- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- II-68-784/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-02209-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio specialistas S. R. 2011 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 10N-833351-11, kuriuo A. S. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124 ² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 150 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu galutinė administracinė nuobauda A. S. paskirta 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šiame nutarime konstatuota, kad A. S. 2011 m. kovo 30 d. 15.39 val. Vilniuje, Ukmergės - Gabijos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, v/n (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į trečią iš anksto neparodė posūkio signalo, taip pat persirikiuodamas atgal iš trečios eismo juostos į antrą neparodė posūkio signalo, tuo priversdamas iš paskos važiuojantį automobilį staigiai keisti kryptį ir sukeldamas jam pavojų. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21, 87, 88.2., 92, 93 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
A. S. skunde nurodo, kad 2011 m. kovo 30 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-827088-11, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas nutarimas, nurodytos pažeidimo aplinkybės neatitinka faktinių padaryto pažeidimo aplinkybių. Jis protokole nurodytu laiku važiavo Gabijos gatve link Ukmergės gatvės, iki šios likus keliasdešimčiai metrų, jam suskambo mobiliojo ryšio telefonas. Tuo metu buvo nusėdusi laisvųjų rankų įrangos baterija. Kadangi jis laukė svarbaus skambučio, trumpam atsiliepė pasakyti, jog negali šnekėti ir po kelių minučių perskambins. Įsukęs į Ukmergės gatvės greitėjimo juostą jis padėjo ragelį į šoną ir įsitikinęs, kad niekam netrukdys, išvažiavo į Ukmergės gatvę Vilniaus centro kryptimi. Pravažiavęs Ukmergės gatve keliasdešimt metrų, jis pamatė priekyje už kelių metrų duobę kelio dangoje ir nusprendė ją apvažiuoti iš kairės pusės. Pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlius ir įsitikinęs, kad niekam netrukdys, išvažiavo į kairiąją juostą. Pravažiavęs duobę jis padarė atvirkštinį manevrą ir grįžo į savo juostą. Atlikdamas šį manevrą jis neparodė posūkio signalo, nes manevras buvo trumpalaikis, reikalingas tik tam, kad apvažiuoti duobę, o ne tam, kad pilnai persirikiuoti į kitą eismo juostą; jis objektyviai neturėjo galimybių įvykdyti KET 92 punkto nuostatų, nes persirikiuoti į kitą eismo juostą buvo priverstas tik paskutiniu momentu, kai jau visai netoli pastebėjo blogai matomą duobę kelyje; pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlius jis įsitikino, kad niekam netrukdys, nes šalia jo nebuvo kitų automobilių. Pravažiavęs dar keliasdešimt metrų jis pastebėjo, kad jį stabdo policijos ekipažas ir įvykdė policininkų reikalavimus. Priėjęs pareigūnas pasakė, kad geriau su juo nesiginčyti ir jam bus paskirta 200 Lt bauda. Tačiau jis pagalvojo, kad tai bus per griežta nuobauda ir tikėdamasis didesnio supratingumo iš aukštesnio rango pareigūnų, jau sėdėdamas policijos automobilyje, pasakė, kad nesutinka su tokiu griežtu jo veiksmų vertinimu ir nori, kad byla būtų nagrinėjama ne vietoje, bet atitinkamoje policijos įstaigoje. Šie žodžiai sukėlė policijos pareigūno nepasitenkinimą ir pareigūnas pasakė, kad jeigu jis nori, kad byla būtų nagrinėjama policijos įstaigoje, pareigūnas surašys į protokolą daugiau pažeidimų. Pareigūnas pradėjo šnekėti apie tai, kad jis ne tik vairuodamas kalbėjo telefonu, bet ir neparodė posūkio signalo ir net sudarė avarinę situaciją. Su tokiais pareigūno pareiškimais jis kategoriškai nesutiko. Pareigūnas pradėjo rašyti protokolą, viso rašė apie 45 minutes. Jis kategoriškai nesutiko su protokole nurodyta aplinkybe, kad privertė iš paskos važiuojantį automobilį staigiai keisti judėjimo kryptį ir sukėlė jam pavojų. Į jo prašymą parodyti jo pažeidimų vaizdo įrašą, pareigūnas atsakė, kad jis to neprivalo daryti. Visus šiuos faktus gali patvirtinti automobilyje kartu važiavęs liudytojas A. P.. Skunde taip pat nurodoma, kad protokolą surašęs pareigūnas pažeidė ATPK 269 straipsnio nuostatas, netinkamai priėmęs sprendimą dėl laikino vairuotojo pažymėjimo paėmimo, nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis sukėlė realų pavojų kitam eismo dalyviui. Apeliantas teigia, kad paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams yra aiškiai per griežta ir sukels neadekvačias, per griežtas pasekmes jo šeimai, nes jo sūnus T. S. serga židinine epilepsija, pasireiškiančia paprastais židininiais priepuoliais, kurie kartojasi 5-6 kartus per mėnesį, po jų būtina sūnų nedelsiant parvežti į namus ir paguldyti lovoje, nes po priepuolių vartojamų vaistų poveikis yra labai stiprus ir sūnus turi pora valandų ilsėtis lovoje. Jo buvusi žmona suteikti sūnui savalaikę ir būtiną pagalbą negali, nes ji nevairuoja automobilio. Todėl galimybė vairuoti jam yra ne prabangos, o būtinybės reikalas. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti nuobaudą tik už KET 21 punkto pažeidimą, neskirti administracinės nuobaudos už tai, kad neparodė posūkio signalo bei dėl pavojaus kitam eismo dalyviui sukėlimo, nes tokio pavojaus jis nesukėlė. Tuo atveju, jei teismas nustatys, kad jis padarė pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas, A. S. prašo paskirti jam tik piniginę baudą ir išimties tvarka neskirti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės specialistas S. R. prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas negali sutikti su A. S. skundo teiginiais, kad jis neturėtų būti baudžiamas už tai, kad persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neparodė posūkio signalo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. Č. parodė, kad toje gatvės atkarpoje jokių kelio kliūčių ar duobių, kurias reikėtų apvažiuoti, ir kurių nebūtų galima iš anksto numatyti, nebuvo. Skundo teiginių apie kliūtis Ukmergės gatvėje nepatvirtina ir prie skundo pridėtos fotonuotraukos, nes jos neryškios ir jose tokių gatvės važiuojamojoje dalyje esančių duobių, kurias reikėtų apvažiuoti, nesimato. Todėl šioje dalyje A. S. parodymai vertintini kritiškai kaip gynybinė versija. Teismas nenustatė, kad KET 87; 88.2; 92; 93 punktų pažeidimai būtų padaryti esant būtinajam reikalingumui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto S. R. 2011 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 10N-833351-11 dėl A. S. veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat pažymi, kad minėtame straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis su keliais alternatyviais požymiais. Nustačius bent vieną iš jų, veika kvalifikuojama pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalį. Kelių alternatyvių pažeidimo sudėties požymių nustatymas (kaip šiuo atveju – KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymas) nereiškia, kad veika du kartus kvalifikuojama pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalį (tokią prielaidą galima padaryti iš skundžiamo nutarimo formuluočių, nes jame nurodyta, kad pagal minėtą straipsnį A. S. du kartus paskirta po 150 Lt baudos). Teismo nuomone, tokiais atvejais pakanka veiką vieną kartą kvalifikuoti pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalį.
Kitoje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas, tačiau kitokiais motyvais, negu nurodoma skunde. A. S. griežčiausios administracinės nuobaudos – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams paskirtos pagal ATPK 124 ² straipsnio 1 dalį. 2011 m. kovo 30 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame 2011 m. balandžio 4 d. nutarime nurodoma, kad dėl A. S. veiksmų (neparodant posūkio signalo persirikiuojant į kitą eismo juostą ir atgal) iš paskos važiuojantis automobilis buvo priverstas staiga keisti judėjimo kryptį, taip šiam automobiliui buvo sukeltas pavojus. Tiek Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, už kurį numatytos griežtos nuobaudos, prilyginamas baudžiamajam kaltinimui, tai yra, tokio proceso metu administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamam asmeniui turi būti suteiktos tokios pat garantijos gintis nuo šio kaltinimo, kokios suteikiamos baudžiamojo proceso metu, ginantis nuo pareikšto baudžiamojo kaltinimo. Viena esminių tokių garantijų ir teisių – žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas. Ši teisė įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamo nutarimo aprašomosiose dalyse veika, kurią protokolą surašęs pareigūnas ir skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas įvertino kaip užtraukiančią atsakomybę pagal ATPK 124 ² straipsnio 1 dalį, suformuluota pažeidžiant A. S. teisę žinoti kaltinimo turinį. Abiejuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad A. S. privertė iš paskos važiuojantį automobilį staiga keisti judėjimo kryptį, taip šiam automobiliui buvo sukeltas pavojus. Tačiau nė viename iš šių dokumentų (nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime) nėra apibūdinta nei šio automobilio markė, nei valstybiniai numeriai, galiausiai, net spalva. Todėl A. S. teisė gintis nuo šio kaltinimo buvo suvaržyta, nes jis iš esmės paprasčiausiai nežinojo, kuo yra kaltinamas. Teismas pažymi, kad pastaroji aplinkybė ypač svarbi ir dėl to, kad A. S. ginčija ir nesutinka sukėlęs pavojingą situaciją kitam automobiliui, jo parodymus iš dalies patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P.. Vadinasi, padarytas teisės į gynybą pažeidimas yra esminis, teikiantis pagrindą šią nutarimo dalį panaikinti ir taip 2011 m. balandžio 4 d. nutarimą pakeisti (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto S. R. 2011 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 10N-833351-11 pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 600 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas) trims mėnesiams.
Galutine administracine nuobauda A. S. laikyti 150 Lt baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.