Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį, pareikštą atsakovams J. P., V. A., trečiajam asmeniui I. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti J. P. motinos valdžią vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti V. A. tėvo valdžią vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti E. A. gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja I. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės J. P. nepilnamečio vaiko E. A. išlaikymą iki vaiko pilnametystės po 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Pakeisti (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu iš V. A. dukrai E. A. priteistą išlaikymo dydį, priteisiant 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai) išlaikymą vaikui (išlaikymo padidinimas), mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, paskirti I. P. E. A. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. P. palaiko ieškinį, paaiškino, kad nepilnametė E. A., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovų V. A. ir J. P. dukra. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp atsakovų buvo nutraukta. Nepilnamečio vaiko E. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Nuo 2016 metų birželio mėnesio E. A. motina pradėjo gyventi atskirai nuo savo dukters, kadangi susirado sugyventinį J. A.. Tėvas V. A. jau nuo 2011 metų gyveno atskirai nuo dukros. Mergaite rūpinosi močiutė I. P. ir senelis V. P., su kuriais mergaitė kartu gyveno ir gyvena iki šiol. 2017 m. gegužės 23 d. V. A. skyriuje paaiškino, jog jam yra žinoma apie tai, kad jo nepilnametė dukra gyvena su seneliais. Pastarasis nurodė, kad jį tenkina tokia situacija, pasiimti dukrą pas save neturi jokių galimybių.

2017 m. rugpjūčio 18 d. J. P. aplankymo metu pastaroji paaiškino, jog nors gyvena sugyventiniam priklausančiame dideliame name, tačiau dukra jame lankosi labai retai. J. P. paaiškino, kad dukrai nepatinka jos sugyventinis J. A., ji jo bijo. Paminėjo, kad E. A. kelis kartus matė jos konfliktą su J. A.. Paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio neretai kyla konfliktai, vyras išgėrinėja po darbo ir savaitgaliais, nes dirba statybose. Vaiko močiutė I. P. taip pat nepritaria anūkės lankymuisi J. P. sugyventinio namuose, kadangi pastarasis dažnai agresyviai elgiasi jos dukros atžvilgiu. J. P. prisipažino, kad ją taip pat augino močiutė, todėl mano, kad nėra blogai, kad jos dukrą taip pat augina močiutė. Motina buvo raginta domėtis dukra, atstatyti su ja prarastą ryšį ir susigrąžinti vaiką į šeimą, paaiškintos motinos valdžios nevykdymo pasekmės. Motina jokių veiksmų dukros į šeimą grąžinimo link nepadarė. Kadangi vaikas liko be tėvų globos, 2017 m. rugpjūčio 21 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1297 E. A. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta močiutė iš motinos pusės I. P., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

2017 m. rugpjūčio 23 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV- 1322 J. P. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. gruodžio 14 d. J. P. aplankymo metu, pastaroji teisinosi, kad pati neaugina savo dukros, kadangi dukra pati nenori su ja gyventi. Atsakovė tikino, kad vaiką prieš ją nuteikinėja močiutė. J. P. nuolat neigė turinti alkoholio vartojimo problemų, tačiau ši problema iš tikrųjų šeimoje yra. Tą patvirtina atsakovės duomenys apie administracinius baustumus. Močiutės I. P. paaiškinimais, dukra J. P. su sugyventiniu J. A. po darbo ir savaitgaliais vartoja alkoholį, po ko tarp jų kyla konfliktai ir muštynės.

Iš Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2019 m. rugpjūčio 26 d. skyriui pateiktos aktualios informacijos matyti, kad J. P. bei tėvas V. A. yra linkę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Gyvendama su motina E. A. nuolat patirdavo neigiamas emocijas dėl motinos priklausomybės alkoholiniams gėrimams bei J. A. agresyvaus būdo. J. P. nesugebėjo užtikrinti vaikui saugios ir tinkamos aplinkos. Pati vaiko motina taip pat pripažįsta kad nepakankamai laiko ir dėmesio skiria dukrai, nevykdo savo kaip motinos pareigų, neturi nuolatinio darbo, todėl jos materialinė padėtis nėra stabili. Dirbant su motina pastaroji vengė bendradarbiauti, į siūlomus tėvystės įgūdžių kursus nenuvyko. Per visą laiką J. P. nepakeitė savo gyvenimo būdo, ir toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei neužtikrina savo dukros gerovės.

J. P. požiūris į susiklosčiusią situaciją yra pasyvus, ji nesistengia rasti su dukra ir savo motina bendros kalbos, nerodo jokios iniciatyvos susigrąžinant dukrą. Tėvas V. A. nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad negali priimti dukros pas save, neturi tam galimybių. Iki šiol jo pozicija nepasikeitė. Nei J. P., nei V. A. nėra pasiruošę susigrąžinti dukters ir ją auginti.

I. P. teigimu, anūkei gyventi pas savo motiną yra nesaugu. Anot jos, motina nesistengia skirti laiko dukrai, išgėrinėja, veda netinkamą gyvenimo būdą. Dukterį moteris lanko labai retai, dažniausiai būdama išgėrusi.

E. A. išreiškė norą gyventi su senele, nes ten jai yra gerai. Su motinos sugyventiniu gyventi kategoriškai atsisako. Motina nuolat žada, kad ją aplankys, tačiau taip ir neaplanko. Su tėčiu matosi dažniau, tačiau jis jos neaugina. Mergaitė atvirai bendrauja, lengvai užmezga ryšį, tapo atsakingesnė, pagerėjo mokymosi rezultatai. Senelė yra įsitikinusi, kad būtent pasikeitęs auklėjimas bei gyvenamoji aplinka įtakojo anūkės pasikeitimą, kadangi anksčiau ji buvo uždaresnė.

2019 m. rugpjūčio 21 d. suėjo dveji metai, kai E. A. yra laikinai globojama močiutės šeimoje, situacija jos tėvų gyvenimuose nesikeičia visiškai. Laikinosios globėjos močiutės šeimoje E. A. turi atskirą, gerai įrengtą kambarį. Būstas su visais patogumais. Maistą gamina močiutė, mokykloje mergaitė pietauja nemokamai. Vaikas visada prižiūrėtas, tvarkingai išleidžiamas į mokyklą. Močiutė reguliariai jungiasi prie elektroninio dienyno, bendrauja su klasės auklėtoja, dalyvauja mokyklos susirinkimuose. Senelis V. P. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi. Senelė I. P. gauna netekto darbingumo pensiją. Senelių šeimoje E. A. jaučiasi užtikrintai ir saugiai.

V. A. 2015 m. balandžio 29 d. baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. J. P. taip pat 2015 m. vasario 19 d., 2016 m. balandžio 13 d., 2016 m. gruodžio 12 d. bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 181³ str. 1 d.

Atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą. Požymių, kad atsakovų šeimose padėtis gali pasikeisti, nėra, todėl tikslinga jiems neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros E. A. atžvilgiu, paliekant tėvams teisę matytis su vaiku.

Atsakovė J. P. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, tik prašo priteisti mažesnį išlaikymą. Po santuokos su V. A. nutraukimo nepilnametis vaikas E. A. gyveno su ja jos motinos I. P. namuose. Vėliau ji išėjo gyventi pas sugyventinį J. A.. Kurį laiką dukra gyveno kartu su ja. Vėliau vaikas sirgo, ji dirbo. Tuo metu dukrą prižiūrėdavo jos motina. Vėliau susipyko su sugyventiniu ir išėjo gyventi pas motiną. Po kurio laiko su sugyventiniu susitaikė, grįžo gyventi pas sugyventinį, tačiau dukra ir toliau liko gyventi pas jos motiną I. P.. Faktiškai šiuo metu dukra su ja kartu negyvena apie metus. Lanko vaiką motinos namuose, nes dukra pas ją eiti nenori. Kartu su ja bei sugyventiniu gyvena sugyventinio motina. Turi įsipareigojimų – kreditų, pirko telefonus – 3, dukrai, sau ir sugyventiniui. Turėjo kortelę su kreditu, naudojosi pinigais. Šiuo metu bendras įsiskolinimas sudaro apie 3000 Eur. Kas mėnesį už kreditorinius įsipareigojimus moka 100 Eur. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį. Pastaruosius dvejus metus, kai vaikas gyvena su jos motina, dukrą išlaiko jos motina. Kartais duoda pinigų vaikui, kartu su dukra kur nors nuvažiuoja. Prašo priteisti dukrai 100 Eur išlaikymą, nes neturi galimybės mokėti daugiau.

Atsakovas V. A. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, tik prašo priteisti mažesnį išlaikymą. Sutinka, kad dukra ir toliau gyventų su močiute. Su J. P. negyvena kartu apie aštuonerius metus, dukra liko gyventi su motina. Kartais lanko dukrą. Padeda I. P. atlikti ūkio darbus. Priteisto išlaikymo nemoka, kadangi nedirba. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro apie 5000 Eur. Dirba neoficialiai. Jei bus priteistas 175 Eur išlaikymas, jo nemokės. Kitų išlaikytinių neturi, gyvena vienas, sveikatos problemų neturi.

Trečiasis asmuo I. P. su ieškiniu sutinka. Parodė, kad jos dukra J. P. 2016 m. birželio 24 d. kartu su dukra išėjo iš namų gyventi pas sugyventinį. E. A. nuolat jai skambindavo ir prašydavo, kad ją paimtų pas save. Po kurio laiko J. P. uždraudė dukrai bendrauti su seneliais. 2016 m. lapkričio mėnesį J. P. susipyko su sugyventiniu, pastarasis ją išvarė iš namų. J. P. su dukra atėjo į jos namus. Dukra beveik iš karto grįžo pas sugyventinį, o anūkė liko jos namuose. J. P. du mėnesius išvis vaiku nesidomėjo, nelankė. Būdama neblaivi skambindavo ir grasindavo, kad kai močiutė numirs ji važiuos į vaikų namus. Anūkė ir toliau liko gyventi su ja. Prašė J. P. grįžti, auginti dukrą, tačiau ji į raginimus nereaguoja. Dėl to sutvarkė dokumentus dėl anūkės globos. J. P. dukrą lanko labai retai, gal kartą per mėnesį. Atėjusi laiką praleidžia naršydama telefone. Kartais J. P. į jos namus grįžta su daiktais, pabūna apie dvi savaites, tačiau tuomet naktimis nenakvoja, dienomis kažkur išeina, vėliau susirenka daiktus ir vėl grįžta pas sugyventinį. Dukra visiškai nesidomi, ja nesirūpina, jos neaugina. E. A. iš pradžių pergyveno, turėjo viltį gyventi su motina, tačiau šiuo metu apsiprato, kad motina jos neaugina. V. A. kartais aplanko dukrą, atneša saldumynų, padovanoja dovaną per gimtadienį. Padeda jai nudirbti ūkio darbus, ypač vasaros metu. Jos sutuoktinis yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl jo namuose dažnai nebūna.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovams J. P. ir V. A. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. A., kuri šiuo metu yra nepilnametė. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoką tarp J. P. ir V. A. nutraukta, nepilnamečio vaiko E. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. P., iš V. A. nepilnamečiui vaikui E. A. priteistas 350 Lt (101 Eur) išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šiomis lėšomis disponuoja J. P.. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1297 E. A. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirt I. P. bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su globėja jos namuose. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.DĮV-1322 J. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas daro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovai J. P. ir V. A. nesirūpina savo nepilnamete dukra E. A., ja nesidomi, jos neauklėja ir neprižiūri. Po atsakovų santuokos nutraukimo 2011 m. tėvas nuo dukros gyvena atskirai. Iš trečiojo asmens I. P. paaiškinimo matyti, kad nepilnametė E. A. jos namuose faktiškai gyvena nuo 2016 m. birželio mėnesio. Motina su dukra gyvena atskirai nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1297 E. A. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta I. P. bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su globėja jos namuose. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.DĮV-1322 J. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

2017 m. gegužės 23 d. V. A. atvykęs į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių paaiškino, kad jam yra žinoma apie tai, kad jo nepilnametė dukra gyvena su seneliais. Pastarasis nurodė, kad jį tenkina tokia situacija, pasiimti dukrą pas save neturi jokių galimybių. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tik prašo priteisti mažesnį išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė J. P. gyvena su sugyventiniu J. A. atskirai nuo savo nepilnametės dukros E. A.. J. P. daug kartų buvo raginta domėtis dukra, atstatyti su ja prarastą ryšį ir susigrąžinti vaiką į šeimą, jai buvo paaiškintos motinos valdžios nevykdymo pasekmės. 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudarytas pagalbos planas, tačiau motina jokių veiksmų dukros į šeimą grąžinimo link nepadarė. Šeimai teikiamos paslaugos rezultatų nedavė arba jų buvo tiesiog atsisakyta. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tik prašo priteisti mažesnį išlaikymą. Tokiu būdu atsakovai savo gyvenimo būdo nepakeitė ir dukra tinkamai nesirūpina.

Tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.165 str.), šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų bei nuosavo būsto neturėjimas. Byloje nustatyta, kad atsakovai ne tik nevykdo savo pareigos rūpintis dukra, bet atsisako vykdyti šią pareigą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog būtų apribota jų kaip tėvų valdžia dukros atžvilgiu.

Nepilnametis vaikas E. A., gim. (duomenys neskelbtini) faktiškai nuo 2016 m. birželio mėnesio gyvena kartu su močiute I. P.. 2017 m. rugpjūčio 21 d. nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko tėvai jo auklėjime nedalyvauja, juo nesirūpina ir neketina ateityje tai daryti, būtent dėl savo kaltės, duomenų apie tai, kad turėtų sveikatos problemų nėra, yra darbingi. Atsakovai sutinka, kad jų dukra ir toliau gyventu su močiute I. P..

Apklausta liudytoja I. P. patvirtino, kad nepilnametė E. A. jau beveik trejus metus nuolat gyvena su ja. Nepilnametės tėvas V. A. kartais aplanko vaiką, padeda jai nudirbti ūkio darbus, išlaikymo neteikia, tačiau kartais atneša saldumynų, padovanoja dovaną per gimtadienį. Nepilnamečio vaiko motina J. P. dukrą lanko retai, maždaug kartą per mėnesį, tačiau atėjusi su dukra nebendrauja, o laiką leidžia naršydama telefone. Daug kartų prašė dukros grįžti pas nepilnametę dukrą, tačiau pastaroji atsisako tai daryti. Gyvena kartu su sugyventiniu, į namus grįžta susipykusi su juo, tačiau ir vėl grįžta pas sugyventinį.

2019 m. rugpjūčio 26 d. Šalčininkų socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad nepilnametė E. A. nuolat gyvena su močiute I. P., močiutė daug laiko skiria anūkei. Mergaitė tapo atsakingesnė, pagerėjo mokymosi rezultatai. Nepilnametės tėvai neskiria pakankamai laiko dukros auklėjimu. Pati vaiko motina pripažįsta, kad nevykdo savo kaip motinos pareigų. Ji neturi pastovaus darbo, vengia bendradarbiauti, į siūlomus tėvystės įgūdžių kursus nenuvyko. Per visą laiką J. P. nepakeitė savo gyvenimo būdo ir toliau neužtikrina dukros gerovės.

Nepilnametė E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gyvena su močiute. Ir toliau nori gyventi su močiute, neprieštaraus, jei tėvai ją lankys.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad apsaugant nepilnamečio vaiko teises ir interesus yra pagrindas apriboti neterminuotai atsakovų J. P. ir V. A. valdžią nepilnametės dukros E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3 d.). Pagal LR CK 3.180 str. 4 d. nuostatas atsakovams J. P. ir V. A. išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 str. 4 dalimi E. A. gyvenamoji vieta iki teismo nutarties dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su laikinąja globėja I. P., šiuo metu gyvenančia (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.192 str. 1 d. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir atskirus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.).

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie mėnesį laiko dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį. Patikrinus teismų sistemoje „Liteko“ duomenis nustatyta, kad atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, turi kreditorinių įsiskolinimų. Šiuo metu bendras įsiskolinimas sudaro apie 3000 Eur. Kas mėnesį moka 100 Eur. Gyvena sugyventinio namuose. Pastaruosius dvejus metus, kai vaikas gyvena su jos motina, dukrą išlaiko jos motina. Kartais duoda pinigų vaikui, kartu kur nors nuvažiuoja. Prašo priteisti dukrai 100 Eur išlaikymą, nes neturi galimybės mokėti daugiau.

Atsakovas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba neoficialiai, sveikatos problemų neturi. Teismo sprendimu priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo nemoka, šiuo metu įsiskolinimas sudaro apie 5000 Eur. Kitų išlaikytinių neturi, gyvena vienas.

Tokiu būdu yra pagrindas priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių nepilnamečiui vaikui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokamą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. - 100 Eur periodinę išmoką iki E. A. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoką tarp J. P. ir V. A. nutraukta, iš V. A. nepilnamečiui vaikui E. A. priteistas 350 Lt (101 Eur) išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Pagal LR CK 3.192 str. nuostatas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta vaiko tėvo (motinos) teisė iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai po teismo sprendimo priėmimo kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo arba sumažinimo. Tokiu būdu išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai bei ir nepilnamečių vaikų poreikiams, arba nustatant, kad priteistas išlaikymas neatitinka proporcingumo reikalavimo. Vaiko išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Šiuo metu nepilnamečiui vaikui E. A. yra vienuolika metų, todėl pripažintina, kad nepilnamečio vaiko E. A. poreikiai palyginus su 2011 metais, prieš aštuonerius metus, kai vaikas buvo žymiai mažesnis, padidėjo, nes vaikui augant paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos. Tačiau atsakovas nedirba, paaiškino, kad priteisto išlaikymo nemoka, kadangi nedirba, šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro apie 5000 Eur, esant reikalui padeda I. P. nudirbti ūkio darbus. Teismo posėdžio metu apklausta I. P. patvirtino, kad V. A. jai padeda atlikti reikiamus darbus. Dėl to yra pagrindas netenkinti ieškovo prašymo dėl (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. A. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. A. dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., priteisti iš atsakovės J. P. 102 Eur (75 Eur už neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, 27 Eur už išlaikymo priteisimą (100 Eurx12x3 proc.x75 proc.)) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., priteisti iš atsakovo V. A. 75 Eur (už neterminuotą tėvų valdžios apribojimą) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. 3 d., 4 d., 3.183 str. 4 d., 3.192 str., 3.196 str., 3.200 str., 3.275 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 270 str., 403 str., 406-408 str., 496 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Apriboti neterminuotai atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaip motinos valdžią jos nepilnametės dukros E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Apriboti neterminuotai atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaip tėvo valdžią jo nepilnametės dukros E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo nutarties dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas laikiną globėją I. P., šiuo metu gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių nepilnamečiui vaikui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, kas mėnesį mokamą nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d., 100 Eur (vienas šimtas Eur) periodinę išmoką iki E. A. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiomis lėšomis disponuos I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui E. A. išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėja (rūpintoja) I. P. ir tik vaiko interesais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Netenkinti ieškovo reikalavimo pakeisti (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. A. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A..

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vienas šimtas du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penki Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Janina Brazauskienė