- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- AN2-22-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00195-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- S. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas S. G. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu S. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 16 d., 19.43 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,40 promilės neblaivumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. nutarimą apskundė apylinkės teismui.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartimi netenkintas S. G. skundas ir paliktas nepakeistas Institucijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, kuriuo S. G. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį; V. G. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. prašo panaikinti nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nes nėra tiesioginių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymių buvimo.
3.1. Nurodo, kad tiek nutarime, tiek nutartyje remtasi tik liudytojo S. M. parodymais. Būtent S. M. skambino bendruoju pagalbos telefonu, todėl bendrojo pagalbos centro pranešimas negali būti laikomas atskiru kaltės įrodymu. Šį pranešimą turi patvirtinti į įvykio vietą atvyjkę pareigūnai. Šiuo atveju S. M. pranešime nurodyta informacija nebuvo patvirtinta. Jo, S. G., kaltės neįrodo ir policijos pareigūnės L. B. tarnybinis pranešimas, nei įvykio vietos apžiūros protokolas. Atvykus policijos pareigūnams, jis įvykio vietoje nebuvo rastas, nebuvo užfiksuotas vairuojantis transporto priemonę, nei juolab joje sėdintis ar būnantis šalia jos. Atvykus pareigūnams jis buvo namie, nuo pat pareigūnų atvykimo neigė jam inkriminuojamą teisės nusižengimą, t. y. neigė apskritai vairavęs tą dieną ir pateikė išsamius paaiškinimus, kuriuos vėliau patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme. Šias aplinkybes taip pat patvirtinto ir sutuoktinė. Apeliantas mano, kad byloje reikėjo peržiūrėti viešojo saugumo kameras kelyje, kuriame neva tą dieną jis važiavo, išreikalauti vaizdo įrašą iš Klaipėdos maršrutinio autobuso vairuotojo (įmonės), pro kurį neva pravažiavo jo vairuojamas automobilis, apklausti šalia jo gyvenančius gyventojus ir kt. ir tik tada atsižvelgiant į tyrimo metu gautų duomenų visumą spręsti, ar pasitvirtino S. M. pranešime nurodyta informacija ar ne. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nesiaiškino aplinkybių, ar tą dieną automobiliu „Chevrolet“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai buvo važiuota, t. y. įvykio vietoje renkant duomenis nebuvo užfiksuota aplinkybė, kokia automobilio variklio temperatūra. Šių aplinkybių įrodinėjimas tikrai nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiga, įrodymus privalėjo surinkti Institucija.
3.2. Apeliantas vertina, jog S. M. parodymai yra suinteresuoto asmens parodymai, kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Teismo argumentai, kuriais teigiama, kad nėra pagrindo abejoti šio liudytojo duotais parodymais, visiškai nepagrįsti. Šiam liudytojui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo, S. G., sveikatos sutrikdymo. Apeliantas teigia nežinantis, dėl kokių priežasčių buvo apkalbėtas neva padaręs administracinį nusižengimą ir dėl ko užsipultas bei sumuštas liudytojo S. M.. Teismas netyrė ir nevertino liudytojo S. M. asmenybės. Pats S. M. po sužalojimo nurodė, kad jis buvęs policijos pareigūnas ir jam nieko dėl to nebūsią. Todėl objektyviai kyla pagrįstos abejonės tiek dėl S. M. asmenybės, užsipuolant ir sumušant nepažįstamus žmones, tiek ir dėl jo parodymų teisingumo ir pagrįstumo apskritai, todėl teismas negalėjo apsiriboti vien šio liudytojo duotais parodymais ir teigti, kad nėra pagrindo abejoti šio liudytojo duotų parodymų teisingumu. Apeliantas pažymi, kad liudytojo S. M. nepažįsta, jį matė pirmą kartą, kai išėjo iš namų iki automobilio pasiimti jame buvusių daiktų, o vėliau, atsisakius atiduoti automobiliu raktelius, be priežasties buvo sumuštas. Nei vaizdo įrašo, nei kitų objektyvių duomenų, kad šis asmuo, t. y. S. M., galėjo matyti jį, S. G., vairuojant tą dieną transporto priemonę, byloje nėra. Neatmestina, kad šiuos parodymus S. M. išsigalvojo, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, po to, kai sudavęs apeliantui smūgius į veidą suvokė, jog jį sužalojo (nes prasidėjo gausus kraujavimas iš nosies, nuo smūgių lūžus nosies kaului). Be to, šias aplinkybes matė ir jo,S. G., sutuoktinė.
3.3. Apeliantas nurodo ir tai, kad jo neblaivumas nustatytas ne jam vairuojant ar būnant transporto priemonėje, o iš esmės visą dieną būnant namuose, praėjus ne mažiau, kap valandai, nuo sumušimo, po kurio jis papildomai vartojo alkoholio. Jis pripažįsta tądien su sutuoktine vartojęs alkoholio, tačiau transporto priemonės nevairavo. Nepaisant to, jam namuose 19.43 val. buvo nustatytas neblaivumas, nors pranešimas dėl nusižengimo neva gautas 18.17 val. Teismas neblaivumo nustatymo aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, nurodydamas, kad tai nereikšminga.
3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. G. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, kadangi ji byloje duodama parodymus papasakojo aplinkybes, kurias matė esant ir kurios realiai egzistavo. Tai, kad teismas išskirtinai rėmėsi ir vadovavosi niekuo nepagrįstais liudytojo S. M. parodymais, neteikia pagrindo išvadoms, kad V. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 224 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, juolab nustatyta tyčia jos veiksmuose duodant parodymus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą nutarimą prašo palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
5. Nagrinėjamu atveju S. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde S. G. neigia vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tądien buvęs namuose, alkoholio vartojo tik su sutuoktine ir išėjęs į automobilį pasiimti daiktų, buvo be priežasties užpultas S. M., kuris jį sumušė, o tiek nutarimas, tiek nutartis iš esmės pagrįsti tik subjektyviais liudytojo S. M. parodymais. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs S. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl S. G. kaltės.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo kelti ir skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir jie motyvuotai paneigti skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams. Ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai spręsti, jog S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinkamu nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę. Apeliantas pripažįsta įvykio dieną buvęs neblaivus, vartojęs alkoholio (tai patvirtina ir specialisto išvada), tačiau neigia vairavęs transporto priemonę. Tokius S. G. teiginius paneigia liudytojo S. M. parodymai. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojo parodymų patikimumą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tikėjo S. M., kuris tiek S. G. pradėtame ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teismo posėdyje šioje administracinio nusižengimo byloje nuosekliai teigė, jog pats pastebėjo įtartinai važiavusį automobilį, apie jį pranešė pareigūnams, važiavo iš paskos, kol pastarasis sustojo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k. Liudytojas paaiškino, kad irgi sustojęs priėjo prie įtartinai važiavusio automobilio vairuotojo, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, bandė sustabdyti, jog nepasišalintų, tačiau susigrūmus, šis vis dėlto nuėjo į gyvenamąjį namą. Netikėti nuosekliais liudytojo betarpiškai stebėjusio automobilį kelyje bei šiam sustojus bendravusio su vairuotoju parodymais, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad tai nebuvo liudytojo pastebėtas momentinis įvykis, o užtrukęs procesas, kurio metu S. M. pastebėjo įtarimų sukėlusį automobilį, pranešė tarnyboms, važiavo iš paskos, nepaleisdamas iš akiračio matė, kur kitas automobilis sustojo, priėjo ir bendravo su vairuotoju bei sulaukė atvykusių pareigūnų. Liudytojo parodymus atitinka BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, pareigūnės L. B. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros duomenys. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojas S. M. galėjo siekti apkalbėti S. G. ar būti suinteresuotas bylos baigtimi, tokių objektyvių priežasčių neįvardijo ir apeliantas. Apeliacinio skundo argumentas, jog S. M. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. G. sužalojimo savaime neduoda pagrindo abejoti nuosekliais bei kitus bylos duomenis atitinkančiais S. M. parodymais. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, incidentas tarp S. G. ir S. M. įvyko jau po pranešimo pareigūnams apie pastebėtą galimai neblaivų vairuotoją. Neįtikinanti ir apelianto versija, kad jį, išėjusį iš namų į automobilį pasiimti daiktų, be jokio pagrindo užsipulti ir apkaltinti vairavimu neblaiviam galėjo kažkoks iki tol nepažįstamas asmuo (abu patvirtino, kad vienas kito iš anksčiau nepažinojo). Nors pastarąją S. G. versiją palaiko jo sutuoktinė V. G., tačiau visiškai akivaizdu, kad ji pasakodama aplinkybes, gali būti neobjektyvi, todėl jos parodymais pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatikėjo.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog turėjo būti atlikta papildomų tyrimo veiksmų, jog būtų įrodyta, kad S. G. tikrai vairavo automobilį, atvykę pareigūnai turėjo fiksuoti automobilio variklio temperatūrą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas bei jo atstovas buvo išsakę poziciją dėl papildomų įrodymų rinkimo ir dėl to motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems nutarties argumentams ir pastebi, kad įrodymų rinkimo procesas nėra savitikslis ir begalinis. Nėra būtina surinkti visus įmanomus duomenis iš visų įmanomų šaltinių, byloje įrodymų turi būti tiek, kad būtų galima pagrįstai spręsti, ar atsakomybėn traukiamas asmuo padarė inkriminuojamą nusižengimą. Šiuo atveju būtent ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog S. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. G. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį dėl melagingų parodymų davimo. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų pradėjęs administracinio nusižengimo teiseną V. G. dėl melagingo parodymų davimo. Iš skundo nagrinėjimo apylinkės teisme proceso matyti, kad V. G. parodymai neatitiko byloje nustatytų aplinkybių, todėl yra pagrindas manyti, kad liudytoja, duodama parodymus, galėjo sakyti netiesą. Iškeltoje administracinio nusižengimo byloje bus išsamiai įvertinta, ar V. G. padarė ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl S. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o S. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra nubaustas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.