Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. prašymą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi, iš dalies patenkinus D. J. skundą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 1PN-1 pakeistas: D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta mažesnė nuobauda – 500 Lt dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis palikta nepakeista ir D. J. apeliacinis skundas netenkintas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą ir susipažinusi su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK) Kontrolės skyriaus Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vedėja A. Dumšienė 2011 m. birželio 22 d. surašė D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1PN-1 pagal ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB ,,K“ direktorius, 2011 m. birželio 20 d., Vilniaus TLK patikrinimo komisijai vykdant neplaninį patikrinimą, nepateikė patikrinti būtinų dokumentų, t. y. banko išrašų ir kasos dokumentų už 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d., kuriuose minimi UAB ,,K“ pacientai pagal įstaigai pateiktą sąrašą.

Vilniaus TLK direktoriaus V. Mockaus 2011 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 1 D. J. buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi D. J. skundas iš dalies patenkintas: Vilniaus TLK 2011 m. liepos 25 d. nutarimas panaikintas, o byla grąžinta organui, įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus TLK direktoriaus V. Mockaus apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus TLK direktorius V. Mockus 2012 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. 1PN-1, kuriuo D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 750 Lt baudą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir bylą atnaujino.

Pareiškimu D. J. prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis panaikinti ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas padarė esminių materialiosios teisės pažeidimų, kurie lėmė tai, jog buvo priimta neteisėta nutartis. Pirmiausia Vilniaus apygardos teismas neišnagrinėjo vieno pagrindinių jo (pareiškėjo) apeliacinio skundo argumentų, t. y. jo veiksmų atitikties inkriminuoto administracinio pažeidimo sudėčiai. Kad asmens atlikti veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalį, jie turi apimti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų aplinkybių: arba dokumentų nepateikimą ir kliudymą atitinkamiems pareigūnams atlikti tam tikrus veiksmus, priklausančius jų kompetencijai, arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymą. Pareiškėjas tvirtina, kad abiejų instancijų teismai analizavo jo veiksmų atitikimą pirmajai aplinkybei – dokumentų nepateikimą, o Vilniaus apygardos teismas tyrė ir pareigūnų kompetencijos ribas, tačiau teismai nevertino, kliudė jis pareigūnams ar ne. Toks administracinės teisės pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, jei yra abi pažeidimo sudėties dalys: 1) dokumentų nepateikimas ir kliudymas atitinkamiems pareigūnams atlikti tam tikrus veiksmus; 2) šie pareigūnų veiksmai turi neišeiti už jų kompetencijos ribų. Pareiškėjo manymu, teismas privalėjo vertinti ,,dokumentų nepateikimo“ ir ,,kliudymo“ sampratas, nes jis kategoriškai neatsisakė pateikti reikalaujamus dokumentus, o tik prašė patikslinti Vilniaus TLK atliekamo patikrinimo apimtis bei nurodyti pareigūnų atliekamų veiksmų teisinį pagrindą ir tikslus. Taigi Vilniaus apygardos teismas aiškiai nepasisakė, ar jo veiksmuose yra pirmoji pažeidimo sudėties dalis, o jei taip, tai kokie būtų tokio išaiškinimo motyvai. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento. Pareiškėjo manymu, veikos sudėtis yra esminis kriterijus, kurį teismai visada privalo analizuoti ir vertinti, įskaitant asmens veiksmų atitiktį tokio pažeidimo sudėčiai. Pareiškėjas tvirtina, kad iš bylos aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad jis nekliudė pareigūnams, o tik teisėtai reikalavo pareigūnų patikslinti veiksmų teisinį pagrindą ir būtent už tai jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jo kaltės teismai nenagrinėjo. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas taip pat išsamiai neišnagrinėjo ir Vilniaus TLK kompetencijos klausimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viešojo administravimo subjekto kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik priskirtos kompetencijos ribose ir bet kokie veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant kompetenciją, pripažįstami neteisėtais. Taigi teismas privalėjo nuosekliai išnagrinėti, ar prašomi dokumentai, t. y. privačios įmonės banko išrašai, kuriuose nėra informacijos apie PSDF biudžeto lėšas, iš tikrųjų yra tie dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurių esminiai akcentai yra šie: 1) administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo <...> dienos tik dviem atvejais – arba panaikintas sprendimas skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją, arba panaikintas sprendimas nutraukti ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą (abiem atvejais teismo tvarka); 2) ekonominė sankcija negali būti tapatinama su administracine nuobauda; 3) fizinis asmuo, einantis bendrovės direktoriaus pareigas, negali būti laikomas ūkio subjektu; 4) kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę yra šalutinis, o ne savarankiškas sakinys, kai administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo, kitaip tariant, tai nėra trečias pagrindas terminams atnaujinti.

Ekonominės sankcijos yra turtinio pobūdžio teisinės poveikio priemonės, numatytos tokiuose įstatymuose, kaip, pavyzdžiui, Konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymuose. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad, pavyzdžiui, ekonominio pobūdžio sankcijos (be kita ko, ir baudos) už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus galėtų būti siejamos su administracine atsakomybe, todėl yra artimos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms. Ekonominės sankcijos yra artimos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, tačiau negali būti joms prilyginamos. Bendras principas – draudimas plečiamai aiškinti teisės normas, susijusias su administracinės atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, šiuo atveju privalo būti taikomas.

Pareiškėjo D. J. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalį dokumentų nepateikimas ir kliudymas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją tikrinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kiekį, kokybę, atlikti kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolę bei atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymas – užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams, farmacine veikla besiverčiančių įmonių ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar su teritorine ligonių kasa dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir kitiems darbuotojams – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Pareiškėjas nubaustas už vieną iš alternatyvių ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų – Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šis pažeidimas yra ne materialaus, o formalaus pobūdžio. Atsakomybė už jo padarymą kyla nepriklausomai nuo to, ar teisėtų reikalavimų nevykdymas sukėlė kokius nors padarinius, ar ne. Nutarime skirti D. J. administracinę nuobaudą nurodyta, kad, nepateikdamas reikalaujamų dokumentų, jis sukliudė teritorinės ligonių kasos pareigūnams atlikti neplaninį patikrinimą. Pareiškėjas šią aplinkybę neigia tvirtindamas, esą jis teprašęs nurodyti teisinį ir faktinį patikrinimo pagrindą, kuris jam, kaip UAB „K“, turinčios sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo, generaliniam direktoriui turėjo būti akivaizdus. Pažymėtina, kad toks pagrindas nurodytas jam pateiktame įsakyme dėl neplaninio patikrinimo ir pridėtame sąraše pacientų, mokėjusių už UAB „K“ paslaugas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pareiškėjas visai kvestionavo Valstybinės ligonių kasos pareigūnų teisę tikrinti dokumentus dėl UAB „K“ papildomų paslaugų apmokėjimo, teigdamas, kad tai nesusiję su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimu, ir nepasinaudojo galimybe pateikti prašomus dokumentus vėliau, o tai rodo tyčinį pažeidimo pobūdį.

Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų funkcijos ir teisės apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, kuriame aiškiai suformuluota, kad teritorinės ligonių kasos kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (33 straipsnio 6 punktas); tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus (33 straipsnio 7 punktas). Suprantama, kad šios teisės apima ir pacientų papildomai mokamų sumų teisingumo patikrinimą, nes tai leidžia nustatyti aplinkybes, tiesiogiai susijusias su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimu.

Pareiškėjas teigia nekliudęs atlikti patikrinimo ir pateikia ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalies gramatinį aiškinimą, kad dokumentų nepateikimas ir kliudymas Valstybinės ligonių kasos pareigūnams atlikti patikrinimą yra to paties pažeidimo sudėtinės dalys, nesant kurios nors vienos iš jų nėra ir pažeidimo. Tačiau galimas ir kitoks to paties įstatymo gramatinis aiškinimas, kuris atitinka loginį aiškinimą, pagal kurį dokumentų nepateikimas kartu yra ir kliudymas atlikti patikrinimą, o kliudymas atlikti patikrinimą gali pasireikšti ne tik dokumentų nepateikimu, bet ir kitokiais veiksmais. Minėta, kad D. J. nubaustas už teisėto reikalavimo pateikti dokumentus nevykdymą. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, tai neprieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokolui, kuriame užfiksuotas dokumentų nepateikimo faktas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius ir pareiškėjo D. J. skundus nagrinėję teismai, aiškindami ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalies nuostatas ir kvalifikuodami pagal šį įstatymą pareiškėjo veiksmus, materialiosios teisės pažeidimo nepadarė.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo ir skundų dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. už skundžiamą administracinį teisės pažeidimą, padarytą 2011 m. birželio 20 d., administracinė nuobauda 500 Lt bauda buvo paskirta Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2011 m. liepos 25 d. nutarimu, nepraėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2011 m. liepos 25 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Vilniaus teritorinei ligonių kasai nagrinėti iš naujo. Šią nutartį apeliacine tvarka apskundė Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus apeliacinis skundas netenkintas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius 2012 m. gegužės 8 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda 750 Lt bauda. Šio nutarimo ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria bauda sumažinta iki 500 Lt, bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, teisėtumas ginčijamas ne tik dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, bet ir dėl to, kad administracinė nuobauda jam paskirta pasibaigus nustatytiems terminams. Pareiškėjas, remdamasis tuo, kad už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą jo vadovaujamam ūkio subjektui UAB „K“ Lietuvos Respublikos įstatymai ekonominių sankcijų nenumato, ATPK 35 straipsnio 5 dalį aiškina taip, kad apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, kuri įsiteisėjo 2012 m. balandžio 12 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus apeliacinį skundą, neatnaujino administracinės nuobaudos skyrimo termino. Pareiškėjo argumentai atitinka įstatymo nuostatas.

Iš ATPK 35 straipsnio 5 dalies matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Šioje byloje administracinę nuobaudą paskyrė ne teismas, o pareigūnas, kurio nutarimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis; tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Tokia išvada išplaukia ir iš ATPK 302 straipsnio 1 dalies, nustatančios apylinkės teismo sprendimų bylose dėl skundų administracinių teisės pažeidimų bylose rūšis.

ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodytas sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Toliau šiame punkte specialiai pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Tuo tarpu iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas grąžino bylą visai kitu, įstatymo nenumatytu pagrindu. Teismas nurodė pagal ATPK 301 straipsnį turintis patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir pažymėjo, kad byloje esančių duomenų pakanka administracinio teisės pažeidimo bylai išnagrinėti ir konstatuoti ar paneigti pažeidimą. Tačiau teismas jokių išvadų šiuo klausimu nedarė, bet panaikino Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus nutarimą dėl bylos aplinkybių įvertinimo ir nuobaudos skyrimo argumentų stokos. Minėta, kad tokie nutarimo trūkumai nėra pagrindas jį panaikinti, juo labiau kad D. J. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir jis ginčijo ne administracinės nuobaudos dydį, o patį administracinį teisės pažeidimą, kvestionuodamas Valstybinės ligonių kasos teisę reikalauti pateikti atitinkamus dokumentus. Būdinga ir tai, kad apylinkės teismas nurodė grąžinantis bylą nagrinėti iš naujo, o ne atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Joks papildomas tyrimas ir nebuvo atliekamas, tik, gavus bylą iš apeliacinės instancijos teismo, kuris atmetė Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties grąžinti bylą, praėjus nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos daugiau kaip dešimčiai mėnesių, surašytas naujas šioje byloje skundžiamas platesnės apimties 2012 m. gegužės 8 d. nutarimas.

Pažymėtina ir tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino praleidimą lėmė ir įstatymo pažeidimai, perduodant nagrinėti D. J. skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2011 m. liepos 25 d. nutarimo.

Pagal ATPK 292 straipsnio 2 dalį skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), kuris per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Priešingai šiam reikalavimui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, 2011 m. rugpjūčio 3 d. gavusi D. J. skundą dėl 2011 m. liepos 25 d. nutarimo, nevykdė minėtos įstatymo nuostatos. Dėl to pareiškėjas D. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą nedelsiant pašalinti pažeidimus, t. y. perduoti administracinio teisės pažeidimo medžiagą ir jo paduotą skundą apylinkės teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo D. J. skundą patenkino ir įpareigojo Vilniaus teritorinę ligonių kasą D. J. skundą ir administracinio teisės pažeidimo medžiagą nusiųsti Vilniaus 3-iajam apylinkės teismui. Jau aptarta ir įvertinta apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi byla grąžinta Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Tuo metu jau buvo pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą ši aplinkybė daro administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą. Šiuo pagrindu Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutarimas bei vėlesnės teismų nutartys naikintinos ir byla nutrauktina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutarimą, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir bylą nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos D. J. skyrimo terminui.

TeisėjaiOlegas FedosiukasDalia BajerčiūtėVladislovas Ranonis