Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2006-10-06 · Byla Nr. N-575-1363-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2006-10-06
Bylos Nr.
N-575-1363-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3 -1363-06Procesinio sprendimo kategorija 27 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas 2005 m. gruodžio 16 d. D. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės savininku, įvairiuose įmonės objektuose leido dirbti nelegalų darbą, t.y. daryti apdailą ir montuoti plastikinius langus: už 800 Lt atlygį R. B. laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. iki 2004 m. spalio 3 d., už 220 Lt atlygį V. E. laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 30 d. iki 2005 m. liepos 31 d., už 150 Lt V. M. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Tarp individualios įmonės savininko ir darbus dirbusių asmenų nebuvo sudarytos darbo sutartys, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98, 99 straipsnius. Protokole nurodoma, kad D. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

D. D. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Paaiškino, kad R. B. dirbo jo įmonėje, tačiau jis buvo pasižadėjęs įsigyti verslo liudijimą ir atlikti statybos, remonto darbus. Jis leido R. B. dirbti tris savaites. Kai reikėjo mokėti už atliktą darbą, R. B. jam pasakė, kad neturi verslo liudijimo. D. D. jam sumokėjo pinigus už atliktą darbą, o nuo 2004 m. spalio 4 d. dienos su juo sudarė darbo sutartį. V. E. , D. D. teigimu, prašėsi į darbą jo įmonėje, tačiau šis žmogus jam netikęs dėl polinkio į girtavimą, todėl nepriėmė į darbą, neleido jam dirbti, nemokėjo jokių pinigų. V. M. D. D. nurodė išvis nepažįstąs, jis nėra dirbęs jo įmonėje.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutarimu D. D. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskyrė 12000 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad iš SODROS duomenų (b.l. 10) matyti, kad D. D. įmonė įregistruota 2004 m. vasario 27 d., R. B. joje dirbo nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2005 m. birželio 27 d. Į darbuotojų sąrašą V. E. ir V. M. nėra įrašyti. Iš AB „Lietuvos telekomas“ pateiktos informacijos (b.l. 98-100) matyti, kad 2005 m. gegužės – liepos mėnesiais langų keitimo darbus Dvaro g. 88, Šiauliuose, atliko UAB „Kronas“ darbuotojai, kurie patekdavo į pastatą pagal leidimą Nr. 113. Su leidimu įeinantis darbuotojas įsivesti kitų asmenų į pastatą negalėjo. Tačiau ši informacija, teismo nuomone, nepaneigia liudytojų V. E. ir V. M. aiškinimo, kad jie dirbo keičiant langus Šiauliuose, AB ,,Lietuvos telekomas“ pastate, nes leidimai išduoti ne D. D. įmonės darbuotojams, o UAB „Hronas“ darbuotojams. Taip pat nėra įrodymų, kad visi darbai buvo atliekami tik patekus į patalpą.

Iš pateiktų sąskaitų-faktūrų (b.l. 108) matyti, kad 2005 m. gegužės pabaigoje - birželio mėnesį D. D. įmonė atliko plastikinių langų montavimo darbus Kelmės rajone, Pakievio kaime, Šiauliuose, Radviliškyje. Iš darbo užmokesčio žiniaraščių (b.l. 109-114) matyti, kad 2005 m. sausio-birželio mėnesiais D. D. įmonėje išmokant darbo užmokestį darbuotojams buvo imami jų parašai. Iš R. B. prašymų, darbo sutarties (b.l. 115-118) matyti, kad D. D. įmonės darbo sutartis su R. B. sudaryta 2004 m. spalio 4 d. Specialisto išvadoje (b.l. 38-41) nurodyta, kad R. B. , V. E. , V. M. D. D. įmonės objektuose vykdė plastikinių langų montavimą, tačiau darbo sutarties D. D. su minėtais asmenimis nesudarė, išmokėjo jiems darbo užmokestį neįforminęs apskaitos dokumentais ir neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad faktą, jog R. D. D. įmonėje nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. 2004 m. spalio 3 d. dirbo nesudarius su juo darbo sutarties, patvirtino R. B. , su tuo sutiko ir įmonės savininkas D. D. . Jo aiškinimas, kad buvo susitarta, jog R. B. turės verslo liudijimą, todėl jam leista dirbti pagal D. D. įmonės sudarytas sutartis, nepaneigia individualios įmonės savininko atsakomybės, nes pagal ATPK 41³ straipsnį prieš leisdamas asmeniui dirbti darbdavys turėjo patikrinti darbuotojo turimus dokumentus ir neleisti dirbti nesudarius darbo sutarties. Tai, kad su R. B. vėliau buvo sudaryta darbo sutartis, nepaneigia darbdavio atsakomybės už darbą be darbo sutarties nurodytu laikotarpiu. Teismas pripažino, kad dėl R. B. nelegalaus darbo D. D. individualioje įmonėje D. D. veika atitinka ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Dėl V. M. darbo individualioje D. D. įmonėje teismas nurodė, kad V. M. aiškinimas apie darbą keičiant langus Pakievio kaime, Kelmės rajone, apie darbą Šiaulių mieste, Radviliškyje visiškai sutampa su D. D. pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, kur nurodyti D. D. įmonės atlikti darbai tuo metu, kad V. M. nurodo dirbęs šioje įmonėje, nesudarius su juo darbo sutarties. Netikėti V. M. parodymais nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu V. M. tiksliau prisiminė savo darbo pabaigos laiką - iki 2005 m. birželio 23 d., nes tuo metu jis pradėjo dirbti pas kitą darbdavį, todėl teismas jo darbo D. D. įmonėje laikotarpį patikslino ir pripažino, kad V. M. laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2005 m. birželio 23 d. dirbo D. D. individualioje įmonėje be darbo sutarties už 150 Lt atlygį. Teismas pripažino, kad dėl šio darbuotojo D. D. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad netikėti V. E. parodymais, kad jis dirbo D. D. individualioje įmonėje nuo 2005 m. birželio mėnesio pradžios iki liepos mėnesio vidurio, nesudarius su juo darbo sutarties, nėra pagrindo. Jis nurodė, kad dirbo bute J. Janonio gatvės daugiabučio namo bute bei skardinant Šiauliuose AB ,,Lietuvos telekomas“ pastato palanges iš lauko pusės. Apie D. D. individualios įmonės darbuotojų darbą V. E. nurodytuose objektuose patvirtino liudytojas V. B. , liudytojas V. M. . Teismas pažymėjo, kad V. E. apklausiamas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad iš D. D. už darbą gavo 220 Lt, teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo 140-150 Lt, tačiau šis netikslumas, teismo nuomone, nekeičia administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismas pripažino, kad dėl šio asmens nelegalaus darbo D. D. veika taip pat atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismas nurodė, kad ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai išnagrinėti administracinę bylą nėra pažeisti, nes D. D. ilgai sirgo ir neatvyko į du teismo posėdžius. Nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra praėję vieneri metai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. D. savo įmonėje be darbo sutarties įdarbino ne vieną, o net tris asmenis, nors įmonėje iš viso dirbo tik iki 30 darbuotojų, savo kaltės nepripažino, dėl pažeidimo nesigailėjo, jam skyrė didesnę už minimalią baudą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, - už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 4000 Lt, iš viso 12000 Lt baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. D. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesidomėjo, kokios, kur esančios, nuo kada veikiančios įmonės savininku yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors tai, apelianto nuomone, yra svarbu pripažįstant jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą.

2. Teismas rėmėsi liudytojo R. B. parodymais, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo galimybės šiam liudytojui užduoti klausimų – į teismo posėdį šis liudytojas neatvyko. Apelianto teigimu, jis R. B. parodymus paneigė rašytiniais įrodymais, t.y. algalapiais, kurių teismas net nevertino. Teismas neapklausė R. B. parodymuose minėto asmens G. B. , kuris, neva, skirstęs darbus. Liko nepaneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad R. B. ant jo pyksta, nes negavo premijos.

3. Teismas besąlygiškai patikėjo liudytojo V. M. parodymais, kad jis, neva, tyrėjui parodė vietas, kur tariamai dirbo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tai nefiksuota. Liudytojo protokole nurodytos darbų datos neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų rašytinių įrodymų (darbų priėmimo aktuose bei sąskaitose – faktūrose nurodytas kitas laikas). Teismas neteisingai įvertino AB ,,Lietuvos telekomas“ pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad darbus vykdė ne D. D. įmonė, o UAB ,,Hronas“. V. E. parodymus paneigė liudytojas V. B. bei pateikti rašytiniai įrodymai dėl ginčo bute šarvuotų durų keitimo laiko, taip pat liudytojas V. K. – darbų meistras.

4. Nepagrįstos ir nerealios liudytojų R. B. , V. E. ir V. M. nurodytos konkrečios darbų, atliktų prieš metus ar daugiau laiko, datos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

ATPK 35 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą dienos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ATPK 35 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos taikytinos tuo atveju, kai veika užtraukianti administracinę atsakomybę yra baudžiamojo tyrimo objektu. Kaip matyti iš prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 222 str. 1 d., t.y. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Nelegalus darbas nėra ir negalėjo būti baudžiamojo tyrimo objektu, nes baudžiamoji atsakomybė už šį pažeidimą nėra numatyta. Todėl nėra jokio pagrindo sieti D. D. administracinę atsakomybę su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 str. 1 d.

Byloje yra duomenų, kad R. B. nelegalus darbas baigėsi 2004 m. spalio 3 d., V. E. - 2005 m. liepos 31 d., V. M. - 2005 m. birželio 30 d. Esant nevieningai teismų praktikai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra rekomendavęs teismas laikytis praktikos, kad nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Administracinių teismų praktika Nr. 7. b.l. 273). Iš bylos įrodymų seka, kad valdžios institucijos gavo informaciją apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą. Taigi, vėliausiai D. D. nuobauda galėjo būti paskirta 2006 m. sausio 31 d. už V. E. nelegalų darbą.

ATPK 35 str. numato galimybę terminą skirti administracinę nuobaudą pratęsti. Teismų praktikos yra suformuotos taisyklės aiškinant paminėtą teisės normą:

„terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, be to, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama (Administracinių teismų praktika Nr. 2. b.l. 122-125);

„administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 str. nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui“ (Administracinių teismų praktika Nr. 2. b.l. 317);

„atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį“ (Administracinių teismų praktika Nr. 2. b.l. 275).

Iš to seka, kad turi būti priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis byloje išdėstomas procesiniu dokumentu – nutartimi. Toks procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Todėl nuobauda D. D. paskirta neteisėtai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. D. apeliacinį skundą patenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas