- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- II-1561-484/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. rugsėjo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 42⁴ straipsnio 3 dalį už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 00 val. 12 min., iš kavinės „Post Skriptum“, esančios (duomenys neskelbtini) 7, Vilniuje, garsiai sklido muzika. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais veiksmais A. P., būdamas UAB „Pylimėlis“ savininku, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimu A. P. pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį paskyrė 400 Lt baudą.
Šalies argumentai
A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi A. P. skundo netenkino. Teismas rėmėsi Taisyklių 26 punktu, kuris nustato, kad teikiant paslaugas ar vykdant prekybą viešosiose vietose draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, išskyrus renginius, kuriems yra išduotas pažymėjimas „Dėl suderintos susirinkimo (renginio) vietos, laiko ir formos“. Byloje ginčo, kad kavinė „Post Skriptum“, esanti adresu (duomenys neskelbtini) 7, Vilniuje, priklauso UAB „Pylimėlis“, nėra. Nustatyta, jog UAB „Pylimėlis“ direktorius yra pareiškėjas. Pareiškėjas teisme pripažino, kad bendrovė teikė viešojo maitinimo paslaugas viešoje vietoje – šalia kavinės „Post Skriptum“ įrengtoje lauko terasoje. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodė ir skunde. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti vaizdine medžiaga neginčytinai patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 00 val. 12 min., neuždarose kavinės „Post Skriptum“, esančios (duomenys neskelbtini) 7, Vilniuje, patalpose, grojo muzika, o jos garsas sklido į išorę. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad muzika grojo lauko kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) 9, Vilniuje, terasoje, objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinta. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad A. P. kaltė yra įrodyta, o jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį teisingai.
II.
A. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir jį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Nurodo, kad teismas savo išvadą grindė vien prijungta prie bylos vaizdine medžiaga, kuri patvirtina, jog tuo metu kavinės patalpose grojo muzika, tačiau nenustato triukšmo intensyvumo. Teismas nesiaiškino, ar tuo buvo sutrukdyta viešoji rimtis. Nebuvo nei vieno liudytojo, patvirtinančio, jog sklindanti muzika buvo per garsi ir trikdė vakaro rimtį. Nesupranta, kodėl jis buvo nubaustas asmeniškai, nes yra UAB „Pylimėlis“ samdomas direktorius, o ne kavinės „Post Skriptum“ savininkas, už kavinės kaip vieno iš bendrovės padalinių veiklą yra atsakingas kitas asmuo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį. Pažymi, kad A. P. nurodyta aplinkybė, kad leidžiama muzika galimai netrikdė viešosios rimties, neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas ne už ATPK 183 straipsnį, kuriame numatoma atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, o už ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. už Taisyklių 26 punkte numatytų reikalavimų nesilaikymą. Pažymi, kad byloje esanti vaizdinė medžiaga įrodo, jog 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 00 val. 12 min., neuždarose kavinės „Post Skriptum“ patalpose grojo muzika, o jos garsas sklido į išorinę aplinką. Protokolas A. P. buvo surašytas kaip UAB „Pylimėlis“, kuriai priklauso kavinė „Post Skriptum“, direktoriui. Po protokolu yra A. P. paaiškinimas ir parašas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naują aplinkybę, kad už kavinės veiklą yra atsakingas kitas asmuo, todėl A. P. neturėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kaip įrodymą A. P. pateikė 2007 m. kovo 5 d. UAB „Pylimėlis“ direktoriaus įsakymą, kuriame įsakoma paskirti vadybininką, kaip atsakingą asmenį už UAB „Pylimėlis“ kavinės „Post Skriptum“ veiklą. Pabrėžia, kad šiame įsakyme nėra įvardytas konkretus asmuo (vadybininko vardas, pavardė), atsakingas už kavinės veiklą, taip pat neapibrėžta, už kokią konkrečią veiklą vadybininkas atsako. A. P. nepateikė pareigybės aprašymo ar kito dokumento, įrodančio, kad būtent konkretus vadybininkas, o ne A. P. turėjo užtikrinti triukšmo prevenciją kavinėje „Post Skriptum“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Vilniaus miesto tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 26 punkte įtvirtinta, kad teikiant paslaugas ar vykdant prekybą viešosiose vietose draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, išskyrus renginius, kuriems yra išduotas pažymėjimas „Dėl suderintos susirinkimo (renginio) vietos, laiko ir formos“.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Byloje nėra ginčo, kad kavinė „Post Skriptum“, esanti adresu (duomenys neskelbtini) 7, Vilniuje, priklauso UAB „Pylimėlis“, o šio bendrovės direktorius yra pareiškėjas A. P.. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad bendrovė teikė viešojo maitinimo paslaugas viešoje vietoje – šalia kavinės „Post Skriptum“ įrengtoje lauko terasoje (b. l. 20 – 21), šią aplinkybę pareiškėjas nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 2). Byloje esanti vaizdine medžiaga neginčytinai patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 00 val. 12 min., neuždarose kavinės „Post Skriptum“, esančios (duomenys neskelbtini) 7, Vilniuje, patalpose, grojo muzika, o jos garsas sklido į išorę (b. l. 12). Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame pats bendrovės direktorius raštu pažymėjo, jog „muzika sklido garsiai todėl, kad buvo šeštadienis ir kavinės klientai pageidavo pagarsinti muziką“ (b. l. 7), jas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino Institucijos pareigūnas K. G. (K. G.), apklaustas kaip liudytojas. Šios bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. kaltė yra įrodyta, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad muzikos keliamas triukšmas nebuvo išmatuotas, nebuvo įrodyta, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, todėl nebuvo pagrindo jo bausti, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-1302/2009. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai yra nereikšmingi, nes administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas ne už ATPK 183 straipsnį, kuriame numatoma atsakomybė už viešosios rimties trikdymą ir kurio taikymas aiškinamas pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, o už ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. už Taisyklių 26 punkte numatytų reikalavimų nesilaikymą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo naują aplinkybę, kad už kavinės veiklą yra atsakingas kitas asmuo, todėl jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kaip įrodymą pareiškėjas pateikė savo paties kaip UAB „Pylimėlis“ direktoriaus pasirašytą 2007 m. kovo 5 d. įsakymą, kuriame įsakoma „paskirti vadybininką, kaip atsakingą asmenį už UAB „Pylimėlis“ kavinės „Post Skriptum“ veiklą“. Teisėjų kolegija šį įsakymą vertina kritiškai, nes jame nėra įvardytas konkretus asmuo (vadybininko vardas, pavardė), atsakingas už kavinės veiklą, taip pat neapibrėžta, už kokią konkrečią veiklą vadybininkas atsako. Pareiškėjas nepateikė pareigybės aprašymo ar kito dokumento, įrodančio, kad būtent konkretus vadybininkas, o ne A. P. kaip direktorius, turėjo užtikrinti triukšmo prevenciją bendrovei priklausančioje kavinėje.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.