Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, S. R., jos gynėjui advokatui E. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), gyvenančiai – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistai, pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R., 2023 metų kovo ir balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos delnu trenkė savo mažametei dukrai S. R. į veido sritį ir taip sukėlė S. R. fizinį skausmą.

S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad prisipažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Tai vyko seniai, nelabai pamena, bet kai tai buvo pasakyta ar priminta, įvyko konfliktas, dukrytė ar tai labai negražiai kalbėjo, ar atsikalbinėjo, norėjo užčiaupti, kaip pasakyti, smarkokai gavosi, kai norėjo užtildyti, kad ji nešauktų, nerėktų ant jos. Nieko negali paaiškinti, labai gailisi, kad tai įvyko, labai skauda širdį. Norėtų, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų, daugiau taip nėra buvę, savo dukrytes be galo myli. Nepamena, kaip dukra sureagavo į jos veiksmus. Psichikos sveikatos diagnozę daktaras pakeitęs, tikslios nežino. Šiuo metu jos psichikos sveikatos būklė, jos požiūriu, yra puiki, gydosi. Kiekvieną mėnesį bendrauja su daktaru ir geria jai paskirtus vaistus. Nutarime rašoma, kad trenkė rankos delnu, bet tai – ne jos žodžiai pasakyti. Ji norėjo tiesiog užčiaupti, nors negražiai skamba, kad ji baigtų. Tiesiog norėjo užtildyti, smarkokai gavosi. Užėmė burną. Neatsimena, kaip vyko – stovint ar kaip. Nepamena, ką ji kalbėjo negražiai, žino, kad labai rėkė ar atsikabinėjo, pačio to momento nelabai pamena. Jeigu ji nebūtų nieko sakiusi, tai to nebūtų buvę, nebūtų norėjusi užtildyti. Nepamena, ar mergaitė po to veiksmo verkė, bet ji nusiramino, kiek pamena. Nebūtinas priverčiamasis ambulatorinis gydymas, užtenka taip, kaip dabar gyvena, su daktaru bendrauja, vaistus geria. Ko čia reikia daugiau? Nepamena, ar tuo metu, kai įvyko incidentas, kai buvo kontaktas su dukra, dar kažkas kambaryje buvo, ar N. R. matė, nepamena. Antro burnos užėmimo nepamena.

Ekspertė L. Š. teisme parodė, kad įvertinus visas jai pateiktas aplinkybes, įrašus tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek medicininėje dokumentacijoje, buvo nustatyta, kad S. R. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu buvo bipolinio techninio sutrikimo manijos su psichoze simptomais būsenoje. Dėl psichinės būklės negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės metu būsena vertinta, kaip bipolinio sutrikimo kita pusė – tai yra lengva arba vidutinio sunkumo depresija, būsena vertinta, kaip dalinė medikamentinė remisija. Vertinta, kad ji gali šiuo metu dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus. Rekomenduota taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūroje pagal gyvenamąją vietą, kadangi ekspertizės metu jos būsena buvo tikrai stabilizuota medikamentais, buvo pakankamai kritiškos būsenos. Toks buvo sprendimas. Dėl tolesnės diagnozės eigos, tai sutrikimui būdingos kelios fazės: pakilimo, kritimo, depresijos ir normos. Sutrikimas – lėtinis, visam gyvenimui, kontroliuojamas medikamentais, nuolatiniu stebėjimu. Pacientai paprastai gydosi depresijos fazes, aktyvumo padidėjusio, maniją jie nenori gydytis, nes pakankamai gerai jaučiasi, blogai jaučiasi aplinkiniai. Dėl to šiuo atveju, reikėtų įvertinti ligos eigą, nes jos skirtingos – vieniems greitesni ciklai, kitiems – lėtesni. Ambulatorinis stebėjimas – būtinas, nepaisant to, kad būsena daugiau ar mažiau stabilizuota. Dėl pavojingumo aplinkiniams, tai ekspertizės metu ji nebuvo vertinama kaip pavojinga. To sutrikimo problema yra ta, kad persiverčia tos būsenos į kitą, viskas labai keičiasi, keičiasi eiga. Ta ir sako, tas ambulatorinis stebėjimas, ilgalaikis medikamentų vartojimas šitiems asmenims yra labai svarbus. Tai liga, kuriai būtinas gydymas, dar kitas dalykas – yra būtinas stebėjimas būsenos pokyčių. Priemonė taip ir vadinasi – ambulatorinis stebėjimas, ten įeina ne tik psichiatro priežiūra, yra ir socialinio darbuotojo priežiūra. Ji turi būti stebima specialistų. Apie gydymą, nutraukimą pats asmuo spręsti negali, tam yra specialistas. Apie žmogaus pasveikimą nusprendžia tik gydytojas, atlikus išsamius tyrimus. Turi būti keleto metų nepasikartojantys simptomai, epizodai ligos. Priskirta lėtinėms ligoms, tai iš esmės liga yra visam gyvenimui. Dėl depresijos ar manijos sprendžia medikai, ne aplinkiniai žmonės, specialistai vertina, ar reikia koreguoti gydymą, ar ne.

Nukentėjusiosios S. R. atstovas pagal įstatymą E. R. teisme parodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo buvusią sutuoktinę S. R..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti E. R. parodymai.

2023-08-07 E. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2023-07-27 dėl to, kad jo sutuoktinė S. R. neleidžia susitikti su jų mažametėmis dukromis S. R. ir D. R., jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vaikų teisų apsaugos tarnybą, kuri jo kreipimąsi nukreipė vaikų teisių apsaugos tarnybai Plungės skyriuje. Minėta tarnyba, atlikusi jų mažamečių dukrų pokalbių įvertinimą nustatė, kad jo žmona fiziškai smurtavo prieš mažametes jų dukras. Per 6 santuokos metus pats asmeniškai nematė, kad žmona būtų mušusi mergaites, nes nuo ryto 7 val. iki 17 val. būdavo darbe. Su S. susituokė 2017 m. birželio mėnesį. Paskutiniu laikotarpiu - apie 3 metus gyveno jo mamos N. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su S. sutarė gerai, aišku būdavo nedidelių žodinių konfliktų, tačiau vienas kito atžvilgiu fizinis smurtas vartotas nebuvo. Šių metų gegužės viduryje, tikslios datos nepasakys, S. su dukromis išvyko į Plungę aplankyti savo mamos. Į namus grįžo po dviejų savaičių, pernakvojusi, kitą rytą vėl išvažiavo į Plungę, kur jo žiniomis, buvo pas savo močiutę, adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, kas jai nutiko. S. pradėjo inicijuoti jų skyrybas dėl jam neaiškių priežasčių, neleido paimti dukrų. Nori parodyti, kad 2023-06-03, kai žmona grįžo iš Klaipėdos vaikų ligoninės, kur gulėjo su abejomis dukromis, dėl vaikų sveikatos sutrikimo - (duomenys neskelbtini) abiem dukroms, kažkas žmonai (duomenys neskelbtini), pradėjo elgtis neadekvačiai. Prasidėjo žmonos nuolatinė nuotaikų kaita, neaiškus sakinių suformulavimas, šaukimas, klykimas be priežasties, tiesiog pabėgimas su vaikais iš namų į Plungę, be jokios jam žinomos priežasties. Ji neturi darbo, pastovios gyvenamosios vietos ir su sutrikusia psichika, dėl to ji kelia grėsmę jų mažametėms dukroms. Kad S. sutrikusi psichika teigia dėl to, kad ji teigia, jog yra persekiojama, kalba, kad jis yra ją pardavęs, turi galių bendrauti su anapusiniu pasauliu. Žino, jog ji prieš 9 metus buvo gydoma (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Net jos mama S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, 2023 m. gegužės mėnesį buvo ją užregistravusi ir turėjo vizitą pas psichiatrą, kuris buvo paskyręs vaistų, kurių S. nevartoja. Dėl tokios susidariusios situacijos jis bijo dėl savo dukrų saugumo. Bendraujant geruoju S. neduoda jam vaikų. Todėl prašo užtikrinti jo vaikų saugumą, nes tiki, jog dukra S. vaikų teisių tarnybos specialistėms papasakodama, kad mama prieš jas su sese fiziškai smurtavo, sako tiesą (1 t., b. l. 76-77, 78, 79).

2023-08-17 E. R. papildomai apklaustas kaip liudytojas parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad jo žmona S. R. šiuo metu gyvena kartu su jų dukromis S. R. ir D. R.. Apie tai, kad ji smurtautų prieš dukras nėra to asmeniškai matęs, bet turi pranešti, kad ji turi psichinių sutrikimų. Jis pastebi, kad žmona S. R. turį labai ryškų nuotaikos svyravimą. Ji vieną minutę šypsosi ir juokiasi, yra pakylėtos nuotaikos, atrodo, kad viską gali atlikti greitai, daro neadekvačius dalykus: skolinasi pinigus, kuria įvairiausius ateities planus, kurie tikrai nėra įgyvendinami, jai sutrinka miegas, atrodo, kad nesugeba priimti sprendimus ir blaiviai mąstyti. Kitą dieną ji gali būti nusiminusi, ne kartą sakė, kad serga depresija, bei nepatenkinta savo gyvenimu. Bijo, kad ji ką nors nepasidarytų sau ir nepadarytų bloga vaikams. Pasiūlius žmonai nuvykti pas medikus, ji yra buvusi, bet griežtai atsisako vartoti vaistus. Išvadina kvailiais, pasako, kad nori ją padaryti durne, nors akivaizdžiai matosi, kad jai reikalinga medicininė pagalba. Prieš metus laiko panašiu laikotarpiu žmonai S. R. buvo panašiai nutikę, ji buvo euforijoje kokias tris savaites, o po to greitai pasikeitė nuotaika, tapo nervinga, blogos nuotaikos, vis sakydavo, kad serga depresija. Jai buvo paskirti vaistai, bet ji jų nevartojo. Tiki, kad žmona S. R. nėra smurtautoja, bet ji, nevaldydama savo emocijų, galėjo trenkti delnu dukroms į veidą, bet jis asmeniškai to nematė. Asmeniškai žmonai S. R. pretenzijų neturi, tik prašo suteikti jai pagalbą, nes ji serga (1 t., b. l. 80-81, 82, 83).

2024-01-30 E. R. papildomai apklaustas kaip liudytojas parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad šiuo metu su S. R. yra sustabdę skyrybų procesą iki 2024 metų balandžio mėnesio. Šiuo metu S. R. su dukromis S. R. ir D. R. gyvena pas S. močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), Plungės mieste. S. R. šiuo metu gydosi, dirba ir jos elgesys po gydymo kurso yra pasikeitęs. Jos psichinė būklė šiuo metu yra susitvarkiusi, ji elgiasi normaliai, nebėra afekto būsenoje, nebesako, kad ją kažkas seka, todėl dukroms su ja gyventi yra saugu. Jis mano, kad po gydymo S. R. yra pagerėjimas ir ji gyvena įprastą gyvenimą. Šiame ikiteisminiame tyrime jo mama N. R., kiek jam yra žinoma, yra nurodžiusi, kad S. R. keletą kartų S. R. yra trenkusi į veidą ir galimai sukėlusi dukrai fizinį skausmą. Jis asmeniškai to įvykio pats nematė, bet supranta, kad dukra šiame ikiteisminiame tyrime bus pripažinta nukentėjusiąja. Jis kaip jos biologinis tėvas norėtų savo dukrą S. R. atstovauti šiame ikiteisminiame tyrime ir būti pripažintas jos atstovu. Taip pat norėtų papildyti, kad nenori, kad S. R. būtų apklausinėjama teisme ar policijos įstaigoje dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi ji dėl to patirtų didelį stresą. Šis įvykis buvo jau seniai, todėl nenori, kad dukra išgyventų blogas emocijas, būtų traumuojama ir ji patirtų stresą. Dukra ir taip yra labai jautri ir dėl visko jautriai reaguojanti, todėl jai atvykti į apklausą ir kalbėti apie mamos elgesį būtų nemalonu ir ji gali jaustis kalta dėl mamos elgesio. S. į mamos elgesį reaguoja jautriai, visada mamą užstoja, saugo ją lyg būtų didelė. Su mama jos sutaria gerai, kaip minėjo, yra artimos ir šiai dienai S. tikrai nesmurtauja prieš dukras, nes, kaip minėjo, po gydymo jai yra pagerėjimas ir ji šiuo metu elgiasi tinkamai ir su rūpesčiu prižiūri jų bendrus vaikus. Jis S. R. jokių pretenzijų neturi, supranta, kad jos elgesį galėjo įtakoti jos psichinė liga, nori su ja gražiai sutarti dėl vaikų ir dėl savęs. Civilinio ieškinio neteiks, tik nori, kad toliau S. gydytųsi ir mano, kad viskas tuo ir pasibaigs. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 84-85, 86, 87).

Liudytoja N. R. teisme parodė, kad gyveno sūnus ir marti pas ją, (duomenys neskelbtini), iki 2023 metų birželio mėnesio. Paskui ji išsikraustė į Plungę ir nuo to laiko gyvena su vaikučiais atskirai. Nuo rugpjūčio iki lapkričio vaikučiai gyveno su jais, mama gydėsi. Paskui pamatė, kad situacija gerėja, kad pasveiko ir atidavė vaikučius mamai, dabar vaikučiai gyvena su mama. Matyt, buvo tokia situacija, kad ji kartais sunkiai valdydavosi, kartais S. atsikalbinėdavo ir yra mačiusi, kaip S. trenkė per veidą. Bet nebuvo ten kažkoks smūgis, o taip tiesiog iš inercijos. Neklausė vaikas ir sudavė per veidą. Viskas vyko jų namuose (duomenys neskelbtini), datos neprisimena, galėjo būti 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Kaip trenkė, matė tikrai vieną kartą ir antrą, jai atrodo, matė. Neatsimena, kiek kartų nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Į mamos elgesį S. reagavo verkdama, susigūždama. Paskui matydavo, kai jau mama pyksta, prieina prie jos, vaikas irgi susigūždavo.

Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja N. R. parodė, kad neprisimena visų savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti N. R. parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

2023-08-17 liudytoja N. R. parodė, kad S. R. yra jos marti. Ji su jos sūnumi E. R. gyveno jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jie ten gyveno apie 3 metus, bet 2023 gegužės mėnesį S. R. su dukromis D. R. ir S. R. išėjo gyventi į Plungės miestą. Kiek jai yra žinoma S. R. gyveno pas giminaičius, pas mamą, o šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kodėl S. R. inicijavo skyrybas su jos sūnumi E. R. pasakyti negali, bet pastaruoju metu yra pastebėjusi, kad S. serga psichine liga. Jos nuotaika labai svyruoja, šaukia ant mergaičių, sunkiai suvokia aplinką, kuria planus ir daro neapgalvotus sprendimus. 2023 metais kovo ir balandžio mėnesiais, tai buvo du kartus, datos tiksliai nurodyti negali, laiko taip pat nepasakys, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), eilinio konflikto metu, kai dukra S. R. atsikalbinėjo prieš mamą, S. R. vieną kartą delnu trenkė S. į skruostą, dėl ko S. pradėjo verkti ir susigūžė. Smūgis nebūdavo stiprus, buvo tik pliaukštelėjimas, smurto žymių ant veido nelikdavo. Yra tai mačiusi du kartus, kad ji taip pasielgė su S. R.. Pirmas kartas buvo kovo mėnesį, o antras kartas buvo balandžio mėnesį, bet datos tiksliai nepasakys. S. nieko nesakydavo, kad jai skauda, tik po trenkimo į skruostą pradėdavo verkti ir likdavo sėdėti ant sofos. Žymių ant veido po suduoto smūgio nelikdavo, vaikas tik išsigąsdavo. Ne kartą S. sakė, kad ji netinkamai auklėja mergaitę, kadangi S. ką nors negerai padarius, kai S. prieidavo artyn, ji susigūždavo į kamuoliuką ir mamos S. R. bijodavo. Apie tai, kad S. trenkė S. į skruostą nesakė savo sūnui E., nes tas trenkimas neatrodė labai stiprus, tai būdavo padaryta daugiau spontaniškai. Mano, kad S. pasakius, kad taip nesielgtų ji jos klausė ir tikėjosi, kad ji daugiau taip nedarys. Mano, kad ji taip elgdavosi manydama, kad tokiu būdu reikia auklėti vaikus. Yra mačiusi tik tai, kad S. trenkė į veidą, o kad būtų trenkusi į veidą D. to nematė, todėl nieko apie tai pasakyti negali. Tikslina, kad mano, jog S. R. nėra smurtautoja, bet ji, neišlaikiusi emocinio susijaudinimo, iš inercijos trinkteli dukrai į skruostą. Jai tai jau tapo įpročiu, todėl S. ir sakė, kad ji taip daugiau nesielgtų. Nemano, kad jos veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai sukelti dukrai S. fizinį skausmą, tai buvo daugiau jos auklėjimo metodas, kuris mano buvo netinkamas. Šiuo metu anūkės su S. R. kartu negyvena ir kas vyksta šiuo metu jų gyvenime nelabai ką nors žino. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 107-108, 109, 110).

Po parodymų perskaitymo Liudytoja N. R. parodė, kad prisimena tokius parodymus, patvirtina juos. Du kartus matė S. R. veiksmus prieš dukrą, buvo kovo ir balandžio mėnesiais kažkur. Sakė, kad taip nesielgtų, kad taip negalima, bet, matyt, žmogui buvo liga, buvo spontaniškai. Dabar mato pagerėjimą, vaikučiai prižiūrėti, mano, jei gers vaistus, daugiau tokių problemų nebebus. Iki įvykių su mergaite apie galimą psichikos ligą nežinojo, bet matydavo, kad kartais elgiasi ne taip: kalbėjo, kad ją seka, bijo to, kad čia tas gali atsitikti, kad gali vaikučius pagrobti, ten kažkas buvo atėję. Elgesys su mergaite, sudavimas jai, mano, gali būti susijęs su psichine būkle, gali būti ir emociškai. Buvo sakiusi, kad yra gavusi, kad reikia gerti vaistus, o kad gertų, nematė. Tik rado, kad ten po vieną kitą tabletę nugerta, kur buvo palikusi, kai jau nuo jų išėjo. Pas kaimynų buvo nuėjusi ir sakė, kad jie nežino, kad ji geria vaistus ir atsigėrė alaus. Po visų šitų įvykių ji gydėsi, buvo ligoninėje, vaikai apie porą mėnesių buvo pas juos. Po gydymo truputį palaukė, pažiūrėjome, kaip ir kas, ir grąžino vaikus mamai. Vaikų teisių apsaugos tarnyba šia šeima toliau nesidomi, tik vasarą buvo daug problemų, kaip ir gyveno su vaikų teisėmis, nes S. neleisdavo bendrauti su mergaitėmis, susitikti kaip ir leisdavo, bet tuoj išvarydavo, neleisdavo nei išsivesti į lauką, nei parsivežti į namus. Tada labai daug bendravo su vaikų teisėmis ir buvo vaikų teisės ne vieną kartą kviestos. Paskui buvo susirinkimas krizių centre, tada nusprendė, kad reikia eiti pas gydytoją ir tada išvežė gydyti. Čia buvo praėjusiais metais. Vaikų teisės kvietė ją, S. R., nes ir sūnus buvo parašęs, kad neleidžia su vaikais bendrauti ir ji buvo parašiusi. Tai vaikų teisės sakė, kad kvietėsi ir ją apklausai. (duomenys neskelbtini) buvo surengtas greitasis susirinkimas, kad reikia žmogui padėti, kad reikia gydyti. 2023 m. kovo-balandžio mėnesiais, S. R. buvo 5 metukai. S. atsikalbinėjo prieš mamą, du kartus. Atsikalbinėjimas toks, kad jai liepdavo rengtis ar kažką kita daryti, o ji neklausydavo. Vieną kartą buvo dėl persirengimo, o paskui kažką pasakė ir S., jai atrodo, pradėjo vaipytis, visokias mimikas rodyti. Tas trenkimas buvo pliaukštelėjimas. Vieną kartą tikrai pliaukštelėjo nesmarkiai, antrą kartą neprisimena, kaip ten buvo, negali to pasakyti. Mergaitė verkė po abiejų smūgių.

Liudytoja S. Š. teisme parodė, kad dabartinė situacija jai yra žinoma, šiaip viskas jai yra žinoma apie tą bylą. Kad S. R. galimai smurtavo prieš savo dukrą S., ji pati nematė, bet žino, kad tuo kaltinama. Apie tai jai apklausos metu pasakė tyrėja. Dėl S. R. psichinės sveikatos būklės žinoma tai, kad dabar vyksta gydymas, dabar viskas kaip ir tvarkoje, bendrauja su gydytoju. Tokia dabartinė situacija. Dėl dukros galimų sutrikimų, tai visų pirma jai prasidėjo depresija, depresinė būsena buvo. Tai pastebėjo prieš daugiau nei metus, praėjusią žiemą. Dukrai buvo depresija, buvo pas gydytoją, skyrė vaistus, ji juos vartojo, o paskui iššaukė tokią situaciją, kaip čia pasakius, tokią efekto būseną iššaukė. Su dukra santykiai buvo ir yra normalūs, gana artimai bendrauja, visokių būna dalykų – ir nuomonių skirtumai. Dėl ko ji gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, tiksliai nežino, tik žino, kad taip buvo. Ji jai nepasakojo. Turėjo galbūt visokių draugų, gal pavartojo kažko. Gyventi į Lietuvą dukra seniai grįžo, grįžusi iš (duomenys neskelbtini) ištekėjo, gimdė mergaites. Per tą laiką bendraujant su ja labai silpnai buvo galima pastebėti jos nuotaikos svyravimus, nepasakytų, kad buvo kažkas tokio, žiemą ta depresija truputėlį pasireikšdavo, bet nesureikšmino. Kai gyveno pas vyro motiną, domėjosi jos gyvenimu, lankydavosi, ji pasakydavo, kad dėmesio trūkumas, kaip ir kiekvienoje šeimoje tos problemos. Be depresijos buvo galima pastebėti tokius pakylėjimus. Nebuvo linkusi greitai supykti dėl ko nors, kad pasielgtų taip, kaip įvykiai šioje byloje, ji vaikus labai myli. Pačiai neteko matyti, kad smurtauja prieš anūkes. Su anūkėmis gerai sutaria, niekada jos nesiskundė, kad mama muša. Visos gyvena šiuo metu pas jos mamą. Duktė lankosi pas gydytoją, vartoja vaistus, dabartinė jos būsena teigiama vertinama. Padeda gydymas normaliai gyventi. Ji negalėtų, mano, nutraukti gydymo, gydytojų nuomonę vertina. Ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad perdėtai prižiūri vaikus, turėjo omeny, kad nepasitiki kitais, kad ir ja, močiute, kad pabūtų, pati būna, sako, kad vaikai jos ir ji pati viską darys. Jos tokia nuomonė. Mergaitėms su ja dabar saugu gyventi, ji mąsto, kad dabar viskas yra tvarkoje. Mato sezoniškumą jos elgesyje, žiemą kaip ir depresija pasireiškia, su kiekvienu metų laiku nuotaika kinta, vasarą įsiaudrinusi būdavo, ta pakilesnė būsena tęsdavosi gal porą savaičių. Būna, kad nebendrauja su ja, bet čia trumpalaikiai dalykai, kažko supyko ir savaitę neskambina. Kaip ir visose šeimose tokie dalykai, ką nors pasakai ir nepatinka. Iš žento mamos nėra nusistatymo prieš dukrą, bent jau nepastebėjo ir šito nesakė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-08-02 (gautas 2023-08-03) pranešime apie galimą smurtą prieš vaiką, nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1, 2 punktais ir Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo veiksmų atlikimo ir sprendimo priėmimo tvarkos aprašo 14 punktu informuoja, kad Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje Plungės rajone (toliau - skyrius) 2023-07-27 registruotas pranešimas Nr. 9VTP-820. Reaguojant į pranešimą 2023-08-01 buvo išklausyta nepilnametės S. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė, pokalbio metu mergaitė nurodė, kad mama yra kelis kartus trenkusi jai ir mažesnei sesei D. R., gim. (duomenys neskelbtini), delnu per veidą, dažnai būna pyksta ir šaukia ant jų, nes ją nervuoja tėtis. 2023-08-02 bendraujant su mama S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., paprašius patikslinti aplinkybes dėl dukters nurodytų aplinkybių dėl galimo smurto, pastaroji nurodė, kad yra buvę, kad ji ne kartą abiem savo mažametėms dukroms yra trenkusi per veidą ir per užpakalį. S. R. buvo informuota, kad dėl galimo smurto prieš vaiką bus informuota policija. Skyrius šiuo metu atlieka vaiko situacijos vertinimą pagal 2023-07-27 dieną gautą pranešimą, kurį užbaigus pateiks papildomą informaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, prašo nagrinėti pranešimą dėl galimo smurto panaudojimo prieš vaiką (1 t., b. l. 18-19, 20).

2023-08-08 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes medžiagoje Nr. M-1-01-47538-23, 2023-08-07 iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), gautos mažamečių S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2023-08-03 atliktos vaikų situacijos vertinimo anketos. Susipažinus su S. R. situacijos vertinimo anketa, kurioje yra užfiksuota, kaip mažametė VTAS specialistei teigė, kad yra buvę, kad mama delnu trenkė jai per veidą. Tą patį mama yra dariusi ir sesei D.. S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., VTAS specialistės paprašyta pateikti savo nuomonę dėl dukros S. pasakymo, kad mama jai ir sesei D. yra delnu trenkusi per veidą, pripažino, kad tokių atvejų yra buvę, taip pat nurodė, kad yra trenkusi ir per užpakalį. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. vartoja fizinį smurtą prieš savo mažametes dukras S. ir D. R., tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui (1 t., b. l. 21, 22-28).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-08-07 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 9SD-, nurodyta, kad prijungimui prie medžiagos Nr. M -1-01-47538-23 siunčia vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), atliktas Vaiko situacijos vertinimų Nr. 9VSV-1231, 9VSV-1230, pagal pranešimus 2023-07-27 Nr. VTP-820, 2023-08-09 9VTP-849 kopijas. Pridedama: 28 lapai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-08-03 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 9VSV- ( kopija) duomenys apie vaiką - D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko situacijos aptarimas su vaiku D. R. - 2023-08-01 16 val. S. R. su D. R. atvyko į VTA Plungės skyrių - „Dėl savo amžiaus išklausyti D. R. nuomonės nepavyko, nes D. kalba tik pavieniais žodžiais.“ Vaiko situacijos aptarimas su vaiko atstovais pagal įstatymą - bendravimo su vaiko motina S. R. turinys: 2023-08-02 16:30 val. telefoninio pokalbio metu S. R. buvo paprašyta pateikti savo nuomonę dėl dukros S. pasakymo, kad ją ir jos sesę D. yra mušusi per veidą, t. y. delnu trenkusi per skruostus. Moteris teigė: „kad būkim biedni, bet teisingi“, tokių atvejų yra buvę, taip pat nurodė, kad yra trenkusi ir per užpakalį, bet to daugiau nebedarys, tiesiog ji maldauja, kad dukros jos klausytų, bet jos neklauso ir elgiasi taip, kaip mamos nemylėtų, mama mano, kad reikia viskam laiko, kad dukros susivoktų to nedaryti ir pradėtų klausyti.“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-08-03 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 9VSV- ( kopija) duomenys apie vaiką - S. R., gim. (duomenys neskelbtini) - vaiko situacijos aptarimas su vaiku S. R. - 2023-08-01 16 val. mama su mergaite atvyko į VTA Plungės skyrių. „Pasak S. mama, kai kalba su tėčiu telefonu, būna dažnai susinervina ir būna pikta, yra buvę, kad mama delnu trenkė S. į veidą, tą patį yra dariusi ir sesei D., bet S. neskaudėjo“. Dėl bendravimo su vaiko mama S. R. - tas pats įrašas 2023-08-02 16:30 val. telefoninio pokalbio metu su S. R., nurodytas vaiko situacijos aptarime su vaiku D. R.. (žr. psl. 58) (1 t., b. l. 36, 37, 38-69).

2023-09-15 UAB „Klinika Pulsas“ rašte „Dėl S. R.“ nurodyta, kad S. R. buvo konsultuota gydytojo-psichiatro 2023-08-31, nustatyta dgn: F30.2 (manija su psichozės simptomais) ir iškvietus GMP su policijos palyda nukreipta stacionariniam gydymui (1 t., b. l. 148).

2023 m. gruodžio 11 – gruodžio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad: 1. S. R. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas - bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais, dėl psichikos būsenos S. R. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2. S. R. šiuo metu dėl psichikos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese bei duoti paaiškinimus į jai užduodamus klausimus. 3. Šiuo metu S. R. konstatuojamas: bipolinis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija, dalinė medikamentinė remisija. 4. Dėl psichikos būsenos šiuo metu S. R. gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. 5. S. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą. 6. Nenustatyta, kad šiuo metu dėl psichikos būsenos S. R. būtų pavojinga visuomenei (1 t., b. l. 180-190).

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad prisipažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Tai vyko seniai, nelabai pamena, bet įvyko konfliktas, dukra negražiai kalbėjo, ar atsikalbinėjo, norėjo ją užčiaupti, smarkokai gavosi, užėmė burną. Nepamena, ar mergaitė po to veiksmo verkė, bet ji nusiramino, kiek pamena. Antro burnos užėmimo nepamena.

Liudytoja N. R. teisme parodė, kad kartais S. atsikalbinėdavo ir yra mačiusi, kaip S. trenkė per veidą. Bet nebuvo ten kažkoks smūgis, o taip tiesiog iš inercijos. Neklausė vaikas ir sudavė per veidą. Viskas vyko jų namuose (duomenys neskelbtini), datos neprisimena, galėjo būti 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Kaip trenkė, matė tikrai vieną kartą ir antrą, jai atrodo, matė. Neatsimena, kiek kartų nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Į mamos elgesį S. reagavo verkdama, susigūždama. Paskui matydavo, kai jau mama pyksta, prieina prie jos, vaikas irgi susigūždavo. Po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo N. R. parodė, kad du kartus matė S. R. veiksmus prieš dukrą, buvo kovo ir balandžio mėnesiais kažkur. Sakė, kad taip nesielgtų, kad taip negalima, bet, matyt, žmogui buvo liga, buvo spontaniškai. 2023 m. kovo-balandžio mėnesiais, S. R. buvo 5 metukai. S. atsikalbinėjo prieš mamą, du kartus. Tas trenkimas buvo pliaukštelėjimas. Vieną kartą tikrai pliaukštelėjo nesmarkiai, antrą kartą neprisimena, kaip ten buvo, negali to pasakyti. Mergaitė verkė po abiejų smūgių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-08-02 pranešime apie galimą smurtą prieš vaiką, nurodyta, kad 2023-08-01 buvo išklausyta nepilnametės S. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė, pokalbio metu mergaitė nurodė, kad mama yra kelis kartus trenkusi jai ir mažesnei sesei D. R., gim. (duomenys neskelbtini), delnu per veidą, dažnai būna pyksta ir šaukia ant jų, nes ją nervuoja tėtis. 2023-08-02 bendraujant su mama S. R., gim. (duomenys neskelbtini), paprašius patikslinti aplinkybes dėl dukters nurodytų aplinkybių dėl galimo smurto, pastaroji nurodė, kad yra buvę, kad ji ne kartą abiem savo mažametėms dukroms yra trenkusi per veidą ir per užpakalį (1 t., b. l. 18-19, 20).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-08-03 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV- ( kopija) nurodytas vaiko situacijos aptarimas su vaiko atstovais pagal įstatymą - bendravimo su vaiko motina S. R. turinys: 2023-08-02 16:30 val. telefoninio pokalbio metu S. R. buvo paprašyta pateikti savo nuomonę dėl dukros S. pasakymo, kad ją ir jos sesę D. yra mušusi per veidą, t. y. delnu trenkusi per skruostus. Moteris teigė: „kad būkim biedni, bet teisingi“, tokių atvejų yra buvę, taip pat nurodė, kad yra trenkusi ir per užpakalį, bet to daugiau nebedarys, tiesiog ji maldauja, kad dukros jos klausytų, bet jos neklauso ir elgiasi taip, kaip mamos nemylėtų, mama mano, kad reikia viskam laiko, kad dukros susivoktų to nedaryti ir pradėtų klausyti.“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-08-03 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV- (kopija) užfiksuotas vaiko situacijos aptarimas su vaiku S. R. - 2023-08-01 16 val. mama su mergaite atvyko į VTA Plungės skyrių. „Pasak S. mama, kai kalba su tėčiu telefonu, būna dažnai susinervina ir būna pikta, yra buvę, kad mama delnu trenkė S. į veidą, tą patį yra dariusi ir sesei D., bet S. neskaudėjo“. Dėl bendravimo su vaiko mama S. R. - tas pats įrašas 2023-08-02 16:30 val. telefoninio pokalbio metu su S. R., nurodytas vaiko situacijos aptarime su vaiku D. R.. (žr. psl. 58) (1 t., b. l. 36, 37, 38-69).

2023-09-15 UAB „Klinika Pulsas“ rašte „Dėl S. R.“ nurodyta, kad S. R. buvo konsultuota gydytojo-psichiatro 2023-08-31, nustatyta dgn: F30.2 (manija su psichozės simptomais) ir iškvietus GMP su policijos palyda nukreipta stacionariniam gydymui (1 t., b. l. 148).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. R. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas - bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais, dėl psichikos būsenos S. R. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. R. konstatuojamas: bipolinis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija, dalinė medikamentinė remisija. S. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą (1 t., b. l. 180-190).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė L. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad ambulatorinis stebėjimas – būtinas, nepaisant to, kad būsena daugiau ar mažiau stabilizuota. Tai liga, kuriai būtinas gydymas, dar kitas dalykas – yra būtinas stebėjimas būsenos pokyčių. Apie gydymą, nutraukimą pats asmuo spręsti negali, tam yra specialistas. Turi būti keleto metų nepasikartojantys simptomai, epizodai ligos. Priskirta lėtinėms ligoms, tai iš esmės liga yra visam gyvenimui.

Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų ir aptartų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad S. R., būdama nepakaltinama, 2023 metų kovo ir balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos delnu trenkė savo mažametei dukrai S. R. į veido sritį ir taip sukėlė S. R. fizinį skausmą. Tokiu būdu S. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ekspertų rekomendacijas, kuriomis abejoti teismas neturi pagrindo, S. R. taikytina švelniausia baudžiamajame įstatyme numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R. pripažinti nepakaltinama padarius uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.