Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nedalyvaujant nuteistajam L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo L. B. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015-06-10 gautas L. B. prašymas, kuriuo prašoma sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, subendrinti atliktą bausmės adlį su likusia laisvės apribojimo bausme.

Prokurorė prašo nuteistojo prašymą atmesti, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

LR BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šis įstatymo pakeitimas gali nulemti veikų, numatytų kodekso XXVIII skyriuje, kvalifikavimo pakeitimus, tik tuo atveju, jei turtinės vertės sąvoka turi reikšmės kvalifikuojant nusikalstamas veikas.

Nustatyta, jog L. B. Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - areštu 30 parų. Bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. subendrintos LR BK 63 str. 1 ir 4 d. tvarka, paskiriant subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtoji bausmė apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str.1d. ir 5 d. 1 p., subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 str. 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė mažinta trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Paskirta bausmė subendrinta BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies tvarka su 2014-01-29 ir 2014-03-13 nuosprendžiais paskirtomis ir 2014-06-16 nutartimi subendrintomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo 2014m. gruodžio 29d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal 2014-01-29 ir 2014-03-13 nuosprendžius atlikta bausmės dalis. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog epizoduose pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. turto vertė kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą ar automobilį. Epizode pagal LR BK 187 str. 3 d. – turto vertė atitinka nedidelės vertės kriterijų (3-5 MGL), todėl veika neperkvalifikuotina pagal šį straipsnį. Esant nustatytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos BK 190 str. nuostatos netaikytinos.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 str., buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakeitimai įsigaliojo 2015 n. kovo 24 d. Kitos BK 75 str. nuostatos minėtu įstatymu nebuvo pakeistos.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis gali būti taikomas tik priimant nuosprendį, tačiau ne nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks aiškinimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 str. 1 d., kur nustatyta, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendi gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, pasikeitusi BK 75 str. 1 d. negali būti interpretuojama kaip įstatymo nuostata, panaikinanti veikos nusikalstamumą, švelninanti bausmę arba kitokiu būdu lengvinanti veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir tuo labiau taikoma nuteistajam, kuris priimant nuosprendį buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Pastebėtina ir tai, jog priimant paskutinį nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas motyvavo tokios bausmės skyrimą, paaiškino, dėl kokių būtent priežasčių parenkama tokia bausmės rūšis, o kitokios ar naujos faktinės aplinkybės šiam momentui nėra nustatytos, o be to, galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, kas visiškai neatitinka BK 75 str. nuostatų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą -lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu L. B. nuteistas tik laisvės atėmimo ir arešto bausme, o galutine subendrinta – laisvės atėmimo bausme, tačiau ne laisvės apribojimo bausme, tad skundo dalyje dėl laisvės apribojimo bausmės skundas yra nelogiškas ir atmestinas. Be to, aptariamu Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu, visos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas pagal kitus nuosprendžius atliktų bausmių dalys. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo bei bausmių subendrinimo ir įskaitymo šioje baudžiamojoje byloje, taip pat yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str.,

nutaria:

nuteistojo L. B. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.