- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1099-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Neringa Venckienė
- Pareiškėjas
- R. P. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-11370-587/2007 pagal pareiškėjo R. P. M. pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu (b.l.2) prašė teismo patvirtinti faktą, kad pareiškėjas po palikėjo A. R. mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos įgyvendino pareigą pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.). Pareiškėjas nurodė, kad 2006-02-10 paskolos sutartimi pareiškėjas paskolino A. R. 15.000,00 Lt (b.l.10). A. R. 2007-03-24 mirė (b.l.11). Siekdamas per CK 5.63 str. nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pareiškėjas kreipėsi i palikimo atsiradimo vietos notarę V.Bagdanskienę, siekdamas sužinoti palikimą priėmusius įpėdinius. Notarė 2007-06-11 raštu Nr.122 (b.l.12) atsakė, kad notaras nėra gavęs pareiškimų apie A. R. palikimo priėmimą. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra aišku, kas priims mirusiojo A. R. palikimą, taip pat pareiškėjui neturint jokių duomenų, kad mirusysis būtų sudaręs testamentą ir būtų paskirtas testamento vykdytojas arba palikimo administratorius, vadovaudamasis CPK 579 str. ir 580 str. 2 d., prašė jo pareiškimą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). A. R. mirė 2007-03-24, todėl teismas nustatė, kad paskutinė diena jo įpėdiniams priimti palikimą yra 2006-06-24. Pareiškėjas į notarę kreipėsi ir atsakymą iš notarės gavo dar nesuėjus minėtam terminui, todėl neaišku, ar A. R. įpėdinių neatsirado vėliau. Teismas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis CK 5.62 str. 1 d. 2 p., nesant palikėjo įpėdinių, palikimas pereina valstybei - jai pareiškėjas taip pat turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams objektyviai gali įgyvendinti tik atsiradus palikėjo įpėdiniams, teismas pareiškimą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, vadovaudamasis šiais argumentais:
1) nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, paduotą ypatingosios teisenos tvarka (CPK 579-582 str.). Šia nutartimi baigtas civilinis procesas byloje, tačiau byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas nutartį, sprendė ne materialinės, o procesinės teisės klausimus. Tačiau, kaip matyti iš nutarties motyvuojamosios dalies, teismas atsisakymą priimti pareiškimą grindė tik paveldėjimo (materialinės) teisės normomis, nors sprendė procesinį klausimą (atsisakymą priimti pareiškimą). Materialinės teisės normos galėjo būti teisinis pagrindas patenkinti ar atmesti pareiškimą, bet jokiu būdu ne atsisakyti jį priimti. CPK 443 str. 1 d. numato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK V dalis „Ypatingoji teisena" ar kiti įstatymai nereglamentuoja atsisakymo priimti pareiškimų, paduotų ypatingosios teisenos tvarka, todėl, atsisakant priimti pareiškimą, turi būti taikomos bendrosios ieškinių priėmimo taisyklės ir nurodomas bent vienas 137 str. 2 d. punktas, kuriuo vadovaujantis atsisakoma priimti pareiškimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, nenurodęs procesinio teisinio pagrindo (konkretaus CPK 137 str. 2 d. punkto), kuriuo grindė atsisakymą priimti pareiškimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas ne tik nenurodė atsisakymo priimti pareiškimą teisinio pagrindo, bet, ir išnagrinėjęs pareiškimo padavimo aplinkybes, nenustatė atsisakymo priimti pareiškimą teisinio pagrindo;
2) nors teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsisako priimti pareiškimą, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikta argumentacija, išsamiai išnagrinėtos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir taikytų materialinės teisės normų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad teismas pareiškimą išnagrinėjo iš esmės, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. CK 5.63 str. 1 d. nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus bet kuriuo iš šių veiksmų: palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kiekvienas iš nurodytų kreditoriaus veiksmų turi visiškai vienodas teisines pasekmes - bet kurį iš nurodytų veiksmų atlikęs kreditorius laikomas tinkamai įgyvendinęs savo teisę informuoti apie reikalavimą dėl paveldimo turto. Taigi, palikėjo kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto. Be to, įstatymų leidėjui numačius net keturis alternatyvius kreditoriaus reikalavimo pareiškimo būdus, kreditorius turi galimybę įgyvendinti šią teisę net tuo atveju, kai po palikimo atsiradimo dienos dar nėra žinomi palikėjo įpėdiniai, priėmę palikimą, ar nėra paskirto testamento vykdytojo arba palikimo administratoriaus. Tokiu atveju kreditoriaus reikalavimai yra pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (CPK 580 str. 2 d.). Šią tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, tačiau sukelia tokius pat padarinius, kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui, - tai informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Šioje byloje yra būtent tokia situacija, t.y. kol kas palikėjo kreditoriai nėra priėmę palikimo, taip pat nėra jokių duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą ir šiuo metu būtų paskirtas testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Tai patvirtina Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2007-06-11 Nr.122 raštas. Tai, kad iki šiol nėra užvesta paveldėjimo byla, parodo, jog palikėjo įpėdiniai iki šiol nėra žinomi. Nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad jis turi ne tik procesinę teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas patvirtinti faktą, kad po palikėjo mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jis įgyvendino pareigą pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto, bet ir materialinę teisę į pareiškimo patenkinimą. Pareiškėjo nuomone, teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, turėjo pareiškimą tenkinti, o ne atsisakyti jį priimti. Tuo atveju, jeigu palikėjo įpėdiniai, priėmę palikimą, ar testamento vykdytojas arba palikimo administratorius, paaiškės jau po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą CPK 579-582 str. str. tvarka su reikalavimu dėl paveldimo turto, o teismas pareiškimą patenkins, tai tarp pareiškėjo ir minėtų asmenų nebegalės kilti ginčas dėl to, ar pareiškėjas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą pareiškė reikalavimus dėl paveldimo turto. Kita vertus, šio pareiškimo patenkinimas nereiškia, kad yra pripažįstamas pareiškėjo 15.000,00 Lt kreditorinio reikalavimo pagrįstumas. Jeigu įpėdiniai pareiškėjo turtinio reikalavimo netenkins, pareiškėjas, paisydamas bendrosios ieškinio senaties, turės teisę pareikšti ieškinį pagal ginčo teisenos nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CK 5.63 str. 1 d. nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus bet kuriuo iš šių veiksmų: palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kiekvienas iš nurodytų kreditoriaus veiksmų turi visiškai vienodas teisines pasekmes - bet kurį iš nurodytų veiksmų atlikęs kreditorius laikomas tinkamai įgyvendinęs savo teisę informuoti apie reikalavimą dėl paveldimo turto. Taigi, palikėjo kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto. Be to, įstatymų leidėjui numačius net keturis alternatyvius kreditoriaus reikalavimo pareiškimo būdus, kreditorius turi galimybę įgyvendinti šią teisę net tuo atveju, kai po palikimo atsiradimo dienos dar nėra žinomi palikėjo įpėdiniai, priėmę palikimą, ar nėra paskirto testamento vykdytojo arba palikimo administratoriaus. Tokiu atveju kreditoriaus reikalavimai yra pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (CPK 580 str. 2 d.). Šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, tačiau sukelia tokius pat padarinius, kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui, - tai informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Pažymėtina, jog būtent toks nurodytos normos aiškinimas yra pateiktas ir CK komentare. Šioje byloje yra būtent tokia situacija, kai pareiškimo padavimo metu palikėjo kreditorius neturėjo duomenų apie palikimą priėmusius asmenis, ką patvirtina ir Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2007-06-11 Nr.122 raštas. Tai, kad tuo metu nebuvo užvesta paveldėjimo byla, parodo, jog palikėjo įpėdiniai tuo metu kreditoriui nebuvo žinomi. Tuo atveju, jeigu palikėjo įpėdiniai, priėmę palikimą, ar testamento vykdytojas arba palikimo administratorius, paaiškės jau po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą CPK 579-582 str. str. tvarka su reikalavimu dėl paveldimo turto, o teismas šį pareiškimą patenkintų, tai tarp pareiškėjo ir minėtų asmenų nebegalėtų kilti ginčas dėl to, ar pareiškėjas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą pareiškė reikalavimus dėl paveldimo turto. Kita vertus, šio pareiškimo patenkinimas nereikštų, kad yra pripažįstamas pareiškėjo 15.000,00 Lt kreditorinio reikalavimo pagrįstumas. Jeigu vėliau paaiškėję įpėdiniai pareiškėjo turtinio reikalavimo netenkintų, pareiškėjas, paisydamas bendrosios ieškinio senaties, galėtų pareikšti ieškinį pagal ginčo teisenos nuostatas.
Kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, paduotą ypatingosios teisenos tvarka (CPK 579-582 str.), tuo pabaigdamas civilinį procesą byloje, nors, kaip matyti iš nutarties motyvuojamosios dalies, teismas atsisakymą priimti pareiškimą grindė tik paveldėjimo (materialinės) teisės normomis. Materialinės teisės normos galėjo būti teisinis pagrindas patenkinti ar atmesti pareiškimą, bet jokiu būdu ne atsisakyti jį priimti. CPK 443 str. 1 d. numato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK V dalis „Ypatingoji teisena" ar kiti įstatymai nereglamentuoja atsisakymo priimti pareiškimų, paduotų ypatingosios teisenos tvarka, todėl, atsisakant priimti pareiškimą, turi būti taikomos bendrosios ieškinių priėmimo taisyklės ir nustatomas bei nurodomas bent vienas 137 str. 2 d. punktas, kuriuo vadovaujantis atsisakoma priimti pareiškimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, jog apylinkės teismas, nenustatęs ir nenurodęs procesinio teisinio pagrindo (konkretaus CPK 137 str. 2 d. punkto), kuriuo grindė atsisakymą priimti pareiškimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikintina dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Tačiau kolegija, panaikinusi skundžiamą nutartį, klausimo iš esmės neišsprendžia, o perduoda pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Kolegijos nuomone, šiame pareiškime dalyvaujančiu asmeniu turėjo būti nurodyta A. R. palikimo atsiradimo vietos notarė, kur turėtų būti vedama paveldėjimo byla atsiradus įpėdiniams.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.