Šiaulių apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Zenonas Griguola prašo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarimą pakeisti ir R. I. skirti sankcijos ribose numatytą baudą.

3.1. Nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. I. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymi, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau kartu pažymi, kad individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencija.

3.2. Institucijos atstovas nesutinka su teismo nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad teismas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, konstatavo, kad D. I. nelegalus darbas truko neilgai, buvo atliekamas mažos apimties darbas, faktiškai nesumokėti mokesčiai ir gauta darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ nauda buvo nedidelė, D. I. yra R. I. marti. Nesutinka, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą – įspėjimą, teigia, jog vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais, nes nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.

3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo įmonėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens darbo pradžią. Be to nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant, kokia forma už darbą atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio pažeidimo bylose Nr. 2AT-87-895/2015, Nr. 2AT-25-942/2018).

3.4. Nurodo, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, atstovo teigimu, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Teismas 2021 m. birželio 3 d. nutarimu R. I. už jos padarytą administracinį nusižengimą paskyrė įspėjimą. Institucijos atstovo nuomone, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, visiškai neproporcingas R. I. padarytam nusižengimui ir nesilaikė teismų praktikos dėl analogiškų administracinių nusižengimų ir neteisingai taikė ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nurodo, kad teismo metu nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių, kadangi R. I. neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą. Teigia, kad nusižengimas pilnai įrodytas surinktų įrodymų visuma: liudytojų pirminiais paaiškinimais, atliktu kontroliniu užpirkimu. Nagrinėjamu atveju yra nepakankamas pagrindas tikėti, jog R. I. ateityje laikytųsi darbo įstatymų ir nedarys teisės pažeidimų. Atliekamo patikrinimo metu pagal surašytus Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nurodymus pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafikus bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius, minėtų dokumentų R. I. nepateikė, tai tik patvirtina nenuginčijamą faktą, kad dėl padaryto nusižengimo nesigaili ir stengiasi išvengti administracinės atsakomybės.

3.5. Atstovo teigimu, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos atstovo vertinimu, paskirtas įspėjimas nepasieks nuobaudų skyrimo tikslų, o bus gaunamas atvirkštinis rezultatas, nes nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, kadangi teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda. Teismo priimtas nutarimas paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą, formuotų naują neteisingą ir nesąžiningą teismų praktiką, kitų asmenų patrauktų administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, dėl baudų už nelegalų darbą, paliktų terpę galimiems nusižengimams. Būtų suteikta galimybė padarius administracinį nusižengimą, būti nenubaustam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-2358-09).

3.6. Nurodo, kad remiantis teismų praktika, dažniausiai nustatomas trumpas nelegalaus darbo laikas – 1,2 dienos. Pažymi, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

3.7. Institucijos atstovo nuomone, suformuotoje praktikoje nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl nuobaudos sušvelninimo, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Išimtinės aplinkybės skiriant nuobaudą R. I. lengvinančios aplinkybės nebuvo nustatytos ir nebuvo pagrindo paskirti mažesnę baudą, negu numatyta sankcijoje. Teigia, kad paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas yra nepagrįsta, R. I. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracines nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Mano, kad administracinė nuobauda R. I. turėtų būti paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

4. Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Zenono Griguolos apeliacinį skundą R. I. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarimą.

4.1. Pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, jog D. I. yra jos marti, t. y. šeimos narys, gyvenanti kartu viename name, kuri paprašyta atlikti darbus jų šeimai priklausančioje parduotuvėje sutiko padėti ir, kad nėra duomenų, jog iki nusižengimo dienos D. I. dirbo parduotuvėje ir anksčiau.

Atsiliepimas

4.3. Nurodo, kad ji paprašiusi savo marčios D. I. išplauti ir išvėdinti patalpas nuo 2020 m. lapkričio mėn. neveikiančioje gėlių parduotuvėje, nesuvokė, jog tai gali būti traktuojama kaip nelegalus darbus. Ji nesiekė nuslėpti mokesčių į valstybės biudžetą ar išvengti įmokų į socialinio draudimo fondus. Jos dėmesys buvo sutelktas į tai, jog reikėjo pasiruošti kovo 8 dienos prekybai gėlėmis, ir sutvarkyti bei išvėdinti dėl pardavėjos užsitęsusio nedarbingumo nuo rudens uždarytą patalpą. Teigia, kad šias aplinkybes teismas tinkamai vertino, darydamas išvadą, jog ji kaltės dėl nusižengimo nepripažino, tačiau nepripažinimą bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste teismas pagrįstai vertino ne kaip piktybišką padaryto nusižengimo neigimą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bet kaip abejonę dėl veikos mažareikšmiškumo, nulemtą subjektyvaus asmens nelegalaus darbo suvokimo. Teigia, kad pagrįsta teismo išvada, jog net ir minimali ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno tūkstančio eurų bauda nagrinėjamu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda.