- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1730/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00056-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Alvydas Poškus, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“
- Atsakovas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1550-657/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikos dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikos, kuriuo prašė panaikinti viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl ieškovo UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymo atmetimo atsakovo vykdomo atviro konkurso pieno produktams įsigyti pirkimo objekto dalyse Nr. 4 „Jogurtas su priedais“ ir Nr. 6 „Pienas“, apie kurį atsakovas informavo ieškovą 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-(1.27)-1142/2 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-9). Nurodė, kad atsakovo vykdomo pirkimo objektas suskirstytas į atskiras 11 pirkimo objekto dalių, kurių kiekvienai tiekėjai galėjo pateikti pasiūlymus ir dėl kurių kiekvienos vyksta atskirasis varžymasis, sudaromos atskiros pasiūlymų eilės ir bus sudaromos atskiros pirkimo sutartys. Ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą pirkimo objekto dalims Nr. 1 „Fermentinis sūris“, Nr. 2 „Kefyras“, Nr. 4 „Jogurtas su priedais“, Nr. 5 „Grietinėlė“, Nr. 6 „Pienas“, Nr. 8 „Varškės sūris“, Nr. 10 „Varškė“ ir Nr. 11 „Pieno produktai“. 2011 m. gruodžio 16 d. raštu ieškovas informuotas apie atsakovo viešųjų pirkimų komisijos priimtus sprendimus atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą visoms aukščiau nurodytoms pirkimo objekto dalims, nustatytas pasiūlymų eiles visose pirkimo objekto dalyse ir laimėtojus. 2011 m. gruodžio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą panaikinimo. 2011 m. sausio 5 d. atsakovas raštu pranešė ieškovui apie pretenzijos netenkinimą, nors ieškovo pasiūlymas yra mažiausios kainos pirkimo objekto dalyse Nr. 4 „Jogurtas su priedais“ ir Nr. 6 „Pienas“. Atsakovas nurodė tokius ieškovo pasiūlymo pirkimo objekto dalims Nr. 4 „Jogurtas su priedais" ir Nr. 6 „Pienas“ identiškus trūkumus: 1) pasiūlyme nenurodytas jogurto su priedais ir pieno tikslus riebumas bei į kokią tarą bus išfasuoti produktai; 2) pasiūlyme nenurodyta, ar siūlomos produktų kainos nurodytos matuojant produktus kilogramais ar litrais; 3) pasiūlyme nepateikti siūlomų produktų kokybės pažymėjimai.
Ieškovo teigimu, pirkimo dokumentuose nebuvo tikslaus ir aiškaus reikalavimo pasiūlyme nurodyti produktų riebumą, todėl atsakovo sprendimas atmesti pasiūlymą dėl riebumo rodiklio nenurodymo pasiūlyme yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, jei perkančiajai organizacijai galėjo kilti įtarimų dėl siūlomų produktų neatitikimo minimaliam reikalaujamam riebumo rodikliui ir tarai, tai ji turėjo, vadovaudamasi konkurso sąlygų 55.3.1 punktu, prašyti tiekėjo pateikti siūlomų prekių pavyzdžius, o pasiūlymą atmesti tik tuo atveju, jei pavyzdys neatitiktų keliamų reikalavimų, tačiau perkančioji organizacija į tiekėją nesikreipė ir prekių pavyzdžių neprašė, tuo neteisėtai nesilaikydama savo paskelbtų pirkimo sąlygų ir neteisėtai atmesdama tiekėjo pasiūlymą. Ieškovas pažymi, kad jis pasiūlyme nurodė siūlomo pieno riebumą, t.y. antrame pasiūlymo puslapyje pateiktos lentelės 6 eilutėje jis nurodė, kad siūlomas pienas 3,2 proc. riebumo. Aplinkybė, kad ieškovas nepakartojo pirkimo dokumentuose išvardintų produktų savybių, nepaneigia fakto, kad ieškovas siūlo tinkamus produktus ir atitinkančius visus jiems keliamus reikalavimus. Ieškovas, pateikdamas savo pasiūlymą, jo pirmajame puslapyje pažymėjo, kad „sutinka su visomis pirkimo sąlygomis“, t.y. tuo taip pat patvirtino, kad sutinka su visais reikalavimais produktams ir tokius siūlo.
Ieškovo teigimu, nepagrįsta pastaba dėl tariamo pasiūlymo neatitikimo, neįrašius jogurto su priedais ir pieno mato vienetų. Ieškovas savo pasiūlymo antrame puslapyje pateiktoje lentelėje nurodė jogurto kiekį - 40000 ir pieno – 350000, iš kurio galima nustatyti, kad tiekėjas siūlo lygiai tiek produktų, kiek ir yra reikalaujama pagal pirkimo dokumentų specialiuosius reikalavimus: 40 tonų jogurto (t.y. 40000 kg) ir 350000 litrų pieno. Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių perkančiajai organizacijai traktuoti kitaip, nes ieškovas, sutikdamas su visomis pirkimo sąlygomis, siūlo tiek produktų, kiek ir yra prašoma pateikti, o tiekėjo pasiūlyme nurodytų produktų kiekių skaičiai tiksliai atitinka reikalaujamus. Ieškovas pažymėjo, kad perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl formalių trūkumų, o privalo prašyti tiekėjo juos ištaisyti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 21.4 punkte nustatytas reikalavimas pateikti siūlomų prekių kokybės pažymėjimus yra kvalifikacinis reikalavimas (Viešųjų pirkimų įstatymo 36 str. 1 d. 12 p.), todėl tiekėjo atitikimas šiam reikalavimui privalo būti vertinamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnyje „Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas“ nustatytą tvarką ir ją aiškinančią teismų praktiką. Atsakovas nepagrįstai pripažino ieškovo pasiūlymą pirkimo objekto dalims Nr. 4 „Jogurtas su priedais“ ir Nr. 6 „Pienas“ neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes vertino pasiūlymą formaliai ir nesilaikydama tiek savo paskelbtų konkurso sąlygų, tiek pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo - įsigyti reikalingas prekes, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus parengė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 48 straipsnio 8 dalies nuostatomis - pirkimo dokumentai buvo tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Ieškovo pateikto pasiūlymo forma neatitiko konkurso sąlygų 21.1 punkto reikalavimų, todėl teismas nusprendė, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas laikėsi Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto pasiūlymų vertinimo tvarkos, nes pirmiausia buvo pripažinta, kad ieškovo (ir kitų tiekėjų) pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir jie atmesti, ir tik tada vertinami pasiūlymai atitinkantys konkurso reikalavimus, sudaromos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymas pagal mažiausios kainos kriterijų. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad pagal Viešųjų pirkimo įstatymą ir konkurso sąlygų 51 punktą atsakovas privalėjo paprašyti tiekėją ištaisyti pasiūlymo trūkumus – nurodyti kiekius, kainą už mato vienetą, pateikti siūlomų prekių kokybės pažymėjimus, reikalauti, kad ieškovas patikslintų pasiūlymą, pateiktų produktų pavyzdžius ir pan., nes pagal konkurso sąlygų 20 – 26 punktus būtent ieškovo pareiga buvo pateikti konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą, o ne atsakovas turėjo nuspėti, kokie tiekėjo pasiūlyme nurodyti matai, kaina už mato vienetą ir pan. Teismo nuomone, privalomos pagal pirkimo dokumentus formos nesilaikymas yra esminis pasiūlymo trūkumas, o ne formalus ir nereikšmingas formos neatitikimas, todėl atsakovas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygose numatytų reikalavimų ir pasiūlymą atmesti. Teismas nusprendė, kad byloje esantys įrodymai, atsižvelgus į konkurso sąlygų 55.3 punkto ir Viešųjų pirkimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka konkurso sąlygų ir Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, todėl jį panaikinti ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo argumentai, kad ieškovo pasiūlymas pirkimo objekto dalims Nr. 4 ir Nr. 6 pateiktas nesilaikant konkurso sąlygų 21.1 punkto reikalavimų, nepagrįsti ir neteisėti, pernelyg formalistiniai, nukrypstantys nuo formuojamos teismų praktikos. Ieškovas pasiūlymą pateikė vadovaudamasis būtent konkurso sąlygų 21.1 punkto reikalavimais, užpildžius konkurso sąlygų 1 priede pateiktą pasiūlymo formą. Tuo atveju, jeigu tiekėjo pateikta informacija perkančiajai organizacijai buvo neaiški, ji vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 ir 39 straipsnių reikalavimais, privalėjo kreiptis į ieškovą dėl jo pasiūlyme esančios informacijos paaiškinimo ir patikslinimo. Ieškovas pasiūlė iš esmės visus pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškovo pasiūlymą atmesti vien dėl formalių priežasčių, net nesikreipiant į ieškovą dėl šių tariamų neaiškumų paaiškinimo ir (ar) patikslinimo. Pildydamas konkurso sąlygų 1 priede esančią kainos apskaičiavimo lentelę, ieškovas pasiūlyme nenurodė mato vieneto, tačiau iš bendrai pasiūlyme pateiktos informacijos ir konkurso sąlygose nustatytų specialių reikalavimų akivaizdu, kad jis pasiūlė konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje ir sutarties projekte nurodytą planuojamą įsigyti jogurto ir jo priedų bei pieno kiekį ir pirkimo sąlygose reikalaujamais mato vienetais, t.y. nurodė jogurto kiekį – 40000 ir pieno – 350000. Taigi, jis siūlo lygiai tiek produktų, kiek ir yra reikalaujama pagal konkurso sąlygų specialiuosius reikalavimus: 40 tonų jogurto ir 350000 litrų pieno, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Ieškovas, pildydamas pasiūlymo formą, patvirtino, kad pirkimo objekto daliai Nr. 4 „Jogurtas su jo priedais“ bei Nr. 6 „Pienas“ siūlomos prekės visiškai atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Pildydamas konkurso sąlygų 1 priede esančią lentelę, skiltyje „Atitikimas“ nurodė konkrečius teisės aktus: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymus Nr. 3D-335/2005 m. liepos 8 d. ir Nr. 3D-237/2004 m. balandžio 27 d., kurių reikalavimus pagal konkurso sąlygas turi atitikti siūloma produkcija. Aplinkybė, kad ieškovas nepakartojo pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) išvardintų specialiųjų produktų savybių, nepaneigia fakto, kad jis siūlo tinkamus produktus ir atitinkančius visus jiems keliamus reikalavimus, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl šių ieškovo argumentų nepasisakė. Konkurso sąlygose nėra tikslaus ir aiškaus reikalavimo pasiūlyme nurodyti produktų riebumą ir tarą, todėl atsakovo sprendimas atmesti pasiūlymą dėl riebumo rodiklio ir taros nenurodymo pasiūlyme yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jei atsakovui kilo įtarimų dėl siūlomų produktų neatitikimo minimaliam reikalaujamam riebumo rodikliui ir tarai, tai jis turėjo prašyti tiekėjo pateikti siūlomų prekių pavyzdžius, o pasiūlymą atmesti tik tuo atveju, jei pavyzdys neatitiktų keliamų reikalavimų (konkurso sąlygų 55.3.1 p.), tačiau perkančioji organizacija nesikreipė į jį ir prekių pavyzdžių neprašė. Juo labiau, kad ieškovas savo pasiūlyme nurodė siūlomo pieno riebumą – antrame pasiūlymo puslapyje pateiktos lentelės 6 eilutėje nurodė, kad siūlomas pienas yra 3,2 proc. riebumo. Teismas dėl šių argumentų taip pat nepasisakė bei padarė nepagrįstas išvadas, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovo pasiūlymą, neturėjo pareigos kreiptis į ieškovą dėl jo pasiūlymo paaiškinimo ir (ar) pavyzdžių pateikimo. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, ar konkurso sąlygų 21.4 punkte nustatytas reikalavimas pateikti prekių gamintojo kokybės pažymėjimą yra kvalifikacinis ar techninis reikalavimas. Ieškovo nuomone, minėtas reikalavimas yra kvalifikacinis, todėl vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, privalo būti tikslinamas. Konkurso sąlygų 21.4 punktu perkančioji organizacija siekia įsitikinti, kad tiekėjas, vykdysiantis sutartį, yra kompetentingas ir pajėgus suteikti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias prekes, t.y. tokiu būdu atsakovas siekia patikrinti ieškovo kompetencijas (Viešųjų pirkimų įstatymo 36 str. 1 d. 12 p.). Todėl atsakovas, nustatęs, kad tiekėjo pasiūlyme trūksta kokybės pažymų, privalėjo tiekėją paprašyti ištaisyti pasiūlymo trūkumus, t.y. papildyti neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, o ne iškart atmesti pasiūlymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešoji įstaiga Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą. Nurodo, kad pasiūlymų vertinimo komisija teisingai ir pagrįstai vertino, jog UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas neatitinka konkurso reikalavimų. Techninėje specifikacijoje nustatyti skirtingi mato vienetai – jogurtui su priedais nustatytas mato vienetas yra kilogramas, pienui – litras. Taip pat nustatyti reikalavimai tarai – pirkimo daliai Nr. 4 siūlomas jogurtas su priedais turėjo būti tiekiamas 100-150 g indeliuose, pirkimo daliai Nr. 6 siūlomas pienas – 1-10 litrų talpos taroje: polimeriniuose maišeliuose arba švariuose užplombuotose plastmasiniuose kibirėliuose. Konkurso sąlygų 21.1 punkte įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį 1 priede esančioje formoje visi tiekėjai privalėjo nurodyti siūlomų prekių charakteristikas pagal konkurso reikalavimus ir tokiu eiliškumu, kaip nurodyta specialiuosiuose reikalavimuose. Ieškovas vietoje siūlomų prekių charakteristikų nurodė tik Žemės ūkio ministro įsakymo numerį, kuris apibrėžia ne prekių charakteristikas, bet reikalavimus gamybos procesui, tokiu būdu vietoje išvardintų reikalavimų siūlomam produktui ieškovas deklaravo atitiktį tik vienam iš jų, o techninėje specifikacijoje nurodytų reikalaujamų prekių charakteristikų ieškovas pasiūlyme nenurodė. Atsakovas pažymi, kad prašyti tiekėjo pateikti siūlomų prekių pavyzdžius yra perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga. Juo labiau, kad pavyzdžiai negali pakeisti paties pasiūlymo, t.y. negali būti laikomi pasiūlymo atitiktimi. Atsakovo nuomone, pirkimo dokumentų 21.4 punkto reikalavimas tiekėjui pateikti siūlomų prekių gamintojo kokybės pažymėjimą ar lygiavertį pažymėjimui dokumentą nėra kvalifikacinis reikalavimas, nes konkrečiu atveju jis nėra susijęs su tiekėjo kompetencijos klausimais, t.y. techniniu ir ekonominiu pajėgumu, o siejamas tik su siūlomo produkto savybėmis.
Trečiasis asmuo UAB „Sanitex“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kurie išdėstyti atsakovo atsiliepime.
Trečiasis asmuo AB „Pieno žvaigždės“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl tirtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos bei dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų nustatyta, kad apeliantas dalyvavo atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos paskelbtame atvirame konkurse „Pieno produktai“ (pirkimo numeris 112699). Pasiūlymų vertinimo komisijos protokolu sudaryta pasiūlymų eilė ir priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartis. Minėtu protokolu apelianto pasiūlymas pirkimo dalims Nr. 1 „Fermentinis sūris“, Nr. 2 „Kefyras“, Nr. 4 „Jogurtas su priedais“, Nr. 5 „Grietinėlė“, Nr. 6 „Pienas“, Nr. 8 „Varškės sūris“, Nr. 10 „Varškė“ ir Nr. 11 „Pieno produktai“ atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygose numatytų reikalavimų (t. 1 b.l. 36-43). Apeliantas pateikė pretenziją dėl sprendimo atmesti jo pasiūlymą panaikinimo (t. 1 b.l. 44-45). 2011 m. sausio 5 d. atsakovas raštu pranešė apeliantui apie šios pretenzijos atmetimą. Apeliantas ginčija atsakovo sprendimus, kuriais buvo atmestas jo pasiūlymas pirkimo objekto dalims Nr. 4 „Jogurtas su priedais“ ir Nr. 6 „Pienas“. Šių pasiūlymų dalių atmetimo pagrindu nurodytas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas (pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų).
Taigi, apeliacijos dalyką sudaro klausimai, susiję su apelianto (ieškovo) pasiūlymo atitiktimi konkurso sąlygoms. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo matyti, kad jie susideda iš dviejų grupių: argumentai dėl apelianto užpildytos konkursinio pasiūlymo formos trūkumų ir jų svarbos netinkamo vertinimo bei argumentai dėl aplinkybių, susijusių su prekių gamintojo kokybės pažymėjimo pateikimu, neįvertinimo pirmosios instancijos teismo sprendime.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl pasiūlymo formos užpildymo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad pirkimų dokumentuose turi būti pasiūlymo rengimo reikalavimai. Konkurso sąlygų 21 punkte nurodyta, kad pasiūlymą sudaro tiekėjo raštu pateiktų šiame punkte nurodytų dokumentų visuma inter alia 21.1 punkte nurodyta, kad vienu iš tokių dokumentų yra užpildyta pasiūlymo forma, parengta pagal konkurso sąlygų 1 priedą. Konkurso sąlygų 55.3 punkte nustatyta, kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (pasiūlymas neatitinka formaliųjų pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, dalyvio pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir pan.).
Konkurso sąlygų 1 priede pateikiamos pildytinos lentelės formos ir nurodomi jose pildytini duomenys (t. 1 b.l. 28-29). Iš 2011 m. gruodžio 16 d. pasiūlymų vertinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisija konstatavo šių lentelių užpildymo trūkumus. Palyginus byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. konkurso sąlygų 1 priede nurodytą reikalaujamą pasiūlymo formą ir joje nurodytinus duomenis su apelianto pateiktoje pasiūlymo formoje nurodytais duomenimis (t. 1 b.l. 110-111), sutiktina su atsakovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikto pasiūlymo forma neatitiko konkurso sąlygų 21.1 punkte numatytų reikalavimų (pastebėtina, kad iš dalies to neginčija ir pats apeliantas).
Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 25 str. 1 d.). Atsakovo vykdomo atviro konkurso Pieno produktai sąlygų priedo Konkurso pieno produktams įsigyti techninės specifikacijos reikalavimuose nurodyta, kad atsakovas pirks pieno produktų, tarp jų jogurto su priedais iki 40 tonų ir pieno 3,2 % riebumo iki 350000 litrų per metus. Techninės specifikacijos reikalavimų 4 punkte numatyta, kad jogurtas su priedais turi būti pagamintas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-335/2005 m. liepos 8 d.: jogurtas ne mažesnio kaip 2,5 proc. riebumo; gali būti praturtintas kalciu ir vitaminu C, be konservantų, su vaisiniais priedais; turi atitikti juslinius reikalavimus; turi būti supakuotas į hermetiškai uždarytus polimerinių medžiagų indelius po 100-150 g; indeliai turi būti ženklinti bei kiekvieną jogurto siuntą turi lydėti lietuvių kalba surašytas kokybės pažymėjimas arba atžyma sąskaitoje faktūroje apie produkcijos kokybę. Tokiu atveju kokybės pažymą tiekėjas privalo išduoti su pirmu pirkėjo pareikalavimu. Techninės specifikacijos reikalavimų 6 punkte numatyti reikalavimai perkamam pienui - pienas turi būti pagamintas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-237/2004 m. balandžio 27 d.: pasterizuotas; turi būti nurodyta spalva; konsistencija; skonis ir kvapas; riebalai – ne mažiau 3,2 proc.; tankis; švarumo laipsnis; mikrobiologiniai rodikliai; atvežto pieno temperatūra; turi būti tiekiamas šviežiai pagamintas 1-10 ltr talpos taroje: polimeriniuose maišeliuose arba švariuose užplombuotose plastmasiniuose kibiruose, kurie privalo būti ženklinti; pieno atvežimas bei kiekvieną pieno siuntą turi lydėti lietuvių kalba surašytas kokybės pažymėjimas arba atžyma sąskaitoje faktūroje apie produkcijos kokybę. Tokiu atveju kokybės pažymą tiekėjas privalo išduoti su pirmu pirkėjo pareikalavimu (t.1 b.l. 23-27). Taigi, iš techninės specifikacijos reikalavimų jogurtui su priedais bei pienui matyti, kad perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje Nr. 4 „Jogurtas su priedais“ ir Nr. 6 „Pienas“ išsamiai nurodė įvairius reikalavimus, keliamus norimiems įsigyti produktams, tarp jų reikalavimus produktų riebumui ir tarai (techninės specifikacijos 4.1., 4.4., 6.5., 6.10. punktai).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentu, jog aplinkybė, kad apelianto pasiūlyme nenurodyti siūlomų produktų matų vienetai (šis trūkumas atsakovo įvardijamas kaip vienas iš pasiūlymo trūkumų) neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš bendrai pasiūlyme pateiktos informacijos (t. 1 b.l. 110-111) ir konkurso sąlygose nustatytų specialiųjų reikalavimų, galima spręsti, kad apeliantas pasiūlė konkurso sąlygų būtent techninėje specifikacijoje nurodytą planuojamą įsigyti jogurto ir jo priedų bei pieno kiekį konkurso sąlygose nustatytais mato vienetais: iš apelianto pasiūlyme nurodytų kiekių - 40000 jogurto ir 350000 pieno (bet nenurodant mato vienetų) - perkančioji organizacija iš esmės galėjo nustatyti, kad ieškovas siūlo būtent tokį produktų kiekį, kiek ir yra iš tikrųjų reikalaujama pagal pirkimo dokumentų specialius reikalavimus, t.y. 40 tonų jogurto ir 350000 litrų pieno. Todėl, jei pasiūlymas būtų atmestas vien dėl tokio pobūdžio (mato vienetų nenurodymo) formalumo, teisėjų kolegijos nuomone, toks atmetimas iš esmės reikštų formalumų viršenybę viešųjų pirkimų tikslų atžvilgiu. Tas pats pasakytina ir apie pieno riebumo nurodymą, nes iš esmės apelianto pasiūlyme pieno riebumas yra nurodytas, o jei jis nurodytas ne toje lentelės vietoje, tai nereikštų esminio pažeidimo.
Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad apeliantas turėjo pasiūlyme nurodyti kitas prekių charakteristikas inter alia tarą, tačiau apeliantas to nenurodė. Reikalavimas nurodyti prekių specialiuosius reikalavimus ir jų savybes bei jų atitikimą yra pakankamai aiškiai nurodytas konkurso sąlygų 1 priedo lentelėje. Akivaizdu, kad siūlomų prekių charakteristikos turėjo atitikti techninėje specifikacijoje nurodytas charakteristikas, kurios neabejotinai yra itin svarbios vertinant pateikto pasiūlymo atitikimą konkurso sąlygoms iš esmės, nes atsakovas siekė įsigyti konkurso sąlygose nurodytų prekių su būtent tokiomis charakteristikomis. Atmestinas šiuo aspektu apelianto argumentas, kad jo pasiūlyme nurodytas sutikimas su visomis pirkimo sąlygomis (t. 1 b.l. 109) apima ir jo siūlomų prekių charakteristikų atitikimą konkurso sąlygoms. Visų pirma, toks visų tiekėjų pareiškimas dėl sutikimo su pirkimo sąlygomis yra nurodytas konkurso sąlygų 1 priede nustatytoje pasiūlymo formoje, taigi, tiekėjas perkančiajai organizacijai šiuo sutikimu nepareiškia ir nepaaiškina nieko daugiau ir aiškiau apie siūlomas prekes negu išdėstyta jo pasiūlyme. Antra, sutikimas su pirkimo sąlygomis reiškia iš esmės jų neginčijimą ir pritarimą joms, bet ne tiekėjo galimybę ir įsipareigojimą pateikti atitinkamų charakteristikų prekes. Iš apelianto pateikto pasiūlymo matyti, kad jis pasiūlymo formoje esančioje lentelėje skiltyje „Atitikimas“ nurodė tik konkrečius teisės aktus, t.y. jau aukščiau minėtus Žemės ūkio ministro įsakymus. Atmestinas apelianto argumentas, kad šie įsakymai gali būti pagrindu išvadai apie siūlomų prekių atitikimą konkurso sąlygoms. Kaip pagrįstai atsakovas nurodo, minėti įsakymai numato reikalavimus gamybos procesui, t.y. nustato bendruosius pieno ir jogurto gamybai, jų realizacijai keliamus reikalavimus, tačiau niekaip nereglamentuoja pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nurodytų prekių charakteristikų (riebumo, taros, pakavimo būdo, pakuotės medžiagos, realizavimo terminų, prekę lydinčių dokumentų ir kt.), kurias tiekėjai privalėjo nurodyti pateiktoje pasiūlymo formoje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pasiūlyme pateiktos nuorodos į teisės aktus bei kiti pasiūlymo duomenys yra pakankami tam, jog būtų galima nustatyti siūlomų prekių charakteristikų atitikimą pirkimo sąlygoms.
Taigi, sutiktina su apelianto teiginiais, kad neesminiai formalūs pažeidimai (mato vienetai, pieno riebumo nurodymas ne toje lentelės vietoje) neturėtų būti pagrindu pasiūlymų atmetimui, tačiau siūlomų prekių esminių charakteristikų (juslinės savybės, sudėtis bei kiti rodikliai), taros nenurodymas pasiūlyme, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas vien formaliu pasiūlymo formos trūkumu. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto pateikto pasiūlymo parengimą apskritai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, būdamas verslininku bei siekdamas dalyvauti didelės vertės viešajame konkurse, rengiant savo pasiūlymą nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, t.y. kaip būtų elgęsis bonus pater familias.
Apeliantas teigia, kad atsakovas turėjo prašyti pateikti siūlomų prekių pavyzdžius, o pasiūlymą atmesti tik tuo atveju, jei pavyzdys neatitiktų keliamų reikalavimų (konkurso sąlygų 55.3.1 p.). Konkurso sąlygų 51 punkte numatyta tiekėjo pareiga pateikti siūlomų prekių pavyzdžius, jeigu to prašo perkančioji organizacija, t.y. priešingai nei teigia apeliantas, pirkimo sąlygos perkančiajai organizacijai nustato teisę, o ne pareigą prašyti prekių pavyzdžių. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas, nesikreipdamas į jį dėl pasiūlytų prekių pavyzdžių pateikimo, elgėsi neteisėtai, juo labiau, kad, kaip minėta, yra pagrindas manyti, jog visų pirma pats apeliantas pildydamas konkurso sąlygų 1 priede nurodytus duomenis nebuvo pakankamai rūpestingas.
Teisėjų kolegija iš esmės taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas privalėjo prašyti, kad apeliantas paaiškintų savo pasiūlymą Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ši norma perkančiajai organizacijai dalyje dėl tiekėjų pasiūlymo paaiškinimų pateikimo nėra imperatyvi. Kita vertus, bet kuriuo atveju ji draudžia prašyti, siūlyti ar leisti pakeisti pasiūlymą taip, kad pirkimų dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jei dėl matų vienetų, pieno riebumo iš dalies galima būtų sutikti su apeliantu, tai kitų paminėtų ženklių pasiūlymo trūkumų šalinimas reikštų būtent sąlygų sudarymą pateikti pirkimo dokumentams atitinkantį pasiūlymą.
Dėl reikalavimo pateikti prekių gamintojo kokybės pažymėjimą.
Konkurso sąlygų 21.4 punkte numatyta, kad tiekėjas privalo pateikti siūlomų prekių gamintojo kokybės pažymėjimą ar lygiavertį pažymėjimui dokumentą originalia kalba (jei importuojama) kartu su lietuvišku vertimu. Tarp šalių kilo ginčas dėl konkurso sąlygų 21.4 punkto teisinio kvalifikavimo, t.y. ar šiuo atveju konkurso sąlygų 21.4 punkte nustatytas reikalavimas yra kvalifikacijos ar techninis reikalavimas.
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad pirkimo dokumentuose turi būti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, 7 punktas reikalauja nurodyti techninę specifikaciją.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Taigi, kvalifikacijos reikalavimų tikslas yra įsitikinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis, konkurso sąlygų 10 punkte numatė minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos pasiūlymą teikiantis asmuo privalėjo atitikti.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 priedėlis nustato, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka.
Pažymėtina, kad perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus bei pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011, yra nurodęs, kad sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardytos pirkimo dokumentuose, t. y. būtina atsižvelgti ne tik į pirkimo sąlygos formos (pvz., jos įtvirtinimo vietą ir būdą pirkimo dokumentuose), bet ir turinio aspektus. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme (t. y. tik ta dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.) vertinimo procedūros yra atskiros, joms (turi būti) nustatomos skirtingos pirkimo sąlygos, taikomos atitinkamos Viešųjų pirkimų įstatymo 32 ir 39 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad reikalavimams tiekėjams (tiekėjų kvalifikacijai) ir reikalavimams pirkimo objektui turi būti taikomos atitinkamos Viešųjų pirkimų įstatymo ir ginčo pirkimo sąlygos dėl tiekėjų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo. Paprastai tiekėjai, įrodydami, kad jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus (VPĮ 25 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).
Nagrinėjamu atveju bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, kaip minėta, yra nustatyti konkurso sąlygų 10 punkte. Konkurso sąlygų 21 punktas nustato, kad pasiūlymą sudaro tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma inter alia konkurso sąlygose nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (konkurso sąlygų 21.2 p.), prekių gamintojo kokybės pažymėjimas arba jam lygiavertis dokumentas (konkurso sąlygų 21.4 p.). Taigi, prekių gamintojo kokybės pažymėjimas (jam lygiavertis dokumentas) nėra nurodytas konkurso sąlygų 10 punkte, apibrėžiančiame tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, šis dokumentas išskirtas kaip visiškai atskiras pasiūlymo dokumentas iš konkursui teiktinų dokumentų visumos, numatytos konkurso sąlygų 21 punkte. Pažymėtina, kad apelianto pasiūlymas ir yra atmestas ne dėl to, kad jis neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Konkurso pieno produktams įsigyti techninės specifikacijos reikalavimų 4.6 ir 6.14 punktuose numatyta, kad kiekvieną jogurto ir pieno siuntą turi lydėti lietuvių kalba surašytas kokybės pažymėjimas arba atžyma sąskaitoje faktūroje apie produkto kokybę, t.y. konkurso sąlygų 21.4 punkte numatytas reikalavimas pateikti siūlomų prekių gamintojo kokybės pažymėjimą yra numatytas ir prie techninės specifikacijos reikalavimų. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas, nurodęs reikalavimą pateikti siūlomų prekių gamintojo kokybės pažymėjimą, siekė įsitikinti ne tiekėjo kvalifikacija, o būtent siūlomų prekių savybių atitikimu konkurso sąlygoms, vertinant pasiūlymą siaurąja prasme. Taigi, iš šių konkurso sąlygų analizės galima būtų spręsti, kad reikalavimas pateikti prekių gamintojo kokybės pažymėjimą (lygiavertį dokumentą) nėra kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui, o yra vienas iš privalomų savarankiškų pasiūlymo dokumentų bei vienas iš techninės specifikacijos reikalavimų. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad perkančioji organizacija privalėjo reikalauti paaiškinti ar patikslinti duomenis apie jo kvalifikaciją pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų 32 straipsnio 5 dalį tiekėjų kvalifikacinių duomenų papildymo ir patikslinimo institutas skirtas netikslumų ir atsitiktinių klaidų taisymui tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija iš tiesų yra tinkama iki pasiūlymų pateikimo termino. Tačiau tiekėjai, neatitinkantys minimalių kvalifikacinių reikalavimų, negali savo pateiktų duomenų papildyti ar pakeisti taip, kad jie taptų atitinkantys pirkimo sąlygas. Jei tiekėjas duomenų apie kvalifikaciją iš viso nepateikė, tai tokiam tiekėjui negali būti suteikta teisė papildyti ar patikslinti jo kvalifikaciją liudijančius duomenis. Todėl net sutikus su apelianto argumentu, kad konkurso sąlygų 21.4 punkte numatytas reikalavimas yra kvalifikacijos reikalavimas, nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai pareiga prašyti jį paaiškinti ar patikslinti apskritai nekilo, nes apeliantas jokių konkurso sąlygose 21.4 punkte numatytų dokumentų (nei kokybės pažymėjimo, nei jam lygiaverčio dokumento) perkančiajai organizacijai nepateikė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui nepateikus konkurso sąlygų 21.4 punkte numatyto siūlomų prekių gamintojo kokybės pažymėjimo ar lygiaverčio tokiam pažymėjimui dokumento, perkančioji organizacija, įvertinant šio dokumento svarbą, vadovaudamasi konkurso sąlygų 55.3 punktu, turėjo teisę vien dėl to atmesti apelianto pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.