- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- A13.-2610-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02282-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Ramūnas Jucevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jos atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Jucevičiui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020-08-03 apie 17.15 val. S. K. priklausantis vokiečių aviganio veislės šuo, iš aptvertos namo valdos(duomenys neskelbtini), kuris buvo neskiepytas, išbėgo palaidas be pavadėlio ir pribėgęs užpuolė S. S. nepilnametį sūnų D. S., kurio metu sūnus fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė didelį išgąstį, taip sukeldamas grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Šiais savo veiksmais S. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 30-2001 įsakymą dėl gyvūno laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo 5.4 p., 16 p. ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 2 d.
Teismo posėdžio metu S. K. paaiškino, kad nesutinka su protokolu. Viskas vyko jai matant. Šuo ramiai žaidė. Vaikai žaidė taip pat. Matė, kaip D. išėjo namo. Šuo iš antro karto atbėgo pas ją. Ji yra labai klusni. Ji neužpuolė vaiko. Vaikas visa laiką prieidavo prie jų vartelių. Šuo visada loja. Ji gal pamatė vaikus, kurie visada žaidžia. Tai negalima pavadinti užpuolimu. Tėvų prie vaiko nebuvo. Konfliktuoja su kaimynais dėl teritorijos. Jie nukasė žemę ir pažeidė landšaftą. Ten yra zona esanti netoli parko. Kaimynai neturi tvoros. Vaikas žaidė priešais kalniuką. Protokole buvo žodžių neatitikimas, daug buvo nesuprantamų žodžių, todėl protokolo nepasirašė. Nebuvo išverstas protokolas į rusų kalbą, vertėjas nedalyvavo protokolo surašyme. Šuo visada periodiškai skiepijamas, kiekvienais metais. Šuo buvo be antsnukio. Šuo nėra labai didelis. Vaikas niekada nebijojo šuns.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą tėvas S. S. paaiškino, kad įvykio metu vaikas stovėjo prie jų namo kampo. Vaiko raida vyksta iki 3 m. Vaikas valgė saldainį, atbėgo šuo, o vaikas atsitraukė prie jo. Vaikas išsigando. Nesikreipė į medikus dėl vaiko patirto šoko.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. paaiškino, kad įvykio dieną buvo jų kieme. Visa šeima buvo kieme. Vyras su vaiku buvo. Išgirdo, kaip pradėjo šaukti S. K.. Atbėgo pažiūrėti, vyras jau laikė vaiką rankose. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Apžiūrėjo vaiką. Vaikas buvo sveikas. S. pasikvietė šunį į kiemą. S. ir jos vyras užsidarė kieme. Jie pasislėpė. Puikiausiai matė vyrą ir vaiką. Vaikas išsigando po šuns užpuolimo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. paaiškino, kad S. K. yra jo žmona, sutinka duoti parodymus. Jis parodė, kad pastoviai konfliktuoja su kaimynais. Vaikai erzina šunį, mojuodami su peteliškių sieteliu. Šuo yra ramus, niekada nepuola. Paties įvykio nematė. Pas juos nebuvo atvykęs pareigūnas. Nuvyko į policiją. Surašė protokolą labai greitai. Išėję skaito, kad ten parašyta jog šuo užpuolė vaiką. Tas šuo nieko nepuolė. Neleido dalyvauti advokatui. Neturėjo tuo metu advokato. Turėjo skirti advokatą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad pareigūnas nebuvo atvykęs, su juo nebendravo. Buvo nuvykę pas jį ir ten su juo bendravo. Pareigūnas, (duomenys neskelbtini), jokių veiksmų nevykdė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad dėl tų dviejų protokolų, tai pirmam protokole buvo per daug nurodyta straipsnių, 1 ir 2 dalis. Jis vėliau buvo anuliuotas, turi matytis sistemoje. S. apklausta, davė parodymus su vertėja, buvo surašytas paaiškinimas. Šuo vokiečių aviganis, didelis, juodas. Šuo lakstė po teritoriją. P. apklausė norėdamas sužinoti kam priklauso šuo, ar jam, ar jo sugyventinei. Jis nurodė, kad šuo priklauso sugyventinei. S. komisariate pateikė šuns skiepijimo dokumentus. Vėliau pabendravo su kaimynu, kuris nurodė, kad pašnekės su P., pasakys, kad susisiektų. Atvykę pareigūnai buvo du kartus. Ji pirmą kartą sutiko, pripažino, kad šuo išbėgo ir bėgo link vaiko. Grįžusi namo persigalvojo, dėl to atvyko, buvo priimtas paaiškinimas kartu su vertėja, ji pasirašė. Vertėjavo jos sugyventinis, P.. Vaikui (duomenys neskelbtini) metai, kaip papasakojo tėvai, kad išgirdo šuns lojimą ir pamatė atbėgantį vaiką, tėvas išgirdo šuns lojimą, ir pamatė jį atsivejantį šunį. Vaikas patyrė išgąsti nuo šuns, kuris vejasi ir loja, kadangi vaikas mažas, gali nutikti ir psichologinė trauma. Kad šuo nevakcinuotas, remiasi tuo, kad yra dirbęs kinologu 5 metus, žino skiepijimo taisykles, metus laiko galioja vakcinacijos skiepas. Kadangi buvo atvažiavęs ne kartą, padraugauti per tvorą su tuo šuniu neįmanoma, jis yra agresyvus šuo. Neprivalu atstovo dalyvavimas administracinėje byloje.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad su S. pažįstami, ten gyvena. Apie rugpjūčio 3 d. gali paliudyti, kad erzino S. šunį. Šuo juodas, didelis. Tą šunį erzina kaimynai. K. S. ir E. išvažiuoja, prasideda konfliktai, ateina kaimynė moteriškė prie tvoros, mėgina erzinti šunį, su kokiu pagaliu, kaip gaudyti drugelius. Mano, kad erzina, nes šuo pradeda loti, girdisi. Būna vaikas prie sklypo mano. Mato vaikai vaikšto ant kalno. Būna tokių atvejų, kai vaikas prieina prie šunio. Šuo pradeda loti, pro langą pamatydavo, kad vaikas ir moteriškė vaikšto po K. kiemą, už tvoros, su vėliavėlėmis, žaidžia, erzina šunį, šuo pradeda loti. Nematė, kaip užpuolė vaiką.
Teismo posėdžio metu Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas gydytojas inspektorius J. T. paaiškino, kad šuniuko skiepo galiojimo laikai, vakcinos produkto galiojimo laikas ir skiepų galiojimas- skirtingi dalykai. Atklikta vakcina 2019 liepos 26. Iki 2020 liepos 26 d. turėjo paskiepyti. Vakcina gali galioti 3 metus. Bet kadangi gyvūnas neženklintas, tai vakcinavimas jau nebegalioja, jeigu su mikročipu šuniukas, tai vakcinavimas galioja 3 metus, bet jeigu neidentifikuotas, tai turi būti paskiepytas kiekvienais metais. Tai pažeidimas teisės aktų, yra pažeidimas, nes nečipuotas šuo turėjo būti paskiepitas, yra privaloma karta metuose skiepyti, jeigu ženklintas šuo-tai pagal vakcinos instrukciją.
Policijos ataskaitų žiūryklėje POLIS užfiksuotos visos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 5)
S. S. pareiškime nurodyta, kad 2020-08-03 apie 17.14 val. į jo kiemą atbėgo juodos spalvos šuo, kuris užpuolė kieme buvusį sūnų. Sūnus fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė didelį išgąstį. Įvykio metu kartu su žmona buvo kieme ir spėjo laiku nuvyti šunį. Šuo priklauso kaimynui E. P., jis šunį be priežiūros palieka ne pirmą kartą. Apie netinkamą šuns priežiūrą yra informavęs kaimyną žodžiu (b. l. 6 )
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-08-03 gautas pranešimas, kad(duomenys neskelbtini), šuo užpuolė mažametį vaiką, vaikas nenukentėjo. Nuvykus minėtu adresu, buvo matomas lakstantis juodos spalvos vokiečių aviganio veislės šuo. Pabendravus su E. P., jis paaiškino, kad šuo priklauso jo sugyventine S. K.. S. K. nurodė, kad atidarius vartus išbėgo jai priklausantis šuo, kadangi pamatė prie (duomenys neskelbtini) žaidžiantį vaiką ir nubėgo link jo, o vaikas pamatęs šunį pradėjo bėgti ir užbėgo už namo kampo. Pakvietus šunį kelis kartus, jis sureagavo ir buvo pribėgęs tik prie 50-o namo kampo, tada apsisuko ir grįžo pas ją, vaikas buvo 3-4 metrus nuo šuns, todėl nesutinka, kad šuo užpuolė, todėl nesutinka, kad šuo užpuolė vaiką. Pateikė šuns skiepų pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad paskutinį kartą šuo skiepytas 2019-07-26 (b. l. 14)
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. P. nutarimu, D. S. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 16 ).
Iš gyvūno skiepų paso matyti, kada šuo buvo skiepytas (b. l. 21).
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį
Administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sukėlusius grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose yra įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Taisyklių 16 punkte numatyta, kad šuns laikytojas privalo registruoti ir vakcinuoti (skiepyti) gyvūną Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. B1-463 D. P. kontrolės reikalavimų patvirtinimo 5 punkte numatyta, kad Šunys, katės, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų, dėl pasiutligės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. kaltės nepripažino, nurodė, jog šuo vaiko neužpuolė, be to buvo skiepytas, tačiau ji neneigė fakto, jog šuo bėgo link vaiko, kuris jį pamatęs, pradėjo bėgti už namo. Jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Liudytoja L. S. patvirtino, kad įvykio dieną vaikas išsigando po šuns užpuolimo. Liudytojas A. P. patvirtino, kad šuo buvo didelis, lakstė po teritoriją. S. K. pirmą kartą pripažino, kad šuo išbėgo ir bėgo link vaiko. Buvo atvažiavęs ne kartą, padraugauti per tvorą su tuo šuniu neįmanoma, jis yra agresyvus šuo.
Nors liudytojas A. K. parodė, kad mato, kaip vaikai erzina šunį, tačiau šios aplinkybės nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, kadangi, net ir esant tokioms aplinkybėms, ji privalo užtikrinti, kad jos šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini) metų vaikas, šuo bėgęs link jo yra vokiečių aviganių veislės, didelis, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo mažamečio atstovo bei liudytojos L. S. parodymais, kad vaikas, pamatęs bėgantį didelį šunį link jo, išsigando.
Iš byloje esančio skiepų paso matyti, kad šuo buvo skiepytas 2019-07-26. Atsižvelgiant į Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento gydytojo inspektoriaus J. T. paaiškinimą, neženklintas šuo privalo būti vakcinuojamas kas metus. Ginčo, kad S. K. priklausantis šuo buvo neženklintas byloje nėra. Todėl šiuo atveju šuo privalėjo būti paskiepytas iki 2020-07-26. Įvykio metu, t. y. 2020-08-03 jam privalomas skiepas atliktas nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nurodyta aplinkybė, kad pats skiepas (vakcinavimas) galioja iki tol, kol galioja pati vakcina, yra paneigta minėto Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas gydytojo inspektoriaus paaiškinimu teismui.
Administracinio nusižengimo protokolas papildytinas byloje nustatyta aplinkybe, kad šuo buvo neskiepytas, nes protokole buvo nurodyta, kad S. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 30-2001 įsakymą dėl gyvūno laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo tiek 5.4 p., tiek 16 p., ši aplinkybė buvo išsamiai ištirta teisminio nagrinėjimo metu, ši aplinkybė buvo žinoma administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taigi grąžinti bylą Institucijai, surašiusiai protokolą, nėra jokio teisinio pagrindo, tai būtų akivaizdus proceso vilkinimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog S. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jos veika atitinka ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes jos šuo išbėgo palaidas be pavadėlio ir pribėgęs išgąsdino nepilnametį vaiką, kurio metu vaikas patyrė didelį išgąstį, taip sukeldamas grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, įvertinus dar ir aplinkybę, kad šuo nebuvo paskiepytas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl palaido šuns mažametis vaikas turėjo pagrįstą išgąstį, kad šuo gali užpulti ir sužaloti. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nesilaikymas ir jų pažeidinėjimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui – t.y. asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko, t.y. S. K.. Tokiu būdu S. K. neužtikrino, kad jos šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
Už ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas nuo 50 iki 120 Eur dydžio bauda.
Skirdamas konkrečią baudą teismas atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (administracine tvarka nebausta, duomenų dėl teistumo nepateikta). Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju S. K. skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobaudos – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam.
Pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Kadangi šuo yra prižiūrimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teritorija yra aptverta tvora, asmuo pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio nusižengimą, šiuo atveju netikslinga taikyti LR ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
nutarė:
Pripažinti S. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 50 Eur baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį –ROIK 20120756885.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.