- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- eI-1475-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02522-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- UAB „Spektuva“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriui
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Spektuva“ atstovui advokato padėjėjui D.L., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus atstovams A.V. ir A.B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Spektuva“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriui dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. ATA-24 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius) 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. ATA-24 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 7000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 9 straipsnio 3 dalies pažeidimus.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir jos atstovas advokato padėjėjas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja vykdė jai nuosavybės teise priklausančio avarinės būklės sandėliavimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), (toliau – ir Pastatas), (duomenys neskelbtini), griovimo darbus. Pastato griovimo darbams vykdyti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2007 m. rugsėjo 21 d. išdavė leidimą Nr. NS-18. Leidimo galiojimo terminas buvo iki 2017 m. rugsėjo 21 d., tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 45 punktu, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Pareiškėja Pastatą valdo daugiau nei 17 metų ir iš kompetentingų institucijų nėra gavusi jokių pranešimų apie tai, kad Pastato griauti negalima. Pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nėra saugomas kultūros paveldo objektas. Pareiškėja, neturėdama duomenų apie tai, kad Pastatas gali turėti kokių nors vertingųjų savybių ir (ar) kad jį planuojama įtraukti į Kultūros vertybių registrą ateityje, 2017 m. spalio 23 d. pradėjo Pastato griovimo darbus, kuriuos vykdė dvi įmonės – UAB „Eurotransa“ ir UAB „TKB kasimas“. 2017 m. spalio 23 d., vykdant Pastato griovimo darbus, su UAB „Spektuva“ vadovu N.B. susisiekė Kultūros paveldo departamento specialistu prisistatęs asmuo ir paprašė atvykti į Alytaus miesto Kultūros paveldo departamento skyrių. N.B. atvykusį į skyrių, specialistai žodžiu informavo apie poreikį stabdyti Pastato griovimo darbus. Pokalbio metu UAB „Spektuva“ vadovas nesuprato, kad jam reiškiami reikalavimai, manė, jog vyksta situacijos dėl Pastato griovimo darbų teisėtumo aiškinimasis, informavo, kad turi kompetentingos institucijos išduotą galiojantį leidimą griovimo darbams vykdyti. Pareiškėjai 2017 m. spalio 24 d. ryte, tęsiant griovimo darbus, buvo įteiktas 2017 m. spalio 23 d. rašytinis reikalavimas Nr. RA-52 stabdyti Pastato, (duomenys neskelbtini), stogo dangos ir konstrukcijų ardymo darbus ir negriauti Pastato. Vykdant gautą reikalavimą, tolesni Pastato griovimo darbai nebuvo atliekami, tačiau iki reikalavimo įteikimo 2017 m. spalio 24 d. ryte Pastato išorinės sienos ir priestatai jau buvo nugriauti. Pareiškėja jai inkriminuojamų pažeidimų nepadarė, nes Pastato griovimo darbus vykdė teisėtai – pagal galiojantį kompetentingos institucijos išduotą statybos leidimą. Protokole nurodyto kaltinimo esmė formuluojama kaip griovimo darbų tęsimas, nepaisant to, kad tik 2017 m. spalio 24 d. pareiškėjos atstovui buvo įteiktas reikalavimas juos nutraukti. Protokole nenurodyta, kuriuo tiksliai laiku (kurią valandą) 2017 m. spalio 23 d. buvo atlikta Pastato vietos apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad Pastato išorinės sienos ir priestatas yra nugriauti. Reikalavimo įteikimas pareiškėjai vyko tą pačią dieną, kaip ir Pastato griovimo darbai. Protokole formuluojamas kaltinimas pareiškėjai yra neaiškus ir nesuprantamas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Reikalavime nėra jokių duomenų apie tai, kokios yra Pastato vertingosios savybės, kada ir kaip jos buvo nustatytos. Tai, kad Pastatas turi vertingųjų savybių, specialistai UAB „Spektuva“ vadovą žodžiu pirmą kartą informavo tik 2017 m. spalio 23 d., kai griovimo darbai faktiškai jau buvo vykdomi ir žala Pastatui padaryta, o rašytinis reikalavimas stabdyti griovimo darbus pareiškėjai įteiktas 2017 m. spalio 24 d. Pastatui atsiradusiai žalai tiesioginės įtakos turėjo netinkamas kompetentingų institucijų funkcijų vykdymas. Pareiškėja negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes nėra nustatyta vieno iš privalomų teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymių – kaltės. Nebuvo įvertinta, kad pareiškėjai skirta bauda yra didesnė nei per vienerius metus pareiškėjos gaunamos pajamos, todėl yra neadekvačiai didelė. Toks baudos dydis nėra suderinamas su baudos tikslais, o jos vykdymas iš esmės reikštų tolesnės ūkio subjekto veiklos žlugdymą. Pareiškėja neturėtų galimybių sumokėti tokio dydžio baudą, o realūs baudos padariniai tektų vienam fiziniam asmeniui – vieninteliam įmonės akcininkui. Baudos dydis turėtų būti individualizuojamas atsižvelgiant į įmonės dydį, pajėgumus, darbuotojų skaičių ir vykdomos ūkinės - komercinės veiklos mastą ir neturėtų sukurti neproporcingų finansinių suvaržymų, dėl kurių tolesnė įmonės veikla taptų neįmanoma. Skiriant nuobaudą turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad Pastato griovimo darbai buvo pradėti vykdyti turint galiojantį leidimą griovimo darbams, Pastatas iki griovimo pradžios nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nebuvo jokių teisinių kliūčių jį griauti, o institucijos prašymas stabdyti griovimo darbus žodžiu buvo pateiktas tik 2017 m. spalio 23 d., kai Pastatui jau buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdyje prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė bei atstovai teismo posėdžio metu panašiai paaiškino, kad pareiškėjai – juridiniam asmeniui atsakomybė už NKPAĮ pažeidimus yra numatyta NKPAĮ 31 straipsnyje. Atsakomybės taikymo nuostatos yra įtvirtintos NKPAĮ 31¹ - 31⁷ straipsniuose. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrių 2017 m. spalio 20 d. elektroniniu laišku pilietis D.Ž. informavo apie griaunamą pastatą (duomenys neskelbtini), ir pateikė ikonografinę bei kitą istorinę medžiagą apie šio ūkinio pastato priklausymą galimai nuo XVI a. veikusiai Alytaus ekonomijai. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus specialistai nuvyko patikrinti minėto objekto, tačiau darbai vykdomi nebuvo. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. (1.32.-A)2A-842 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių dėl pastato įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamento direktorius 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Į-224 inicijavo pastato (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus specialistai 2017 m. spalio 23 d. 10.00 val. nuvykę į statybų vietą nustatė, kad UAB „Eurotransa“ darbuotojai vykdo stogo dangos ardymo ir statybinių atliekų šalinimo darbus. Griovimo darbai buvo sustabdyti, kai darbų vadovas D.K. buvo įspėtas žodžiu. Pastato (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Spektuva“ direktorius N.B., 2017 m. spalio 23 d. 12.00 val. atvykęs į Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrių, kategoriškai atsisakė priimti 2017 m. spalio 23 d. reikalavimą Nr. RA-52 stabdyti pastato ardymo darbus. Apie reikalavimą stabdyti darbus pareiškėja buvo informuota 2017 m. spalio 23 d. žodžiu. Pareiškėjai neįteikus reikalavimo, buvo surašytas 2017 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. l.RA-134. Reikalavimas tą pačią dieną išsiustas registruota Lietuvos pašto korespondencijos siunta. Reikalavimas stabdyti ardymo darbus 2017 m. spalio 23 d. 14.00 val. įteiktas darbų vykdytojos UAB „Eurotransa“ atstovui darbu vadovui D.K.. 2017 m. spalio 24 d. 11.30 val. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus specialistui nuvykus į įvykio vietą, pastato išorinės sienos ir vėlyvesnio laikotarpio priestatai buvo nugriauti. 2017 m. spalio 24 d. apie 12.30 val. N.B. policijos akivaizdoje įteiktas reikalavimas. Už vykdytus Alytaus ekonomijos dvaro ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, nevykdant reikalavimo juos stabdyti, atsakingas UAB „Spektuva“ direktorius, kuris savo veiksmais pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Reikalavimo turinys UAB „Spektuva“ atstovui 2017 m. spalio 23 d. buvo išdėstytas žodžiu, kadangi jis atsisakė priimti teikiamą reikalavimą. Pareiškėjos pareiga buvo užtikrinti, jog reikalavimas būtų vykdomas. Pagal NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalį, už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. Pagal 31 straipsnio 3 dalį, konkretus pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Nutarimo dalyje yra detalizuotos administracinio teisės pažeidimo bylos metu nustatytos sunkinančios aplinkybės, numatytos NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalyje, tai, kad asmuo pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepaisydamas kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus griovimo darbus, juos tęsė. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad pareiškėja kliudė atlikti tyrimą, kategoriškai atsisakė pasirašyti reikalavimą ir jį priimti, neteikė informacijos, nebendradarbiavo. Lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis NKPAĮ 31 straipsnio 3 dalimi, juridiniam asmeniui paskirta didesnė nei baudos vidurkis, tačiau ne NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas byloje kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. ATA-24 teisėtumo. Skundžiamu nutarimu pareiškėjai buvo paskirta 7000 Eur bauda už tai, kad UAB „Spektuva“ direktorius N.B. 2017 m. spalio 24 d. nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. RA-52 sustabdyti Alytaus dvaro ekonominio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriuje 2017 m. spalio 20 d. buvo gauta piliečio D.Ž. informacija apie galimai Alytaus ekonomijos dvarui priklausiusio ir turinčio vertingųjų savybių požymių pastato Alytuje, (duomenys neskelbtini), atliekamus griovimo darbus. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyrius 2017 m. spalio 23 d. raštu Nr. (1.32-A)2A-842 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorių dėl pastato teisinės apsaugos. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Į-224 buvo inicijuota minėto pastato įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus pareigūnai 2017 m. spalio 23 d. surašė reikalavimą Nr. RA-52 UAB „Spektuva“ direktoriui N.B., pastato (duomenys neskelbtini), valdytojui, ir darbų vykdytojai UAB „Eurotransa“ nutraukti pastato stogo dangos ir konstrukcijų ardymo darbus ir negriauti pastato iki Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta Nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba nuspręs, ar pastatui reikalinga teisinė apsauga. UAB „Spektuva“ direktorius N.B. 2017 m. spalio 23 d. apie 12 val. buvo supažindintas su reikalavimo turiniu, tačiau reikalavimą priimti atsisakė. 2017 m. spalio 23 d. apie 14 val. reikalavimas pasirašytinai įteiktas darbų vykdytojos UAB „Eurotransa“ atstovui D.K.. 2017 m. spalio 24 d. apie 12 val. buvo nustatyta, kad UAB „Spektuva“ direktorius N.B. nevykdė reikalavimo, nes pastato griovimo darbai buvo tęsiami. Tuo pagrindu įgaliotas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus pareigūnas 2017 m. lapkričio 14 d. pareiškėjai UAB „Spektuva“ surašė administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui už tai, kad asmuo pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nevykdė kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus darbus. Skundžiamu nutarimu už protokole nurodytus veiksmus ir NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą pareiškėjai paskirta 7000 Eur bauda. Taip pat UAB „Spektuva“ direktoriui N.B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarimu UAB „Spektuva“ direktorius N.B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas pastato (duomenys neskelbtini), valdytoju, UAB „Spektuva“ direktoriumi, tyčia nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus pareigūnų teisėto reikalavimo sustabdyti pastato griovimo darbus, tuo pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. N.B. minėtu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskirta 600 Eur bauda dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymo.
Pareiškėja UAB „Spektuva“, turėdama juridinio asmens statusą, skirtingai nei administracinio nusižengimo byloje, kurioje UAB „Spektuva“ direktorius N.B. patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip fizinis asmuo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, administracinėje byloje buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis NKPAĮ 31⁵ straipsnio 1 dalimi, už NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, iš esmės už tuos pačius veiksmus, kaip ir administracinio nusižengimo byloje, t. y. už tai, kad UAB „Spektuva“ direktorius N.B. 2017 m. spalio 24 d. nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. RA-52 sustabdyti Alytaus dvaro ekonominio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, tačiau skundžiamu nutarimu už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad NKPAĮ 9 straipsnis reglamentuoja kultūros vertybių pradinę apsaugą. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 26 dalį, pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai. NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius pasiūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Pagal šio straipsnio 2 dalį nustačius, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o savivaldybės saugomu – savivaldybės paveldosaugos padalinys. NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą. NKPAĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. NKPAĮ 9 straipsnio nuostatos patvirtina, jog pradinė apsauga yra labai ribota savo apimtimi bei laiko atžvilgiu.
NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punkte numatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims. NKPAĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėja kaltinama pažeidusi NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą.
NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga nekilnojamojo daikto valdytojui, statybos ar kitokius darbus atliekantiems asmenims pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes. Taip pat šioje normoje įtvirtinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teisė sustabdyti statybos darbus bei inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą.
Taigi atsakomybė pareiškėjai pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu pareiškėja nevykdytų numatytos pareigos pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes. Pareiškėja skundžiamu nutarimu pripažinta kalta ir jos veika kvalifikuota pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį, tačiau pareiškėjos veika nurodyta kaip pažeidimas pareiškėjai nevykdant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. RA-52 sustabdyti Alytaus dvaro ekonominio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus. Pažymėtina, kad nurodyta pareiškėjos veika nepatenka į NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies dispoziciją. NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra įtvirtinta ar detalizuota subjektų pareiga vykdyti atsakingos institucijos reikalavimus, ginčo atveju – nevykdyti objekto griovimo darbų, dėl kurio inicijuota įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūra. Šioje teisės normoje nenurodytos reikalavimo privalomumo ir jo nevykdymo pasekmės. Kitaip tariant, pareiškėja kaltinama ir nubausta už veiksmus, kurių NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja, joje nėra įtvirtinta santykių procedūra, susijusi su reikalavimo įgyvendinimu arba jo nevykdymu, t. y. galimu pareiškėjos pažeidimu.
Pareiškėja nepažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pareiškėjos veikos teisinis kvalifikavimas yra neteisingas ir nepagrįstas pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį, todėl pareiškėjos atsakomybė dėl šio straipsnio 3 dalies pažeidimo negalima.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu neturi apsiriboti nusižengimo esmės aprašymu, bet turi būti nurodyti ir atsakomybę už nusižengimą nustatantys aktai, tiksliai suformuluota kaltinimo teisinė kvalifikacija, t. y. nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas. Ginčo atveju pareiškėjos veikos teisinis kvalifikavimas yra nepagrįstas, pareiškėjos veika neatitinka straipsnio sudėties. Pažymėtina, kad šią administracinę bylą nagrinėjančiai institucijai, šiuo atveju teismui, neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimo asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).
Dėl nurodyto netinkamo pareiškėjos veikos teisinio kvalifikavimo skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėja skundžiamo nutarimo neteisėtumą argumentavo tuo, jog teisės pažeidimo nepadarė, kadangi Pastato griovimo darbus vykdė teisėtai – pagal galiojantį kompetentingos institucijos išduotą statybos leidimą, įteikus pareiškėjai reikalavimą stabdyti pastato griovimo darbus, darbai buvo sustabdyti. Be to, pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, jog paskirta nuobauda neproporcingai didelė, palyginti su įmonės vykdomos ūkinės - komercinės veiklos apimtim ir tokio dydžio bauda lemia ūkio subjekto ūkinės - komercinės veiklos žlugimą. Nurodyti pareiškėjos argumentai nevertintini, kadangi panaikinus skundžiamą nutarimą dėl to, jog pareiškėja nepažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti skundžiamą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. ATA-24, kuriuo pareiškėjai UAB „Spektuva“ buvo paskirta 7000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pažeidimus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.