Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja G. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) 2018 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. DV-749 „Dėl viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl pareigybės aprašymo) bei juo patvirtintą viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybės aprašymą; 2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.DV-784 „Dėl įgaliojimo balsuoti viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro visuotiniame dalininkų susirinkime“ (toliau – ir Įsakymas dėl įgaliojimo).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 24 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas sprendė, kad Įsakymas dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo yra tiesiogiai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir jį priimdamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius veikė kaip civilinių santykių subjektas, t. y. dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, sprendimas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant viešosios įstaigos steigėjo funkcijas, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra civilinės teisinės, bet ne administracinės teisinės prigimties.

Teismo vertinimu, ginčas dėl Įsakymo dėl įgaliojimo taip pat kyla iš civilinių teisinių santykių, nes yra susijęs su reikalavimų juridinio asmens duodamam įgaliojimui nuostatų aiškinimu. Be to, keldama aptariamą ginčą, pareiškėja siekia apginti savo civilinio (darbo) teisinio pobūdžio teises, nes 2018 m. balandžio 25 d. buvo nutraukta su pareiškėja 2011 m. gegužės 5 d. sudaryta darbo sutartis ir 2018 m. liepos 10 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė viešą konkursą laisvai viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybei užimti.

Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas pripažino, kad ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl to jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėja G. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos skundą, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą arba perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad Įsakymas dėl pareigybės aprašymo nėra priimtas įgyvendinant viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo nutarimus, nėra priimtas joks viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Alytaus miesto socialinių paslaugų centro (toliau – ir Centras, Viešoji įstaiga) dalininkų sprendimas įgalioti Administracijos direktorių tvirtinti Centro direktoriaus pareigybės aprašymą ar priimti Įsakymą dėl įgaliojimo, todėl Administracijos direktorius, priimdamas ginčijamus įsakymus, veikė viešojo administravimo srityje. VšĮ „Mūsų atgaiva“ 2014 m. vasario 17 d. dalininkų susirinkimo protokolas Nr. VD-11, į kurį atsižvelgiant priimtas Įsakymas dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo, nesuteikia teisės tvirtinti Centro direktoriaus pareigybės aprašymo, be to, jis priimtas nedalyvaujant vienam iš dalininkų, o juo suteikti įgaliojimai pasibaigė 2015 m. vasario 17 d.

Pareiškėja teigia, kad nei Administracijos direktorius, t. y. savivaldybės vykdomoji institucija, nei savivaldybės atstovaujamoji institucija nėra juridinis asmuo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Įsakymas dėl įgaliojimo yra susijęs su reikalavimų juridinio asmens duodamam įgaliojimui nuostatų aiškinimu ir kad byla kyla iš civilinių teisinių santykių. Įsakyme dėl įgaliojimo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos G. Š. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Tuo tarpu, bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.). Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

Būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia ginčo rūšinį teismingumą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. T-37/2010). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10).

Įsakymas dėl pareigybės aprašymo priimtas, be kita ko, vadovaujantis VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro įstatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-8 9 (toliau – ir Centro įstatai), 38 punktu, kuriame įtvirtinta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo Viešosios įstaigos vardu sprendimu sudaro darbo sutartį su įstaigos direktoriumi, ją keičia ir nutraukia, tvirtina direktoriaus pareigybės aprašymą, atostogų, pavadinimo, komandiruočių skyrimo klausimais skatina už gerą darbą ir skiria nuobaudas.

Centro įstatų 5 punkte įtvirtinta, kad Viešosios įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga, pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Viešosios įstaigos steigėja – Alytaus miesto savivaldybės taryba, dalininkai – Alytaus miesto savivaldybės taryba ir visuomeninė organizacija (asociacija) specialiosios kūrybos draugija Alytaus „Guboja“.

Viešųjų įstaigų steigimo, jų veiklos ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnyje taip pat nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėju gali būti vien tik savivaldybė arba savivaldybė ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Jeigu steigėjas yra savivaldybė, savivaldybės taryba priima sprendimą steigti viešąją įstaigą. Jeigu steigėjų yra ne vienas, viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas dėl pareigybės aprašymo yra priimtas įgyvendinant viešosios įstaigos (jos valdymo organų) teises ir pareigas, todėl, nors jis yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne jam vykdant viešąjį administravimą, o veikiant kaip civilinių santykių subjektas, t. y. įgyvendinant viešosios įstaigos (jos valdymo organų) funkcijas. Aplinkybė, kad, pareiškėjos manymu, Viešosios įstaigos valdymo organų funkcijos buvo įgyvendintos netinkamai, nekeičia paties teisinio santykio prigimties ir pobūdžio, o sudaro inicijuojamos bylos ginčo dalyką, nagrinėtiną ginčą sprendžiant iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra civilinės teisinės, bet ne administracinės teisinės prigimties, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Skundžiamas įsakymas dėl įgaliojimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio 1 dalimi ir Atstovavimo Alytaus miesto savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-42 (toliau – ir Atstovavimo taisyklės), 5 ir 7 punktais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Pagal Atstovavimo taisyklių 5 punktą, viešosiose įstaigose, kuriose dalis kapitalo priklauso savivaldybei ir savivaldybė yra jos dalininkė, dalininkės teises įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius, suteikdamas įgaliojimus fiziniams asmenims.

Vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-227, 4 punktu, Savivaldybės administracija – biudžetinė įstaiga, turinti savo juridinio asmens kodą; Savivaldybės administracijai kitose valstybės institucijose ar įstaigose atstovauja administracijos direktorius arba pagal kompetenciją jo įgalioti kiti administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (7 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, atmestini pareiškėjos argumentai, kad Savivaldybės administracijos direktorius nėra juridinis asmuo. Be to, iš Įsakymo dėl įgaliojimo turinio matyti, kad jis yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės, kaip Viešosios įstaigos dalininkės, funkcijų vykdymu, todėl darytina išvada, kad jis taip pat kyla iš civilinių teisinių santykių.

Dėl atskirojo skundo argumento, jog skundžiamame Įsakyme dėl įgaliojimo yra nurodyta, jog jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas institucijos priimtame sprendime nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.