Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-245-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
2A-245-368/2011
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02759-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
Pakruojo ūkininkų
Kategorijos
  • 27.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius NuorašasTeisėjas A. Mitkus Civilinė byla Nr. 2A-245-368/2011
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02759-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 27.3.2.6.,121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovui R. J., jo atstovui advokatui J. N.,atsakovo atstovui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl 2009-03-18 Pakruojo kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo ir 2009-03-18 pateiktų išankstinio balsavimo raštu biuletenių pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. J. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2009-03-18 Pakruojo kredito unijos visuotino narių susirinkimo sprendimą pašalinti R. J. iš Pakruojo kredito unijos narių; pripažinti iš dalies negaliojančiais 2009-03-18 įvykusio pakartotinio visuotinio Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimui pateiktus išankstinio balsavimo raštu biuletenius Nr. 1–247; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-18 Pakruojo kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu buvo pašalintas iš kredito unijos narių, tačiau susirinkimo protokolus gavo tik 2010-02-02, bylą nagrinėjant teisme, todėl prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad už jo pašalinimą neprabalsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių. Be to, atsakovas skaičiavo ir išankstiniais balsavimo biuleteniais balsavusius balsus.Teigė, kad jis nepadarė Kredito unijos įstatymo 17 str. 1 d. nurodyto pažeidimo, nepažeidė įstatymo ir kredito unijos įstatų, neatskleidė konfidencialios informacijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas svarstė jo pašalinimo klausimą pakartotinai, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir dar suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam senaties terminui. Ieškovo manymu, išankstinio balsavimo biuleteniai prieštarauja 2009-03-18 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolui Nr. 2.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino iš dalies (dėl 15.1 punkto) negaliojančiais 2009-03-18 Pakruojo ūkininkų kredito unijos visuotinio narių susirinkimui pateiktus šiuos išankstinio balsavimo biuletenius: G. Z. biuletenį Nr. 120, G. J. Nr. 170, P. Š. Nr. 234, K. L. Nr. 24, O. T. Nr. 26, V. B. Nr. 41, N. S. Nr. 73, D. M. Nr. 95, A. V. Nr. 145, T. G. Nr. 148, A. M. Nr. 146, Z. Z. Nr. 176, K. S. Nr. 224, D. Nr. 238, R. D. Nr. 242, V. J. Nr. 66, A. F. Nr. 234. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 3290 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškinys teisme užregistruotas 2009-04-16, t. y. nepraėjus 3 mėnesių terminui, todėl sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista. Pažymėjo, kad ieškovas susirinkimo metu, žodžiu, girdint daugeliui unijos narių ir svečių paskleidė informaciją apie unijos nario ir kliento paskolą, overdraftą, jos užtikrinimo priemones, kliento ir laiduotojo asmenybę, todėl teismo vertinimu, ieškovas atskleidė unijos paslaptį. Atmetė teisiškai nepagrįstą ieškovo argumentą, kad biuleteniuose nėra grafos dėl susilaikymo. Teismo vertinimu, 2008-03-07 visuotinio susirinkimo nutarimas teismo sprendimu buvo panaikintas tik dėl procedūrinio pažeidimo – nesuteiktos galimybės R. J. pasisakyti visuotiniame susirinkime, o klausimas, ar R. J. 2007-03-07 pažeidė Kredito unijų įstatymą ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatus, minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti analogiją, kadangi Kredito unijos ir jos nario teisiniai santykiai ir administracinių teisės pažeidimų teisiniai santykiai yra akivaizdžiai skirtingi. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo atstovo argumentus dėl biuletenių Nr. 16, Nr. 24, Nr. 26, Nr. 41, Nr. 66, Nr. 73, Nr. 95, Nr. 120, Nr. 145, Nr. 146, Nr. 148, Nr. 170, Nr. 176, Nr. 224, Nr. 234, Nr. 238, Nr. 242, negaliojimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) R. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo atmestas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti 2009-03-18 Pakruojo kredito unijos visuotino narių susirinkimo sprendimą pašalinti R. J. iš Pakruojo kredito unijos narių; pripažinti iš dalies negaliojančiais 2009-03-18 įvykusio pakartotinio visuotinio Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimui pateiktus išankstinio balsavimo raštu biuletenius Nr. 1–247 (išskyrus pirmosios instancijos teismo jau pripažintus iš dalies negaliojančiais); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taikyti atsakovui LR CPK 95 str. numatytas priemones už suklastoto vaizdo įrašo pateikimą teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo spendimas nepakankamai motyvuotas. Pažymima, kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigiama, kad atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencijos) 6 straipsnio 1, 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnį, 14 straipsnį, o teismas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai priteisė atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą atsakovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad apeliantas savo skunde nenurodo jokių aplinkybių, įrodymų, teisinių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl skundo argumentų, kurie jau buvo negrinėti pirmosios instancijos teisme

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas savo skunde be kitų motyvų nurodo teiginius, kurie jau buvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegija pakartotinai neanalizuoja apelianto skundo motyvus dėl 2009-03-18 Pakruojo kredito unijos visuotino narių susirinkimo sprendimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dėl 2009-03-18 pakartotinio visuotino narių susirinkimo Pakruojo kredito unijos narių susirinkimui pateiktų išankstinių balsavimo raštu biuletenių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, kadangi apeliantas iš esmės pažodžiui atkartoja savo ieškinio (1 tomas, 1 b. l.) ir patikslinto ieškinio (1 tomas, 105–112 b. l.) teiginius, kurie jau buvo vertinti pirmosios instancijos teisme.

Dėl atsakovo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1,3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, 14 straipsnio pažeidimo

Pats apeliantas savo skunde nurodydamas 2 tomo 199 b. l. pažymi, kad šie argumentai jau buvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme (2010-12-17 teismo posėdžio protokolas), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad papildomai vertinti šiuos apelianto teiginius nėra teisinio pagrindo, kadangi jie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme ir apeliantas šio fakto neginčija.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų

Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią pareigos nurodyti teismo priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A ir 303 – B, p. 12, § 29, p. 29-30, § 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, § 42).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, No. 16034/90, judgment of 19 April 1994, § 61).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti ieškovo argumentus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto nurodomo civilinio proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio pažeidimo

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 28342/95, § 61, ECHR 1999 – VII; ir kt.). Pagal Teismo jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo, valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste. Svarbu, kad taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. Golder v. U. K., no. 4451/70, judgment of 21 February 1975; Guérin v. France, no. 25201/94, judgment of 29 July 1998; ir kt.).

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos kontekste teisiškai nereikšmingi apelianto teiginiai dėl teisėjo nušalinimo, kadangi šis klausimas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo išspręstas (2 tomas, 171 b. l.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl klaidingo protokolų surašymo, kaip nepagrįstus, kadangi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad pastabos dėl 2010-08-30 teismo posėdžio protokolo patvirtintos (2 tomas, 120 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir apelianto teiginiai dėl liudytojų apklausos, kadangi šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovo prašomiems apklausti liudytojams teismo šaukimai buvo išsiųsti (2 tomas, 175–180 b. l.)

Dėl pateikto vaizdo įrašo ir įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija nepasisako dėl pateikto vaizdo įrašo galimo suklastojimo, kadangi, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog apeliantas turi kitokią nuomonę vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies privalėjo bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė: žyminis mokestis – 128 Lt (1 tomas, 2 b. l.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1400 Lt (1 tomas, 87, 104 b. l.), kitos būtinos išlaidos – 191, 25 Lt (1 tomas, 103 b. l.), o atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė: išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 3290 Lt (1 tomas, 82 b. l.).

Todėl, atsižvelgusi į ieškovo ieškinio reikalavimus ir į skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškovui priteisiamos 59 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui – 3177 Lt.

Įskaičiavus ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, atsakovui iš ieškovo priteisiamos 3118 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovas pirmos instancijos teisme turėjo 3290 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 tomas, 82 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo metu galiojančios rekomendacijos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nagrinėjamoje byloje užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršijo tai, kas rekomenduota, kadangi rekomendacijų 8.18 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0.15 MMA (120 Lt), o 8.2 punkte pažymima, kad minėtas dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3 MMA (2400 Lt).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (1 tomas, 13 b. l.), teismui pateikti atsiliepimai į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį (1 tomas, 13–14, 115–117 b. l.), atsakovo advokatas dalyvavo 2009-10-14, 2009-12-14, 2010-01-13, 2010-04-23, 2010-05-19, 2010-06-16, 2010-08-12, 2010-11-17, 2010-12-07, 2010-12-17 teismo posėdžiuose, t. y. 10 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 16 val. (1 tomas, 75–78, 90–92, 98–99, 143–145, 152–154, 159–162, 2 tomas 25–30, 172–174, 185–188, 194–200 b. l.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįsti.

Dėl apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Byloje nustatyta, kad apelianto (ieškovo) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė: žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 133 Lt (2 tomas, 219 b. l.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 600 Lt, kitos būtinos išlaidos – 11,75 Lt.

Iš dalies patenkinus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš atsakovo ieškovui priteisiamos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas atsakovui iš ieškovo nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinti iš ieškovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 3118 Lt.

Kitą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui (apeliantui) R. J. iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos (įmonės kodas 110067443) 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius