Marijampolės apylinkės teismo nutartis

A. K., kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, jo gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2023 m. liepos 5 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name kilusio konflikto metu, vieną kartą įspyrė motinai I. K. į kairę ranką, tokiais savo veiksmais šeimos narei I. K. sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis viską pasakęs Utenoje kai buvęs, prašantis vadovautis tais paaiškinimais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad gyvena su motina I. K., adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį laiko, kai jį išvežė gydymui į Marių ligoninę, nuo pat ryto jautėsi blogai, jam kažkaip susisuko smegenys, jam pradėjo vaidentis įsivaizduojami draugai, su kuriais jis susipyko, bet dabar jie dingo ir dėl to jis sudaužė gyvenamojo namo koridoriuje stiklinę. Tuo metu namuose buvo motina I. K., kuri ant supyko, šoko ant jo, tai jis jai iš kojos spyrė ir pataikė į ranką, motina gynėsi, įspyręs dar ją pastūmė ir nuo motinos nuėjo. Tuo viskas baigėsi, dėl šio įvykio motina I. K. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, dėl pablogėjusios sveikatos buvo paguldytas į Marių ligoninę. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Dabar su mama susitaikęs ir su ja gyvena (b. l. 111).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Faktą, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023-07-05 iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. R. gautas tarnybinis pranešimas apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį, kuriame nurodoma, kad 2023-07-05 apie 12 val. 00 min. A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 0.00 prom. blaivumas) namuose, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešine koja galimai spyrė motinai I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1.08 prom. girtumas) į kairės rankos alkūnę, dėl ko moteris patyrė minkštųjų audinių nubrozdinimus alkūnės srityje. Ant moters kūno, t.y. dešinės rankos dilbio, taip pat buvo akivaizdžiai matomas sužalojimas (mėlynė), kurią galimai suėmęs ranką ir spausdamas padarė A. K. prieš savaitę vykusio konflikto metu. GMP medikų pagalbos moteris atsisakė. Nepilnamečių vaikų namuose nėra. Pašaliniai asmenys konflikto nematė. A. K. galimai turinti psichikos sutrikimų, todėl kartu su medikais pristatytas į Vilkaviškio ligoninę;

Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiai I. K., gim. (duomenys neskelbtini), savanoriškai sutikus, buvo užfiksuoti patirti sužalojimai. Apžiūrint dešinę ranką, vidinėje dilbio dalyje matoma mėlynė, žastikaulio vidinėje dalyje taip pat matoma mėlynė. Apžiūrint kairės rankos alkūnę, matomas paraudimas ir nedidelis minkštųjų audinių nubrozdinimas. Daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimų apžiūrint moterį neužfiksuota;

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta ir teritorija esanti aplink ją nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vieta ir teritorija esanti aplink ją nėra aptverta, patekimas į ją atviras. Apžiūrint įvykiui reikšmingą vietą, pėdsakų galinčių turėti reikšmės tolimesniam tyrimui neužfiksuota;

Alkoholio kiekio duomenų nustatymo žurnalo duomenys, kur užfiksuota, kad 2023-07-05 I. K. nustatyta 1,08 prom. neblaivumas, o A. K. nustatytas 0,00 prom. blaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jais neginčytinai ir neabejotinai įrodyta, jog A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei motinai I. K..

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2023 m. gruodžio 4---gruodžio 18 d. aktu Nr. 75U-II-90/2023 nustatyta, kad A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini); negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. K. taip pat serga šiuo sutrikimu - (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. K. rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b. l. 124-130). Savo padarytas ekspertizės akto išvadas patvirtino ir paaiškino išsamiau teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertė J. D.. Dėl ekspertizės išvadų nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams abejonių neiškilo.

Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. K., darydamas BK 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl jis buvo ir yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme, ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-90/2023 išvadomis ir teismo ekspertės paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į A. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, į tai, kad jo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

A. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 puktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jo gyvenamoje vietoje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.