Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo J. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. B. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. B. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: jis, neturėdamas leidimo, nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. kovo 11 d., (duomenys neskelbtini), automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „ZORAKI MOD.914“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris, vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos ginklams, bei savadarbį šaudmenį, pagamintą panaudojant 9 mm kalibro imitacinį (garsinį) šovinį su įstatyta savadarbe gumine kulka (sviediniu), kai apie 21:30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnai, sustabdę šį automobilį, jame rado ir paėmė minėtą šaunamąjį ginklą bei šaudmenį. Šiais veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‑ BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

2. J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo pramoninės gamybos lenktiniu turistiniu peiliu, turinčiu automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai laikė automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelėse, iki 2021 m. kovo 11 d., apie 21.30 val., kai (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnai, sustabdę šį J. B. vairuojamą automobilį, jame rado ir paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

3. J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su O. B. ir D. S., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą turtą, o būtent: D. S. telefonu susitarus su UAB „T.“ direktoriumi M. S. dėl autobusiuko „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2022 m. kovo 17 d., apie 20.00 val., jis (J. B.) kartu su O. B. ir D. S. atvyko į su M. S. sutartą vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ir išsinuomojo autobusiuką „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (J. B.) kartu su O. B. ir D. S. minėtu autobusiuku, 2022 m. kovo 17 d., apie 22.02 val., atvyko šalia prekybos centro „C.“, (duomenys neskelbtini), po ko tiksliau nenustatytu laiku jis (J. B.) ir O. B. nuėjo iki aikštelėje stovinčio automobilio „Mercedes‑Benz GL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. R., po ko O. B. ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu į minėto automobilio keleivio pusės padangas, jas pradurdamas ir grįžo atgal į autobusiuką, po ko apie 22.42 val., jis (J. B.), D. S. ir O. B., D. S. vairuojamu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į minėto prekybos centro stovėjimo aikštelę ir užblokavo D. R. naudojamą automobilį „Mercedes‑Benz GL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiojo O. S. naudojamą automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (J. B.) ir O. B. išlipę iš mikroautobuso „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie šalia stovinčio automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu sėdėjo nukentėjusysis O. S., rankose laikydami daiktus, panašius į šaunamuosius ginklus, ne mažiau kaip du kartus šovė į automobilio „Porsche“ priekinį stiklą, dėl ko automobilio priekinis stiklas skilo, po ko nukentėjusysis O. S., stengdamasis išvengti šūvių važiuojant atbuline eiga trenkėsi į mikroautobusą „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas savo automobilį, po ko D. S., priėjęs prie automobilio „Porsche“ priekinės dalies, vieną kartą dešine koja spyrė į automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės sparną, po ko D. R. ir nukentėjusysis O. S. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, taip jis (J. B.), D. S. ir O. B. bendrais veiksmais įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei dėl jų veiksmų buvo sugadintas svetimas turtas ‑ automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas, įbrėžtas galinis automobilio bamperis, sulaužytas galinio bamperio kairės pusės atšvaitas, kilpos dangtelis, įbrėžtas bagažinės dangtis, įlenktas duslintuvo bakelis, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam O. S. 3 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

4. J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., O. B. ir J. S., susitarė ir parengė nusikalstamos veikos planą, 2022 m. balandžio 5 d. nuvykti į „L. T.“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojus fizinį smurtą ‑ specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu ‑ ašarinėmis dujomis salone būsiančių asmenų atžvilgiu, taip jiems atimant galimybę priešintis, pagrobti narkotines medžiagas kanapes, kokainą ir grynuosius pinigus, bei pasiskirstė užduotimis: jam (J. B.) ‑ išnuomoti automobilį, jam (J. B.) su O. B. ‑ nupirkti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ‑ ašarinių dujų balionėlį ir pagrobti automobilio valstybinius numerius; O. B. ‑ nupirkti J. S. ir D. S. veidą dengiančias kaukes ir nugabenti juos automobiliu iki „L. T.“ salono, esančio (duomenys neskelbtini), J. S. ir D. S. ‑ įėjus į „L. T.“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), J. S. salono viduje papurkšti ašarinių dujų, o D. S. surasti ir pagrobti salone esančią narkotinę medžiagą ‑ kanapes ir seifą su narkotine medžiaga ‑ kokainu bei grynaisiais pinigais iki 10 000 eurų, o būtent: jis (J. B.), D. S., O. B. ir J. S., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, 2022 m. balandžio 5 d., apie 11.00 val., jis (J. B.) kartu su D. S. ir J. S. nuvyko iki UAB „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis (J. B.) iš direktoriaus V. K. išsinuomojo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, O. B. „P. K.“, adresu (duomenys neskelbtini), J. S. ir D. S. nupirko pošalmius (kaukes), po ko apie 15.33 val., O. B. ir jis (J. B.) nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „S. K.“ parduotuvę „V. G.“, kur už 99 eurus nusipirko dujinį balionėlį „WALTHER ProSecur 3“, po ko jis (J. B.) ir O. B. nuvyko iki (duomenys neskelbtini), kur nuo stovinčio automobilio „Volkswagen Passat“ nuėmė priekinį ir galinį valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir juos (valstybinius numerius) pagrobė, po ko pagrobtus valstybinius numerius atvežė iki (duomenys neskelbtini), ir pritvirtino prie išnuomoto automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (J. B.) nuvažiavo į tyrimo metu nenustatytą vietą laukti, kol bus pagrobtos narkotinės medžiagos ir grynieji pinigai, o tuo metu O. B. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, ant kurio pritvirtinti pagrobti valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) J. S. ir D. S. apie 17.30 val. atvežė iki viešojo transporto stotelės, šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), po ko D. S. ir J. S., dėvėdami pošalmius (veidą dengiančias kaukes), nuėjo į pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įsikūrusį „L. T.“ saloną, po ko salono viduje J. S. panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ‑ ašarinių dujų balionėlį „WALTHER ProSecur 3“ su ašarinėmis dujomis, salone tuo metu buvusio lankytojo V. K. ir salone dirbusios nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu, tokiu būdu padarydamas A. J. pirmo laipsnio kairio skruosto nudegimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tuo metu D. S. salone bei po stalu ieškojo narkotinės medžiagos ‑ kanapių ir seifo, kur turėjo būti narkotinė medžiaga ‑ kokainas bei grynieji pinigai iki 10 000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. S. nerado seifo, narkotinių medžiagų ir grynųjų pinigų ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais jis (J. B.), D. S., O. B. ir J. S. atliko veiksmus, siekiant pagrobti narkotines medžiagas ir grynuosius pinigus iki 10 000 eurų. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 263 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

5. J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis (J. B.), 2022 m. balandžio 20 d., apie 19.37 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo, įsėdo į automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ispanija), ir bandydamas pasišalinti, pajudėjo minėtu automobiliu iš vietos ir tyčia pasukdamas į policijos pareigūnų pusę, dešinės pusės minėto automobilio šonu prispaudė bandžiusius jį sulaikyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyr. tyrėją R. J. ir vyr. tyrėją A. K. prie tarnybinio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono, tokiu būdu padarė jiems įvairius kūno sužalojimus, sukėlusius nežymius sveikatos sutrikdymus, bei minėto smūgio metu apgadino tarnybinį automobilį ir A. K. turėtą tarnybinį telefoną „Samsung Galaxy A32“, 226,23 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

6. J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo pramoninės gamybos turistiniu peiliu, turinčiu automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai nešiojo iki 2022 m. balandžio 20 d., apie 20.00 val., kai adresu, (duomenys neskelbtini), jo (J. B.) dalinės apžiūros metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

7. J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: jis, neturėdamas leidimo, nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos iki 2022 m. birželio 30 d., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) kelio, miško masyve, vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą VOLTRO 85 COMBAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir signaliniais šoviniais ir priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kai apie 15.13 val. policijos pareigūnai minėtą šaunamąjį ginklą rado ir paėmė įtariamojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. B. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. balandžio 20 d. 20.30 val. (t. 12, b. l. 108). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 12, b. l. 155‑158), kuri buvo pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 22 d. (t. 13, b. l. 1‑7). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, netenkinus prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, kaltinamajam J. B. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: 1) intensyvi priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 22 d., įpareigojant J. B. visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), didesniu nei 200 (dviejų šimtų) metrų atstumu, išskyrus, jei tai nesusiję su dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ar darbu, arba turint ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro leidimą. Taip pat įpareigojant neieškoti ryšių ir nebendrauti su D. S., J. S., O. B., O. S. (O. S.), A. J., R. J. (R. J.) ir A. K. (A. K.); 2) 5 000 eurų dydžio užstatas (t. 13, b. l. 47‑55). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjos 2022 m. spalio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę ‑ sustabdymas (t. 13, b. l. 56‑60).

9. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi J. B. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 22 d. iki 2024 m. sausio 22 d., įpareigojant kaltinamąjį J. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės (BPK 131¹ straipsnio 6 dalis): a) nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), darbo ir poilsio dienomis nuo 18.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su dalyvavimu teisiamuosiuose posėdžiuose, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; b) darbo ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 18.00 val. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), toliau nei 200 metrų atstumu, jei tai nesusiję su dalyvavimu teisiamuosiuose posėdžiuose, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; c) nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik tiesiogiai, bet ir per kitus asmenis nei gyvai, nei naudojantis vaizdo, garso ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis su šiais asmenimis: D. S., J. S., O. B., O. S., A. J., R. J., A. K.; uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą (BPK 131¹ straipsnio 7 dalis). Apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Kaltinamasis J. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį; laikyti pakankamomis ir atitinkančiomis proporcingumo principą kitas jam (J. B.) paskirtas šioje byloje kardomąsias priemones.

10.1. Kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Pasak kaltinamojo, jam taikoma pratęsta kardomoji priemonė yra perteklinė, ją pratęsiant buvo nukrypta nuo BPK 11 straipsnyje įtvirtinto procesinių prievartos priemonių proporcingumo principo, skundžiamoje nutartyje painiojami kardomosios priemonės tikslai bei prasmė su bausme už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, turi būti mutatis mutandis paisoma EŽTT ir nacionalinių teismų praktikos, taikytinos skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, kurioje pabrėžiama, kad gresianti bausmė nėra nei pagrindinė, nei pakankama sąlyga skirti ar tęsti kardomąją priemonę. Skundžiama nutartimi nevertinta tai, kad toje pačioje byloje jam jau yra paskirtos kitos kardomosios priemonės ‑ rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (paimti asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas), 5 000 eurų užstatas; intensyvi priežiūra ‑ tai jau šešta kardomoji priemonė, kuri jam pratęsta. Kaltinamojo įsitikinimu, kitų kardomųjų priemonių yra daugiau nei pakankama kardomosioms priemonės keliamiems tikslams pasiekti. Vien kardomąja priemone ‑ rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, jis įpareigojamas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir uždraudžiama bendrauti su nutarime nurodytais asmenimis.

10.2. Jis niekuomet nėra trukdęs procesui ar kada nors vengęs atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą, vykdė ir vykdo visus įpareigojimus. Anot kaltinamojo, galėjo ir turėjo būti nuspręsta nebetęsti kardomosios priemonės intensyvios priežiūros taikymo termino. Kaltinamojo manymu, jo teises nedidele dalimi varžanti kardomoji priemonė iš viso nėra nei reikalinga, nei būtina. Jei jis norėtų bėgti ar slėptis, ko tikrai neketina daryti, ši kardomoji priemonė būtų nei pakankama, nei reikšminga.

10.3. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnių nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ‑ siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga, taigi, kiekvienas asmens laisvės suvaržymas turi būti tinkamai pasvertas ir neperžengti siekiamų tikslų.

10.4. Apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės ‑ intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą, laikė nustatyta, kad aplinkybės, kurios buvo nustatytos skiriant šią kardomąją priemonę, nėra pasikeitusios. Šį motyvą pagrindė tuo, kad už jam inkriminuojamus nusikaltimus gresia laisvės atėmimo, tame tarpe ir ilgalaikio laisvės atėmimo, bausmė. Toks argumentas ne tik kad nepagrįstas, bet jis tam tikra prasme leidžia spręsti apie teismo šališkumą. Dėl bausmės teismas sprendžia tik išnagrinėjęs bylą ir tik nustatęs, kad teisiamasis kaltas dėl visų inkriminuotų veikų.

10.5. Apygardos teismas pripažino, kad duomenų, jog jis būtų pažeidęs jam taikomos kardomosios priemonės ‑ intensyvios priežiūros sąlygas, teisme nėra gauta. Tačiau padarė išvadą, kad paskirtos kardomosios priemonės sąlygų laikymasis savaime neeliminuoja jos taikymo tikslingumo. Nors nutartyje pacituota BPK 139 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės, o kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi, apygardos teismas nutarė, jog nėra pagrindo ją panaikinti arba pakeisti sušvelninti sąlygas. Visgi sprendžiant minėtą klausimą ir teismui priimant sprendimą, nenurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl, atsižvelgus į šios konkrečios bylos aplinkybes, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas ir dokumentų paėmimas yra nepakankami užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą kitais aspektais, jei tokie apskritai yra.

10.6. Kaltinamojo manymu, siekis užkirsti kelią proceso trukdymui dažniausiai yra aktualus pirminėje baudžiamojo proceso stadijoje. Šiuo atveju, kai byla jau perduota teismui, tokios kardomosios priemonės taikymas neturėtų būti vertinamas kaip adekvati kardomoji priemonė, juo labiau, kad, kaip jau minėta, jam yra paskirta visa eilė kitų kardomųjų priemonių, todėl ir šiuo aspektu tolesnis su intensyvia priežiūra paskirtų ribojimų taikymas yra tikrai neproporcingas.

11. Atsiliepimų į kaltinamojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. B. skundas atmetamas.

12. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

13. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kitų kaltinamųjų parodymuose, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, kratų, vaizdo įrašų ir daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

14. Skiriant intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

15. Kaltinamasis J. B. yra jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, nevedęs, t. y. kaltinamasis turi socialinius, ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. yra kaltinamas padaręs 8 tyčines nusikalstamas veikas, t. y. du baudžiamuosius nusižengimus (BK 258 straipsnio 2 dalis), du nesunkius nusikaltimus (BK 284 ir 286 straipsniai), du apysunkius nusikaltimus (BK 253 straipsnio 1 dalis), taip pat pasikėsinęs padaryti du sunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis), už kurių padarymą numatytos ir itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos, J. B. galimai dalį nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe, tarp kurių buvo derinti tarpusavio veiksmai, nusikalstamų veikų padarymui buvo įgyjamos priemonės ir įrankiai, nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant materialinės naudos, taip pat kai kurios nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, padarytos neteisėtai disponuojant šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir šaltuoju nešaunamuoju ginklu ‑ pramoninės gamybos lenktiniu turistiniu peiliu, turinčiu automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę. Pagal pareikštus kaltinimus J. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus, aktyvus.

17. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu kitose bylose jau yra priimti nuosprendžiai, o dar kitos baudžiamosios bylos nagrinėjamos. Kaltinamasis J. B. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 182 straipsnio 4 dalį. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) (nuosprendis neįsiteisėjo, byla išsiųsta apeliacinės instancijos teismui). Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2098-725/2023, kurioje J. B. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-382-827/2023, kurioje J. B. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamasis J. B. kitose bylose yra kaltinamas arba nuteistas padaręs daug turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamasis J. B. daug kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo J. B. asmenybę bei rodo, kad jis linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o piniginės lėšos, gautos iš nusikaltimų darymo, galėjo būti vienas iš J. B. pragyvenimo šaltinių.

18. Iš LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis J. B. po skundo padavimo Lietuvos apeliaciniam teismui du kartus ‑ 2023 m. lapkričio 5 ir 13 d. pažeidė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, padarė leidžiamos zonos pažeidimus, pažeidė nustatytą dienotvarkę.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad intensyvi priežiūra J. B. buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, t. y. ji šiuo metu taikoma apie 1 (vienerius) metus. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, taikomos intensyvios priežiūros terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o taikomos intensyvios priežiūros laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 19 tomų, joje yra 4 kaltinamieji, daug proceso dalyvių, byla gauta apygardos teisme 2023 m. gegužės 15 d. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nusikaltimų, kuriuos galimai padarė J. B., kiekį, sunkumą, pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pagrįstai nematė pagrindo panaikinti J. B. intensyvią priežiūrą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šioje proceso stadijoje galima tik J. B. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

20. Nors kaltinamasis saistomas socialiniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, jog J. B. taip pat kaltinimas tuo, kad jis galimai, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams (tyrėjams), prispausdamas juos savo vairuojamu automobiliu, tokiu būdu padarydamas jiems įvairius kūno sužalojimus, sukėlusius nežymius sveikatos sutrikdymus, bei apgadino tarnybinį automobilį ir tarnybinį telefoną bei iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. J. B. taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės.

21. Kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra adekvati ir proporcinga jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui. Teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia kaltinamajam J. B. galimybes pilnai įgyvendinti teisę į darbą, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei palaikyti socialinius ryšius, t. y. nėra laikytinos neproporcingomis. Kardomųjų priemonių skyrimas ir jų sąlygų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Esant objektyvioms priežastims bei kaltinamojo ar jo gynėjo prašymu bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas galėtų svarstyti klausimą dėl intensyvios priežiūros sąlygų pakeitimo, dienotvarkės nustatymo. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę ‑ intensyvią priežiūrą.

22. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (t. y. vien užstatu ir specialiosios teisės sustabdymu), atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą, taip pat kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajam neišnyko.

23. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo J. B. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.