

-„Facebook“ gautų žinučių išklotinės, paimtos iš A. S. 2015-01-26, kuriose matomos gautos žinutės iš adresato „M. M.“, kur 2014-11-30 14 val. 34 min. rašoma: „Kur dingęs, kodėl nekeli?“, 2015-01-16 18 val. 16 min. – „Kaip susisiekti su tavimi?“, o 2015-01-23 12 val. 16 min. iš adresato „A. B.“ gauta žinutė: „Labas, as A. reikia mums butinai susitikti ir pasikalbeti del ivykiu m., buk zmogus paskambink arba parasyk. Aciu. Mano tel. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 31-32 b. l.);

- 2015-01-09 advokato orderis, kuriame užfiksuota, jog pagal susitarimą advokatas D. V. ėmėsi ginti įtariamąjį M. M. baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1661-14 (1 t., 33 b. l.);

- 2015-04-08 nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo D. V. atžvilgiu dėl veikų, numatytų LR BK 233 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad D. V. šių nusikalstamų veikų nepadarė, bet ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu tęstinas pagal veikos, numatytos LR BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymius (1 t., 37-46 b. l.);

- 2015-03-13 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistatos buvo suvesti A. S. ir D. V.. Akistatos metu A. S. parodė, kad datos nepamena, bet po įvykio, kuomet aš buvo sužalotas klube „M.“, su juo telefonu susisiekė M. M. ir pasiūlė nuvykti pas jo advokatą, kad šis jam paaiškintų, kaip geriau duoti parodymus, kad M. M. būtų nepaliestas toje byloje, t. y. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, kurį jam padarė M. M. klube „M.“. Jis sutiko su M. M. nuvykti pas jo advokatą. Datos nepamena, tik pamena, kad būtent tą dieną pakeitė savo parodymus policijoje, jie kartu su M. M. nuvyko pas M. M. advokatą, kuris sėdi prieš jį. Kuomet su M. M. įėjo pas advokatą, kuris sėdi prieš jį, į kabinetą, M. M. advokatui pasakė, kad jis yra nukentėjusysis ir prašė advokato, kad šis jam paaiškintų, kaip reikėtų pakeisti parodymus, kad M. M. nieko nebūtų dėl tos bylos, t. y. dėl tos, kurioje jis buvo sužalotas klube „M.“. Tuomet jis įsiterpė į pokalbį ir advokatui pasakė, kad M. M. iš tikro jam trenkė. Po tokio jo pasakymo advokatas, kuris sėdi prieš jį, nustebo. Bent jau taip jam pasirodė. Jis pasakė, kad buvo išgėręs, kad su M. M. sukonfliktavo, ir tada šis jam trenkė. Tuomet advokatas klausė, ar lauke nebuvo žmonių. Nepamena, ką jis atsakė. Ką kas konkrečiai dar kalbėjo, nepamena, bet kalbėjo visi, tarėsi, kaip geriau pakeisti parodymus. Kadangi M. M. jis nepasitikėjo, todėl norėjo sužinoti, ką pasakys jo advokatas. Pačią idėją - pakeisti parodymus sugalvojo M. M.. Tuomet advokatas jam patarė tyrėjai sakyti, jog parodymus davė būdamas girtas ir kad sukonfliktavo lauke su kitais asmenimis. Taip kalbėti turėjo, kad nukreipti nuo M. M. įtarimus. Iš tikro jo pirmi parodymai policijoje buvo teisingi, bet nežino, ar prieš jį sėdintis advokatas apie tai žinojo, bet, būnant jo kontoroje, jis prieš jį sėdinčiam D. V. pasakė, kad iš tikro M. M. jam sudavė. Jų pokalbis truko ne ilgiau kaip 15 minučių. Po to, išėjus iš advokato D. V., M. M. jam pasiūlė nuvažiuoti tiesiai pas tyrėją ir pakeisti savo parodymus. Apie tai, kad jie iškart ruošiasi važiuoti į policiją, siekiant pakeisti parodymus, prie advokato nekalbėjo. Apie tai su M. M. jau buvo sutarę prieš įeinant į advokato kabinetą. Jei ne advokatas D. V., tai ji tikrai nebūtų pakeitęs savo parodymų. Nes šis jam davė įvairių pavyzdžių ir sakė, kad daugiausiai gali gauti nedidelę baudą ir tiek. Parodymus keitė, nes nenorėjo M. M. pakenkti, kadangi prieš nueinant pas advokatą, šis jam pats minėjo, kad be šios bylos jis turi dar kelias bylas ir, jei prisidės ir ta byla, t. y. kurioje jis yra nukentėjęs, nes šis jį sumušė, šis gali „atsisėsti“. Vėliau, po to, kai jis policijoje jau pakeitė parodymus, Šiaulių apylinkės teisme turėjo vykti jo apklausa, bet ji neįvyko, nes neatvyko M. M.. Prieš jį sėdintis advokatas jį pasikvietė į lauką ir pasakojo jam, kad M. M. gali atsisėsti į kalėjimą. Taip jį nuteikė, kad jis turėtų laikytis tų parodymų, kuriuos pakeitė į neteisingus. Daugiau šis nieko nesakė ir jo neprašė. Kažką dar kalbėjo apie žmogiškumą. Tuo tarpu D. V. su A. S. parodymais sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad šis kartu su M. M. buvo atvykę pas jį į kontorą, tačiau jis nežinojo, kad M. M. sumušė A. S.. Jis susidarė įspūdį, kad A. S. nekaltai buvo apkalbėjęs M. M. ir nori pakeisti parodymus. Būtent taip jam pristatė situaciją M. M.. Toks įspūdis kilo iš M. M. pasakojimo ir pats A. S. tam nereiškė jokių prieštaravimų. Jis nesuprato, kad A. S. ruošiasi pakeisti parodymus ir duoti melagingus parodymus. Jis nepamena, kad A. S. jam nors kartą būtų pasakęs apie tai, kad jį iš tiesų sumušė būtent M. M.. Gali būti, kad kažkuris iš jų paminėjo, kad A. S. sudavė M. M., bet jam tai buvo pristatyta, kad tai yra netiesa. Būtent taip jis suprato. Duodamas patarimus jis suprato, kad A. S. ruošiasi pakeisti savo neteisingus parodymus ir duoti teisingus parodymus. To pokalbio metu į bylos detales labai nesigilino, nes tuo metu dar nebuvo nė vieno iš jų atstovas ir jokios bylos medžiagos jam niekas nepateikė. Nežino, ką jie yra kalbėję ikiteisminio tyrimo metu, kad būtų galėjęs spręsti, jog tai, ką jie pasakoja, yra melas ar tiesa. Todėl konsultuodamas rėmėsi tik tais faktais, kuriuos nurodė A. S. ir M. M.. Jis suprato, kad jiems reikėjo tik konsultacijos teisiniais klausimais, t. y. dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Konsultacijos metu kalbėjo apie tai, kada kyla atsakomybė už melagingus parodymus ir parodymų keitimą pateisinančias priežastis. Jis nepamena, kad teisme, kuomet neįvyko A. S. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, būtų sakęs A. S., jog M. M. gresia dideli nemalonumai, tačiau tikrai šio neprašė, kad šis laikytųsi savo pakeistų melagingų parodymų. Jis tik pasidomėjo dėl A. S. pozicijos, o šis jam pasakė, kad pasakos, kaip viskas buvo. O jis šio paklausė: „tai kaip viskas buvo?“. Tuomet A. S., pasakė, kad jį iš tikro sumušė M. M.. Ta žinia jį labai nustebino, nes prieš tai jis buvo susidaręs priešingą vaizdą, t. y. pats A. S. jam buvo sakęs, kad jį sumušė ne M. M.. Akistatos metu A. S. nesutiko tik su ta D. V. nurodyta aplinkybe, kad šis nežinojo, jog iš tikro jį sumušė M. M.. Nes dar prieš jį sėdinčio D. V. kontoroje jis D. V. pasakė, kad, būtent, M. M. „M.“ jam sudavė. Jis netiki, kad, prieš jį sėdintis advokatas nesuprato, jog jis keis parodymus iš teisingų į neteisingus. Šis tikrai negalėjo kitaip suprasti, nes jis kalbėjo aiškiai. O kas liečia pokalbį teisme, kuomet pirmą kartą neįvyko jo apklausa ir kuomet šis prie jo priėjo pakalbėti, jis pasilieka prie savo parodymų ir jų nekeis. Jis advokatui kontoroje sakė, kad M. M. jam sudavė. Jis advokato kontoroje lankėsi tik vieną kartą. Tuo tarpu D. V. akistatos metu nurodė, jog nebuvo jokios kalbos ar užuominos, kad A. S. ketina meluoti ir duoti melagingus parodymus. Priešingai, jis suprato, kad šis neteisingai apkalbėjo M. M. ir ketina duoti teisingus parodymus. Jei jam jie būtų sukėlę pagrįstų abejonių, kad jie ruošiasi daryti neteisėtus veiksmus, tikrai jie būtų išprašyti už durų ir jokios konsultacijos nebūtų suteikęs. Tuo tarpu A. S. akistatos metu nurodė, kad D. V. tikrai suprato, kad jis keis parodymus į neteisingus, t. y. duos melagingus, nes jis šio klausinėjo, kas gali būti už melagingų parodymų davimą. Šimtaprocentinių argumentų nebuvo, kad būtų galima suprasti jog parodymai bus keičiami į melagingus parodymus. Tik galėjo būti, kad advokatas suprato, jog bus keičiami į melagingus parodymus, nes jis klausė, kas gali būti už melagingus parodymus. Todėl, kai D. V. jam paaiškino, kad nieko baisaus nebus, tada jis apsisprendė pakeisti parodymus. Advokatas jo neprašė pakeisti parodymų. Kontoroje kalbos apie atlygį už parodymų pakeitimą nebuvo. Apie tai jie buvo kalbėję atskirai su M. M. būtent dėl jo gydymo išlaidų sumokėjimo. Kaip tiksliai kalba vyko, nepamena. Su M. M. šiuo klausimu nieko nesutarė. Su M. M. kalbos apie susitaikymą nebuvo. M. M. tik sakė, kad jam geriau pakeisti parodymus. Iš viso su M. M. buvo susitikęs du kartus, datų nepamena, bet buvo žiema, gal 2014 m. gruodžio mėnuo, o antrą kartą buvo susitikę prieš atvykstant pas advokatą. Pirmą kartą M. M. jį bandė įtikinti, kad jis pats kaltas yra, jog buvo sumuštas. Kitą kartą, kai su juo susitiko, M. M. prašė pakeisti parodymus, t. y., sakyti, jog ne šis jį sumušė. Pokalbio metu su advokatu jis minėjo, kad buvo vartojęs alkoholį. Būnant advokato kontoroje, visko tai tikrai nepasakojo, o pasakė tik esmę, kad M. M. jam trenkė, kad buvo išgėręs, kad buvo su draugais. Jis nesakė, kad M. M. meluoja, nes pasakė, kad M. M. jam trenkė ir atrodė aiškiai kalba. Kai M. M. nurodė, kad jis šį apkalba, jis nedavė suprasti advokatui, kad tai yra netiesa, nes juto baimę, t. y. psichologiškai bijojo M. M.. Pas advokatą į kontorą jis atėjo M. M. iniciatyva, bet laisva valia, t. y. per prievartą jo niekas netempė. Kad advokatas turėjo žinoti jo bylą, jis suprato iš to, kad šis dirba advokatu. Advokatas pateikė pavyzdžius, sakydamas, kad parodymus jis davė išgėręs, todėl jie gali būti netikslūs. Taip pat minėjo, kad buvo kompanija lauke, tai, kai gavo smūgį, gal sumaišė apsauginį ar dar kažką. Advokatas jam sakė dar kažkokių pavyzdžių, bet dabar neatsimena. Gali būti, kad minėjo pavyzdį iš senesnių bylų. Tų paminėtų advokato pavyzdžių advokatas jam neliepė, o tik siūlė sakyti tyrėjai. Jam nebuvo liepta, o tik buvo pasiūlyta. Advokatas jo neprašė vienaip ar kitaip kalbėti pas tyrėją. Advokato susitarimo su M. M. nesimatė, nes kai kontoroje jis pasakė, kad M. M. jam trenkė, advokatas nustebo. Iš tyrėjos, jei neklysta D., jis sužinojo, kad už melagingus parodymus gali pats būti nubaustas, todėl grįžo prie teisingų parodymų. Jis suvokė, kad jam blogai baigsis, jei laikysis melagingų parodymų. Be to, jis sužinojo, kad M. M. jį laiko nevispročiu dėl to, kad jis pakeitė parodymus (1 t., 71-75 b. l.).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 233 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

Šia norma siekiama užkirsti kelią tam, kad baudžiamojo persekiojimo ar teismo procese neatsirastų neteisinga ar tendencinga informacija, kuri įgijusi įrodymų reikšmę neklaidintų ir neteisinga kryptimi nenukreiptų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso, netrukdytų įgyvendinti teisingumą baudžiamosiose, civilinėse ir kitose bylose, nediskredituotų teisingumo sistemos. Šio nusikaltimo objektas – faktinių duomenų (įrodymų) gavimo tvarka, normali, veiksminga ikiteisminio tyrimo, teismo tarptautinių teisminių institucijų veikla vykdant teisingumą, ginami teisingumo interesai. Nusikaltimų, numatytų LR BK 233 str. 1 d., objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) paveikiant nurodytus asmenis, kad jie meluotų duodami atitinkamus parodymus, paaiškinimus ar išvadas. Asmenys gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, paperkant, apgaule ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius LR BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. Kadangi viešo kaltinimo bylose paduoto pareiškimo atsiimti negalima, prasidėjusį baudžiamąjį procesą galima nutraukti tik pakeitus parodymus, t. y. neigiant pareiškime apie padarytą nusikaltimą nurodytas aplinkybes ar kitaip jas interpretuojant.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagal A. S. 2014-10-03 pareiškimą ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01661-14 buvo pradėtas 2014-10-03, minėtoje baudžiamojoje byloje A. S. tą pačią dieną pirmą kartą buvo apklaustas kaip liudytojas (1 t., 8 b. l.). Vėliau, t. y. 2015-01-06, 2015-01-22, 2015-02-05, 2015-02-18 A. S. buvo pakartotinai apklaustas (1 t., 10-20 b. l.). A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad M. M. įvairiais būdais bandė susisiekti su juo, bandė tartis/kalbėtis dėl jo parodymų keitimo, iš esmės jam, kaip nukentėjusiajam, darant neteisėtą poveikį. Tai iš dalies patvirtina kaltinamojo M. M. teisme duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo A. S., liudytojos A. D. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojo D. V. teisme duoti parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga. Teisme kaltinamasis M. M. teisme pripažino, kad darė poveikį, rodė iniciatyvą; mano, kad jo paties veiksmai lėmė, kad A. S. pakeitė parodymus. Be to, pripažino, kad jo iniciatyva susitikdavo su A. S.; teigė, kad A. S. pasakė, kad čia ne juokai, pačiam yra blogai, nes turi ir kitų baudžiamųjų bylų; kartu nuvyko pas tyrėją D.. A. S. nuėjo į kabinetą, o pats jo laukė netoli, nes patį taip pat turėjo apklausti tą dieną. A. S. teisme parodė, kad pirmą kartą susitiko „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, kitą kartą prie didžiosios „Maxima“ parduotuvės kur yra centre; M. M. siūlė atlyginti žalą apie 1 000 L; pats turėjo pasakyti, kad tai padarė pašalinis žmogus; antras susitikimas taip pat įvyko M. M. iniciatyva; antrą kartą susitiko, pasakė „reikia susitikti, nuvyksim pas advokatą, kad jis paaiškintų kaip reikia sakyti, kad parodymai būtų normaliai pakeisti“, jam atsakė „gerai, padėsiu“; kalbėjo, kad nuvažiavus pas tyrėją ir iš karto pakeis parodymus; parodymus pakeitė sausio 6 d., t. y. šią dieną davė melagingus parodymus; bandė pasakyti, kad nepamena, sužalojo praeivis, bet sužalojo M. M.. Kad susitikimai įvyko kaltinamojo M. M. iniciatyva, įrodo ir rašytiniai bylos įrodymai, t. y. SMS žinučių išklotinėje užfiksuota, jog A. S. 2014-01-05 iš M. M. telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gavo žinutę, kurioje rašoma, kad rytoj 12 val. jie susitinka ir važiuos pas advokatą, kuris paaiškins visą situaciją, ką tyrėjai sakyti, o 2015-01-06 11.19 val. SMS žinutės su tekstu: „Kur atlekti taves?“ (1 t., 26-28 b. l.). Iš įvykių sekos matyti, kad jau po šio susitikimo tą pačią dieną (2015-01-06) liudytojas A. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį, papildomos apklausos metu parodė, kad „kodėl ankstesnėje savo apklausoje aš nurodžiau, kad mane sumušė M. M. negaliu pasakyti. <...> M. M. man tikrai nei vieno smūgio nesudavė. Kas mane sumušė nežinau“ (1 t., 11 b. l.). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teisme teigdamas, kad parodymus pakeitė sausio 6 d., t. y. kad šią dieną davė melagingus parodymus. Kad kaltinamasis M. M. ir tuo metu nukentėjusiojo statusą turėjęs A. S. kartu susitikę buvo nuvykę pas advokatą ir kalbėjo apie parodymų keitimą, teisme patvirtino ir liudytojas D. V., kuris teisme parodė, kad šiais metais sausio 4 ar 9 d. buvo atvykęs klientas su A. S. ir buvo suteikta tam tikra konsultacija; suprato, kad A. S. davė dėl tam tikrų priežasčių neteisingus parodymus, galimai apkalbėjo klientą ir galimai norėjo šią klaidą ištaisyti; kadangi pačiam rūpėjo, nes tai susiję su neteisingų parodymų davimu. Kita liudytoja A. D. teisme pavirtino, kad apklausus A. S., jis keitė parodymus, o po to antrą kartą vėl keitė; pačios buvo papildyta apklausa, kad sudavė jam ne M. M.; mano, kad A. S. kontaktavo su įtariamuoju ir jis jo prašė, kad keistų parodymus; į vykdomą apklausą jie atėjo kartu. Teismas nenustatė, kad liudytojai D. V. ir A. D. būtų konfliktiškuose santykiuose su kaltinamuoju, todėl netikėti jų duotais parodymais neturi pagrindo. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis A. S., paveiktas M. M. prašymų, pakeitė savo parodymus. A. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-22 parodė, kad „M. M. kiek prisimenu man sakė, kodėl aš parašiau pareiškimą, ką čia prisišnekėjau ir siūlė man su juo susitikti pašnekėti. <...>. Prašė, kad atsiimčiau pareiškimą, o už nedarbingumą siūlė sumokėti 1 000 litų. <..>. Keičiau parodymus tik todėl, kad M. M. manęs prašė, norėjau jam padėti (1 t., 13 b. l.). Be to, iš įvykių sekos matyti, kad po A. S. 2015-01-22 duotų parodymų, kurių metu vėl pakeitė parodymus ir teikė parodymus, nepalankius M. M., kaltinamasis M. M. vėl rodė iniciatyvą ir norėjo su A. S. pasimatyti, tai įrodo „Facebook“ A. S. paskyroje užfiksuotas pokalbio išrašas 2015-01-23 12:16 A. B. „Labas, as A. reikia mums butinai susitikti ir pasikalbeti del ivykiu m. ,buk zmogus paskambink arba parasyk.Aciu“ (1 t., 32 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis M. M. teisme nebuvo nuoseklus nurodydamas tam tikras aplinkybes, t. y. parodė, kad pakalbėjo, A. S. sakė, gerai pasakys taip ir taip, bet jam padaryta žala, todėl A. S. sakė „gerai, tai išspręsim tą klausimą“; A. S. sakė, kad atlygins už nedarbingumą, tačiau sumos neįvardijo. Kitą kartą perklaustas kaltinamasis M. M. parodė, kad A. S. pats užsiminė, kad patyrė 1 000 Lt žalą; pats nesiūlė 1 000 Lt ir nebūtų atlyginęs žalos, pats tik taip pasakė; neprašė atsiimti pareiškimą ir pinigų nesiūlė sumokėti. Kad kaltinamojo M. M. kalba su A. S. buvo apie 1 000 Lt atlygį, įrodo A. S. duoti parodymai, t. y. A. S. teisme kategoriškai parodė, kad M. M. siūlė atlyginti žalą apie 1 000 Lt; jis (A. S.) turėjo pasakyti, kad tai padarė pašalinis žmogus. Be to, pažymėtina, kad kilti baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 233 str. 1 d. nebūtina asmenį papirkti, pakanka įrodyti, kad asmenys buvo veikiami, o veikimas, kaip jau minėta, gali pasireikšti prašymais, įtikinėjimais, pažadais, paperkant, apgaule ir pan. Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad M. M. nukentėjusiajam A. S. siūlė atlyginti patirtą žalą, jei jis atsiims pareiškimą; M. M. A. S. prašė, kad jis padėtų, kad M. M. nebūtų baudžiamosios atsakomybės už įvykius „M.“, kad nebūtų tolimesnių veiksmų; M. M. pats A. S. nuvežė pas advokatą, kur A. S. buvo duodami patarimai kaip savo parodymus pakeisti kitose apklausose, kad įvykius nukreipti nuo M. M. ant pašalinio praeivio, kad M. M. būtų niekuo dėtas. Atlikdamas aukščiau paminėtus veiksmus M. M. suprato, kad darydamas poveikį nukentėjusiajam A. S. elgiasi neteisėtai ir tuo pačiu trukdo įgyvendinti teisingumą.

Įvertinus visų įrodymų visumą, matyti, kad dėl M. M. elgesio, veiksmų prašant nukentėjusįjį A. S. atsiimti pareiškimą, pakeisti parodymus, buvo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nes nukentėjusysis A. S., paveiktas M. M. prašymų, keitė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė išgalvotas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias vėliau paneigė apklaustas papildomai, tame tarpe – ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, išsamiai atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 41-1-01661-14 ir šioje byloje priimtu Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžiu konstatuota, jog įrodyta, kad būtent M. M. sužalojo A. S., padarydamas jam nesunkų sveikatos surikdymą (nuosprendis įsiteisėjo 2015-10-29).

Kaltinamojo M. M. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota teisingai pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas M. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59, 60 str.) nenustatyta. M. M. nusikalto būdamas 3 kartus teistu, šiuo metu teistas 5 kartus (1 t., 111-114, 117-125, 132-151 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Praeityje baustas administracine tvarka, Centro policijos nuovadoje į policiją dominančių asmenų kategoriją neįrašytas (1 t., 156 b. l.), iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ s. tarnyboje, darbdavio charakterizuotas teigiamai (1 t., 160-161), išsituokęs (1 t., 158 b. l.), turintis mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) m. rudenį. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. M. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės trukmę kaip mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, bei su Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaitytinos atliktos bausmės dalys pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 86-87 b. l.) - nuo nuosprendžio paskelbimo dienos keistina į suėmimą. Suėmimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (92,64 Eur advokato Edmundo Jankaičio užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo parinkti privalomai pagal procesą, taip pat į jo finansinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, bei subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę M. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktus ir įskaitytus bausmės laikus pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti į suėmimą. Suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato Edmundo Jankaičio užmokestis 92,64 Eur) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.