- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 1-106-404/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09639-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Dačkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09639-15 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. K., gimęs 1976 m. kovo 8 d., Joniškio m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ – operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-02-13, apie 18⁰⁰ val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamosios vietos bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, kaltinamasis A. K. žodinio konflikto su savo sugyventine K. P. metu, vieną kartą spyrė jai į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajai K. P. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio Gedimino Tarvydo tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2015-02-14, apie 22³⁴ val., iš Klaipėdos AVPK Plungės RPK buvo gautas pranešimas, jog K. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungės m., kreipėsi į policiją, kad ją puola sugyventinis A. P.. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad 2015-02-13 A. K., būdamas neblaivus, laiptinėje spyrė koja sugyventinei K. P., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 5-8);
nukentėjusiosios K. P. parodymais, kad 2015-02-13, apie 18⁰⁰ val., tikslaus laiko nepamena, grįžo į namus V. Mačernio 61-38, Plungės m., kur apie metus laiko gyvena su sugyventiniu A. K.. Sugyventinis namuose buvo girtas ir jiedu susibarė. Ji norėjo išeiti iš namų, bet sugyventinis A. K. nenorėjo, ėjo jai iš paskos. Jai išėjus į laiptinę, pajuto, kaip sugyventinis A. K. spyrė jai vieną kartą į nugarą, dėl to ji patyrė trumpalaikį fizinį skausmą. Tą dieną į policiją nesikreipė, nes, išėjusi iš namų, pavaikščiojo, ir pyktis atslūgo. Pamanė, kad sugyventinis A. K. išblaivės ir vėl viskas bus gerai, jis nesimuš. 2015-02-14 sugyventinis A. K. jos atsiprašė, bet ji jam neatleido, ir jis išėjo iš namų. Grįžo namo apie 20⁰⁰ val., rankose turėdamas du butelius alaus, matėsi, kad buvo girtas. Ji paėmė iš jo rankų alų ir išpylė ant grindų bei pasakė, kad jos namuose jis negers. Kaip suprato, sugyventinis A. K. dėl to labai supyko ir norėjo išeiti iš namų, bet durys buvo užrakintos, o ji buvo išėmusi raktą. A. K. pradėjo pykti, šaukti, kad atidarytų duris, išvadino ją negražiais žodžiais, tuo pačiu metu išspyrė duris ir išėjo. Ji duris apsikalė, kad niekas neįeitų, bet A. K. apie 21⁰⁰ val. vėl išlaužė duris ir įėjo į namus. Ji suprato, kad sugyventinis A. K. nenustos triukšmauti ir pati išėjo į policiją prašyti pagalbos. Dėl durų sugadinimo pretenzijų neturi (b.l. 11-12);
asmens blaivumo testo Nr. 3421 duomenimis apie 2015-02-14, 23¹⁷ val., A. K. nustatytą 2.01 ‰ girtumą (b.l. 17);
kaltinamojo A. K. parodymais, kuriuose jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad 2015-02-13, apie 18⁰⁰ val., tikslaus laiko nepamena, grįžo girtas į savo sugyventinės K. P. namus (duomenys neskelbtini), Plungės m., su kuria kartu gyvena apie metus. Namuose susibarė su sugyventine K. P., kuri norėjo išeiti iš namų, o jis nenorėjo, kad ji išeitų, todėl ėjo iš jos paskos. Abu išėjo į namo laiptinę. Jis ėjo iš paskos sakydamas, kad ji grįžtų, bet supratęs, kad sugyventinė K. P. vis tiek jo neklausys, supykęs spyrė jai vieną kartą į nugarą. Kitą dieną, 2015-02-14, supratęs, kad su K. P. negerai pasielgė, jos atsiprašė, bet ji jam neatleido, ir jis išėjo iš namų. Išgėręs alaus, vėl grįžo į namus, bandė su ja susitaikyti, bet vėl nepavyko, ir vėl išėjo. Grįžo į namus apie 20⁰⁰ val., nusipirkęs du litrus alaus. Sugyventinė K. P. paėmė iš jo alų ir išpylė ant grindų. Jis supyko, norėjo išeiti iš namų, bet durys buvo užrakintos, rakto duryse nebuvo. Pasakė jai, kad atidarytų duris, bet K. P. jų nedarė. Jie sukonfliktavo, ir jis, vis tiek norėdamas išeiti iš namų, išspyrė buto duris ir išėjo. Lauke pabuvo gal kokią valandą, grįžo į namus, atsigulė ir tada atvažiavo policijos pareigūnai (b.l. 22-23).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Surinkti įrodymai įrodo kaltinamojo A. K. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui – sugyventinei K. P., jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu.
Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos vykdomoje nusikalstamą elgesį keičiančioje programoje, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės dydžiu (b.l. 35).
Skiriant bausmę A. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, paprastai neskiriama, už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., ir teisingumo principas gali būti pasiekti A. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažinti ?, ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos vykdomoje nusikalstamą elgesį keičiančioje programoje.
Į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-02-14 iki 2015-02-15 imtinai.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.