Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai (dalyvavimas užtikrintas naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu, patikslintu to paties teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant L. R. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir L. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 7 (septynios) dienos laisvės atėmimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatyta šios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 12 d.

10. Bausmės atlikimo metu L. R. drausmine ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka baustas nebuvo, skatintas keturis kartus. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis mokėsi mokykloje, baigė 9 gimnazijos klasę, taip pat profesinio rengimo centre įgijo mūrininko-betonuotojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją, o nuo 2023 m. birželio mėnesio įsidarbino ir dirba iki šiol. Iš nuteistojo gaunamo atlyginimo priverstine tvarka pagal išduotus vykdomuosius raštus yra dengiami jo turimi įsiskolinimai. Be to, turimas skolas nuteistasis dengia ir savanoriškai, papildomai kas mėnesį iš savo asmeninės sąskaitos tam skirdamas po 10 Eur. Šios aplinkybės, neabejotinai lėmusios ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą pastaruoju metu, sprendžiant Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ar patvirtinimo klausimą apylinkės teismo buvo pagrįstai vertintos nuteistojo naudai. Jos rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai ir yra ėmęsis veiksmų, kurie prisideda prie jo kriminogeninių veiksnių valdymo. Tačiau vien šios teigiamai nuteistąjį ir jo pataisos procesą charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų, vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka, ypatingai atsižvelgus į kriminogeninę L. R. praeitį ir jam paskirtos bei atliktos bausmės dydžio santykį.

11. Nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau tai nėra jokia jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė ir savaime nesudaro pagrindo labiau tikėtis, kad, paleistas lygtinai, jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė anksčiau skirta nebuvo, bet teistas jis buvo ne kartą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog iki Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžio priėmimo L. R. atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai Lietuvoje bei vienas Švedijoje. Visais atvejais jis buvo teistas už tyčines nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą nuosavybę (vagystė, plėšimai, turto pasisavinimas). Ankstesnių teistumų Lietuvoje atvejais, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Nors minėto Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo L. R. teistumai jau buvo išnykę, o jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis laikėsi probacijos sąlygų ir naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, vis tik nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, padarymo faktas rodo, jog nuteistasis išimtinai pozityvaus elgesio išlaikyti taip ir nesugebėjo.

12. Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad L. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du nuosprendžius (taigi, Lietuvoje jis teistas jau keturis kartus), o dalis nusikalstamų veikų, už kurias jis ir atlieka bausmę šiuo metu, yra sunkesnės, palyginus su anksčiau jo įvykdytais nusikaltimais. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog jau būdamas nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino – bei jos kontrabandą ir neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei teismui parodžius pasitikėjimą ir paskyrus L. R. švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę, nuteistasis įvykdė ir dar vieną nusikalstamą veiką – neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus. Tiek nuteistojo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis, tiek jų pobūdis, spektras ir padarymo laikas, o taip pat ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija apie jo baustumus administracine tvarka (baustas ne mažiau penkiasdešimt kartų), kaip ir nurodoma prokurorės skunde, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir leidžia stipriai abejoti tuo, kad jau šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o esant tokioms abejonėms lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Juo labiau, kad L. R. vis dar priskiriami trys kriminogeniniai (riziką nusikalsti didinantys) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, iš kurių tik vienas yra statinis (informacija apie teisės pažeidimus), o likę du dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis gali ir turi panaikinti ar suvaldyti. Apygardos teismas nepritaria apylinkės teismo pozicijai tokį kriminogeninių veiksnių skaičių vertinti kaip nereikšmingą, ką suponuoja skundžiamoje nutartyje nurodoma frazė „Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai tik trys: <...>“. Kodėl toks kriminogeninių veiksnių skaičius nelaikytinas galinčiu turėti įtakos tolimesniam L. R. neteisėtam elgesiui apylinkės teismas taip ir nedetalizavo.

13. Galima tik daryti prielaidą, jog toks riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių skaičius apylinkės teismui galėjo pasirodyti neaktualus įvertinus nuteistajam priskirtus jo riziką pakartotinai mažinančius veiksnius, kurių šiuo atveju yra daugiau. Vis tik toks išimtinai matematinis kriminogeninių ir apsauginių veiksnių skaičiaus vertinimas, neanalizuojant, ar analogiški apsauginiai veiksniai neegzistavo dar iki nuteistajam nusikalstant, yra pernelyg paviršutiniškas ir neteisingas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam buvo nustatyti šie jo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (sutuoktinė sutinka priimti gyventi); mokymasis; teigiama nuostata į darbinę veiklą ir galimybė įsidarbinti; ryšiai (nuteistasis pakartotinai susituokė, palaiko gerus santykius su sutuoktine ir artimaisiais); emocinė gerovė (jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su šeima, artimaisiais, kitais asmenimis). Vis tik remiantis tuo pačiu dokumentu (socialinio tyrimo išvada) yra akivaizdu, jog problemų dėl gyvenamosios vietos ar darbo nuteistasis neturėjo ir iki nusikalstamų veikų įvykdymo. Iki jų padarymo nuteistasis taip pat buvo sukūręs šeimą, palaikė santykius ir su giminaičiais bei artimaisiais. Tačiau nei gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas, nei egzistavę šeiminiai ryšiai nesulaikė jo nuo tyčinio nusikalstamo elgesio. Todėl vertinti šių apsauginių veiksnių kaip neabejotinai užtikrinančių, jog šiuo metu jis elgtųsi tik teisėtai, negalima. Dėl tos pačios priežasties L. R. priskiriami jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai negali paneigti ir nepaneigia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių aktualumo.

14. Vertindamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę nuteistajam, apygardos teismas atsižvelgia ir į socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją apie jo turimus įsiskolinimus, ko apylinkės teismas visiškai nevertino. Pagal įkalinimo įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi išmokėti 20 082,28 Eur, padengęs yra tik maždaug ketvirtadalį šios sumos – 5 158,68 Eur. Taigi, išėjęs į laisvę jis neabejotinai susidurs su nemažais finansiniais sunkumais, kas apsunkins jo reintegraciją į visuomenę. Kaip jau minėta, nuteistajam praeityje buvo būdingas turtinių nusikaltimų darymo modelis. Narkotinėmis medžiagomis jis disponavo taip pat siekdamas finansinės naudos. Tas faktas, kad būtent savanaudiškos paskatos nulėmė L. R. nusikalstamą elgesį iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jau šiuo metu jo turimus įsiskolinimus taip pat leidžia vertinti kaip vieną iš veiksnių, kurie gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą išėjus į laisvę.

15. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone ir argumentais, kuriais ji grindžiama, jog vien kriminogeninę nuteistojo praeitį apibūdinantys duomenys ar (ir) likusi neatlikta didelė bausmės dalis negali nulemti sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimo. Tačiau šiuo atveju prokurorės skundas tenkintinas remiantis ne tik šiomis aplinkybėmis, ir visų pirma ne jomis, o būtent paminėtais argumentais dėl nuteistajam vis dar priskirtinų kriminogeninių veiksnių bei jo turimų finansinių sunkumų, kurie, apygardos teismo nuomone, galėjo būti vertinami kaip dar vienas L. R. riziką nusikalti didinantis veiksnys. Pastebėtina ir tai, kad nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį) nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau ji turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, L. R. neatliktos bausmės dalis – Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 2 metai 6 mėnesiai ir 15 dienų, iš paskirtos 4 metų 4 keturių mėnesių ir 7 septynių dienų, kai nuteistasis prieš tai jau buvo teistas, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net už penkių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų ir už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kaip jam buvo taikytos dar ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, esant dar pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Kadangi nuteistajam praeityje jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, dar kartą pasitikėjimas jam buvo parodytas ir skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (straipsnio sankcijoje numatyta, kad šią nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų, tuo tarpu L. R., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo skirta tik 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), apygardos teismo vertinimu, L. R. paleidimas lygtinai jau šiuo metu, formuotų nuteistajam menko baudžiamumo, net ir už labai sunkias nusikalstamas veikas, nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui.

16. Taip pat pritartina prokurorei, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, nuteistojo kriminogeninės praeities vertinimas yra ne tik galimas, bet ir tikslingas sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Pažymėtina, jog atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kaip ir nuteistojo ankstesnių teistumų, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, jų sunkumo ir pavojingumo vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo taip pat nėra draudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

17. Motyvuodamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo L. R. taikymo, apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti, be to, būdamas prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, nuteistasis ir toliau privalės dalyvauti elgesio pataisos programose bei vykdyti individualų probuojamojo planą ir taip turės galimybę sumažinti jam nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius. Nesutikti su tokiu argumentu apygardos teismas pagrindo neturi, tačiau pažymi, kad remiantis tokiais motyvais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių pilnai L. R. vis dar neatitinka.

18. Apibendrindamas, tai, kas išdėstyta aukščiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra pakankama manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Komisija ir apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių ir tai nulėmė netinkamą teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą šiuo atveju. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.