- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-203-337-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00485-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
Teisėja Virginija Jurkštienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00485-2013-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2014 m. kovo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 2 d. ir nuteistas trisdešimt penkių parų arešto bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. nuteistas už tai, kad jis 2011 metų pavasarį, vasario-kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Šiaulių mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nupirkdamas už 500 litų ir gaudamas paštu į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., įsigijo netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio blankas atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. atspausdintą rašaliniu spausdintuvu, ir šį netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą – laikė, gabeno nuo šio netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo dienos ir 2013-09-18 d. 11 val. 30 min., šį netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo pateikdamas Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo (duomenys neskelbtini) grupės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), specialistui, norėdamas įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.
A. N. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti - už nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 2 d., padarymą, pritaikius BK 54 str. 3 d., skirti baudą, kurios dydis būtų mažesnes nei jos vidurkis.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas iš dalies - dėl neteisingai paskirtos bausmės, todėl šioje dalyje yra keistinas. Nurodo, kad bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, tik tada ji yra teisinga. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nurodė baudžiamojo įstatymo normas, nustatančias bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tačiau šiuos teiginius išdėstė tik deklaratyviai, nes realiai šiomis teisės normomis, skirdamas bausmę, nesivadovavo. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, neįvertino visų baudžiamajame įstatyme nurodytų aplinkybių ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Be to, nors teismas nurodė, kad jo, apelianto, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skirdamas bausmę nurodė, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tvirtina, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, numatytą BK 54 str. 2 d. 5 p., t. y. nevertino jo asmenybės. Apeliantas pažymi, kad jis nėra linkęs nusikalsti, nėra baustas administracine tvarka. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai pasiekiami jam neskiriant arešto bausmės. Nurodo, kad yra senatvės pensininkas, serga epilepsija, vartoja stiprius slopinamuosius vaistus, dėl ko sulėtėja jo mąstymas bei judesiai, yra mieguistas, jam nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra charakterizuojamas teigiamai, vedęs, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Apeliantas skunde cituoja BK 54 str. 3 d. ir BK 41 str. 2 d. nuostatas, nurodo, kad nei viena bausmės paskirties funkcija neturi prioriteto, visos jos vertinamos kompleksiškai ir sudaro vieningą bausmės tikslo visumą, teigia, kad bausmė privalo būti adekvati ir proporcinga teisės pažeidimui bei bausmės tikslams, o teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įstatymą aiškinti ir vykdyti taip, kad būtų realiai vykdomas teisingumas. Be to, apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas turėjo įvertinti ir BK 55 str. numatytą nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tvirtina, kad šiuo atveju arešto paskyrimas yra akivaizdžiai per griežta bausmė, kadangi ji izoliuoja iš esmės visuomenei nepavojingą asmenį. Be to, tokia bausme sukeliamos neadekvačios neigiamos pasekmės jo artimiesiems bei jo sveikatai. Pažymi, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, padarė pirmą kartą, todėl baudos paskyrimas butų ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė, kuri, atsižvelgiant į jo turtinę bei socialinę padėlį, gaunamą senatvės pensiją, skirtina mažesnė nei jos vidurkis.
Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Už BK 300 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato arešto bei laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas A. N. už disponavimą suklastotu vairuotojo pažymėjimu skyrė trisdešimt penkių parų arešto bausmę.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. N. arešto bausmę, bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi formaliai ir tinkamai neįvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgia skirdamas bausmę A. N., tačiau apygardos teismas, įvertinęs A. N. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta BK 300 str. 2 d. sankcijoje.
BK 54 str. 3 d. numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje BK 54 str. 3 d. taikymas siejamas su tuo, kad teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad asmeniui straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, BK 54 str. 3 d. nuostatos taikomos, kai nėra BK 62 str. nurodytų sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamąją bylą, BK 62 str. 1 ir 2 d. nurodytų sąlygų visumos skirti A. N. švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę nenustatė. Tačiau A. N. yra neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, yra senatvės pensininkas, psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš esmės didelės žalos nustatytai valdymo tvarkai nepadaryta. A. N. 2013-09-18 pateikus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ suklastotą vairuotojo pažymėjimą registruojant transporto priemonę, iš karto apie galimai suklastotą dokumentą buvo pranešta policijai. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes bei atsižvelgęs į A. N. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, taip pat jo sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju trumpalaikė nuteistojo socialinė atskirtis yra nebūtina ir per griežta bausmės tikslams pasiekti, todėl, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., A. N. skirtina švelnesnė bausmės rūšis - baudą, nustatant 10 MGL jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. N. paskirtos bausmės pakeisti:
A. N., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę 10 MGL(1300 Lt) baudą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.