- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- TS-19-1127/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Nuteistasis
- A. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. L. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimu.
Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. gegužės 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. gegužės 8 d., pusę paskirtos bausmės atliks – 2024 m. gegužės 8 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. sausio 10 d. – 5 metai 3 mėnesiai 28 dienos.
Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. RV-25-156 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos nuteistajam A. L., rekomenduojant jam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis teistas du kartus, taip pat anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) už dokumentų klastojimą (teistumas išnykęs). Nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažino, bet yra linkęs savo elgesį pateisinti, teigdamas, kad yra aplinkybių auka, nežinojo, kas yra siuntinyje, kurį rado automobilyje. Nusikaltimą įvykdė, veikdamas su bendrininkais. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o 2023 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini). A. L. įgijęs vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Nors nuteistasis (duomenys neskelbtini), nes dažnai dirbdavo neoficialiai. Bausmės atlikimo metu nuostatos į mokymąsi ir darbą teigiamos. Nuteistasis šiuo metu neturi problemų, susijusių su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Bausmės atlikimo metu nėra baustas už piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo nusikalstamas elgesys turi tiesioginių sąsajų su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. A. L. lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Nutarime taip pat nurodoma, kad vertinimo metu pastebėta, kad nuteistajam būdingas aukštas savęs vertinimas, kiek egocentriškas. A. L. save apibūdina kaip pozityvią asmenybę, bet (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima, bet jo kaltės jausmas nėra gilus, linkęs pateisinti savo veiksmus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vertinant nuteistojo elgesį, stebimi jo impulsų kontrolės sunkumai. A. L. linkęs elgtis agresyviai. Nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, bet juntama problemų analizės stoka, pasekmių neįvertinimas. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis siekia formuoti pozityvius santykius su įstaigos darbuotojais ir nuteistaisiais. Nuteistasis nepasižymi išskirtinai kategorišku mąstymu, linkęs išklausyti pašnekovą. Bausmės atlikimo metu įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones ir tikslines priemones, siekdamas koreguoti savo elgesį, bet tam tikros sritys – tokios, kaip agresyvus elgesys, reikalauja papildomų intervencijų. A. L. nebūdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, bet paties nusikalstamo elgesio atžvilgiu nėra kritiškas, kartoja tas pačias klaidas, kas rodo, kad iš dalies linkęs pateisinti tam tikrą kriminalinį elgesį. Nors nuteistasis deklaruoja visuotinai priimtas vertybes, moralines nuostatas, jo elgesys netolimoje praeityje suponuoja prielaidą, kad jis nebuvo linkęs jų laikytis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, neatrodo, kad nuteistasis geba įžvelgti savo veikų pavojingumą kitiems (pvz. dėl vairavimo išgėrus, patyrus smurtą). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse. Stebima nuteistojo pažanga gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų srityse, bet kriminogeniniai veiksniai, apimantys mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis dar reikalauja dalyvavimo tikslinėse priemonėse. Pažymėta, kad šiuo metu nėra visiškai aiški nuteistojo pozicija dėl bausmės atlikimo, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas.
Nutarime taip pat pateikta atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė, kad jis siūlo taikyti lygtinį paleidimą. Savo siūlymą Komisijos narys motyvuoja tuo, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini), po bausmės atlikimo arba taikyto lygtinio paleidimo planuoja (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu dirba, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Turi stabilią darbinę patirti, dėl ko galima sėkminga integraciją į darbo rinką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. RV-25-156 ir priimti naują sprendimą, t. y. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų.
Komisija Nutarime iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Sutinka, kad šios aplinkybės svarbios, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Tokių skundžiamame nutarime nurodytų dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas (veiksniai, įtakojęs nusikalstamą elgesį) priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką ir skirdamas bausmę, todėl Komisijos nurodyti motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančio asmens asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu. Komisija suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu, konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, Nutarime nėra pateikta. Vien tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti jo asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad pasižymi aukšta motyvacija ir aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, o tai įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, pastangos dalyvauti mokymosi procese. Įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankama motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Pažymėjo, kad bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir reguliariai vyksta namo trumpalaikėms išvykoms. Visų išvykų metu pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Bausmės atlikimo metu sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Gauna legalias pajamas. Visa tai, jo nuomone, rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai ir neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Nuteistojo nuomone, nurodytos aplinkybės įrodo, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame Nutarime, jis padarė teigiamas išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, o praeityje atlikti nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio. Pabrėžia, kad lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, kas yra patvirtinama atitinkamais dokumentais, ir šios aplinkybės paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau Komisija iš esmės jų nevertino, pateikdamas deklaratyvius argumentus apie neva ir šiandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis akcentuoja, kad turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su sutuoktine ir kitais savo artimaisiais, ypač (duomenys neskelbtini). Jo artimi ir palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į savo sveikatos būseną. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Komisija šių aplinkybių visiškai nevertino.
Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl negali būti taikomas lygtinis paleidimas, vietoje to, Nutarime išdėstė nepagrįstus motyvus dėl nepakankamos nuteistojo pažangos, tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių. Pažymi, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, jam nebus pasiūlytos probacijos metu, probaciją vykdantiems pareigūnams matant tokį poreikį. Skunde taip pat nurodo, kad jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad savo elgesį pakeitė pakankamai, galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad turi sutartą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą rodo, kad laisvėje neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Turimas išsilavinimas, įgytos specialybės, pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos.
Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. Rec (2003)22 nurodytus principus. Teigia, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, bet ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. O tai, jo nuomone, suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuota.
Atsiliepimas
Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L., kuriam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pusė paskirtos bausmės atliks 2024 m. gegužės 8 d. Bausmę nuo 2021 m. balandžio 7 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2023 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2022 m. liepos 4 d.), nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį vertinimą, nors ir nustačius nuteistojo daromą pažangą atitinkamose srityse, vis tik nusikalstamo elgesio rizika liko nepakitusi, t. y. vidutinė. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes, jo manymu, nutarimas nėra argumentuotas, Komisija vertino ne jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą.
Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad jo ankstesni teistumai ar padarytų nusikaltimų sunkumas, pavojingumas, nėra lemiamas kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Komisija, priešingai skundo argumentams, šiai aplinkybei prioriteto nesuteikė, vertindama ją visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Matyti, kad Komisija teigiamai įvertino, jog nuteistasis šiuo metu neturi problemų, susijusių su alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje siekia formuoti pozityvius santykius su įstaigos darbuotojais ir kitais nuteistaisiais, bausmės atlikimo metu įsitraukia į pozityvaus užimtumo ir tikslines priemones, siekdamas koreguoti savo elgesį, jam nėra būdingos aktyvios kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir kt. Tačiau Komisijai tokių duomenų nepakako priimti nuteistajam palankų sprendimą. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, Komisija įvertino visas reikšmingas aplinkybes šiam sprendimui priimti bei jas aptarė. O tai, kad nuteistajam buvo priimtas nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo vertini jo kaip nepagrįsto ir neteisėto.
Teigiamai vertintinos nuteistojo pastangos tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę, tai, kad asmuo turi gyvenamąją vietą, įgijęs suvirintojo išsilavinimą, dirba, yra stebima jo motyvacija darbinės veiklos proceso atžvilgiu, bausmės atlikimo metu sulaukia palaikymo iš (duomenys neskelbtini), dalyvauja pozityvaus elgesio užimtumo priemonėse ir tiksliniuose užsiėmimuose, buvo keturis kartus skatintas. Vis dėlto, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina įvertinti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie pakankamus nuteistojo elgesio pokyčius, vertinant, ar asmenį toliau galima taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės. Iš 2024 m. sausio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-6 matyti, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję probleminių sričių analizės stoka ir nepakankamas problemų identifikavimas. Nors bausmės atlikimo metu A. L. ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bet tam tikros sritys, tokios kaip agresyvus elgesys, vis dar reikalauja papildomos intervencijos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad stebimi nuteistojo impulsų kontrolės sunkumai, kad jis linkęs elgtis agresyviai, toliau juntama problemų analizės stoka ir pasekmių neįvertinimas. Taip pat svarbiu aspektu išlieka ir intervencinių priemonių taikymo tęstinumas nuostatų ir vertybių korekcijos, savianalizės srityse.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. L. statiniu kriminogeniniu veiksniu yra pripažinta tai, kad asmuo nusikalto apsvaigimo būsenoje. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų yra: nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą (laisvalaikis, alkoholio vartojimas), smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo alkoholio, savęs vertinimo ypatumai, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, subjektyvus savo elgesio pasekmių vertinimas, ribotos įžvalgos asmeninio pokyčio poreikiui; apsauginiai veiksniai – teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Taigi, nustatyti vienas statinis ir šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ir ši aplinkybė, vertinant ją kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
A. L. skunde cituoja teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, nurodydamas, kad dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai jų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai ir individualiai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų jau aptartų aplinkybių visetą bei kitas svarbias aplinkybes. Šių aplinkybių visuma kiekvienu atveju yra vertinama individualiai.
Nuteistasis skunde akcentuoja savo sveikatos problemas, nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Su tokiu nuteistojo teiginiu nesutiktina. Iš A. L. asmens byloje ir paties nuteistojo pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad atitinkamos sveikatos paslaugos asmeniui yra suteiktos, taikytas gydymas. Be to, A. L. įregistruotas į Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą nuo 2022 m. gegužės 22 d. ir turi teisę į sveikatos priežiūrą, apmokamą valstybės biudžeto lėšomis. (Duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
Nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybes, susijusias su jo aktyviu socialinės reabilitacijos priemonių vykdymu, dalyvavimu įvairiose programose. Vis dėlto, sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių, tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, subjektyvus savo elgesio pasekmių vertinimas, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Pritartina Komisijos nuomonei, kad asmuo turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.