Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-237-935/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
AN2-237-935/2018
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00025-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-237-935/2018 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00025-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo E. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas vieno tūkstančio penkių šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. E. B. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. sausio 15 d., apie 01.20 val., Trakų gatvėje ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde E. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde yra aiškinama, kad pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsako transporto priemonės valdytojas, ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas vairavo transporto priemonę.

4. E. B. teigia, kad skundžiamame nutarime buvo remtasi liudytojo A. S. parodymais ir vaizdo įrašu, tačiau jie nei atskirai, nei kartu nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Vadovautis liudytojo A. S. parodymais nėra pagrindo, kadangi šis liudytojas negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, kas išlipo iš jo, iki to, kai policijos pareigūnai privažiavo prie pat transporto priemonės, nes tariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas tamsiu paros metu, o aikštelė, kurioje apelianto buvo paprašyta tikrintis neblaivumą, buvo neapšviesta. Liudytojo A. S. parodymai rodo, kad policijos pareigūnai tiksliai nematė, kas vairavo transporto priemonę, nes, kaip nurodyta skundžiame nutarime, policijos pareigūnai, priėję E. B., ėmė klausinėti visų, kas vairavo transporto priemonę. Be to, A. S. parodymai neatitinka vaizdo įrašo turinio ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

7. Remtis vaizdo įrašu nėra pagrindo, kadangi, nors jame ir matyti, kad atsidaro vairuotojo pusės durelės ir nuo vairuotojo pusės skubiai link (duomenys neskelbtini) gatvės per šaligatvį traukiasi vaikinas apsirengęs sportinėmis kelnėmis su šviesiomis juostomis ir tamsia striuke, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog tas asmuo yra apeliantas, kad jis išlipo būtent iš vairuotojo vietos, pro priekines automobilio dureles. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ant transporto priemonės galinių durelių yra įspėjamieji žibintai, kurie dega atidarius dureles, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokie žibintai yra tik ant vairuotojo durelių. Teismas netyrė, ar A. S., kuris prisipažino vairavęs transporto priemonę, vilkėjo tokiais pat rūbais, kaip ir apeliantas, todėl padarė nepagrįstą prielaidą, jog A. S. buvo apsirengęs kitaip nei apeliantas.

8. Pažeidėjas mano, kad teismas pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi bylos aplinkybes ir įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių. Jo nuomone, byloje esantys įrodymai nėra pagrindas daryti išvadą, kad būtent apeliantas vairavo transporto priemonę, todėl administracinės atsakomybės taikymas jam nėra galimas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į E. B. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato Reagavimo skyriaus atstovas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai turi būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

10. ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra nustatyta, jog už šioje normoje numatytą veiką atsako transporto priemonės vairuotojas. Taigi nėra jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad, siekiant aptraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, visų pirma būtina nustatyti, jog konkretus asmuo vairavo transporto priemonę. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nekyla jokio ginčo dėl to, kad E. B. 2018 m. sausio 15 d., apie 01.20 val., vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau kyla ginčas dėl to, ar apeliantas vairavo transporto priemonę, t. y., ar, policijos pareigūnams pareikalavus, jis privalėjo tikrintis neblaivumą.

11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojo A. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo pastebėtas įtartinas automobilis, kuris įsuko į aikštelę prie namo, esančio jam ir jo kolegai iš kairės. Tarp tarnybinio automobilio ir įtarimų sukėlusio automobilio buvo keliasdešimties metrų atstumas. Liudytojas matė, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipo E. B., kuris šiek tiek paėjo nuo sustabdyto automobilio, o automobilio gale sėdėjęs kitas vaikinas išlipo iš galinės keleivio vietos ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Įvykio vietoje buvo ir mergina, kuri išlipo iš keleivio pusės. Joks kitas asmuo nuo automobilio nepasišalino. Privažiavus prie automobilio, E. B. buvo pasiūlyta papūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė. E. B. tuo metu teigė, kad automobilį vairavo ketvirtas žmogus, kuris pabėgo. Iš esmės tokios pačios aplinkybės yra užfiksuotos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Čia pažymėtina, jog tarnybiniame pranešime yra užfiksuota ir tai, kad E. B. įvykio metu dėvėjo sportines kelnes su dryžiais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog abejoti liudytojo A. S. nuosekliai nurodomomis aplinkybėmis, kurios neprieštarauja ir byloje esančiam vaizdo įrašui, nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, jog šis liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbėti E. B. ir tuo pačiu padėti išvengti A. S. teisinės atsakomybės (pagal bylos duomenis automobilio vairavimo atveju šiam asmeniui grėstų baudžiamoji atsakomybė), liudytojo su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu bei su juo kartu buvusiais asmenimis iki nagrinėjamų įvykių nesiejo jokie santykiai.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo teiginiu, jog yra visiškai tikėtina, kad liudytojas A. S. negalėjo matyti, kas vairavo automobilį. Vis tik šis liudytojas ir nėra nurodęs, kad matė, kas sėdėjo už automobilio vairo prieš jam sustojant, tačiau aiškiai nurodė, jog matė, kaip automobiliui sustojus iš vairuotojo vietos išlipo E. B.. Faktą, kad E. B. policijos pareigūnų buvo identifikuotas kaip transporto priemonės vairuotojas iš dalies patvirtina ir tai, jog, policijos pareigūnams privažiavus prie stovinčio automobilio, vienas iš policijos pareigūnų iš karto priėjo būtent prie E. B., o ne prie automobilio vairuotojo vietoje sėdėjusio asmens, kuris tik vėliau priėjo prie apelianto ir policijos pareigūno. Aptartą aplinkybę akivaizdžiai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.

14. Apeliacinio skundo teiginys, jog policijos pareigūnas negalėjo matyti, kas tiksliai išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, nes viskas vyko tamsiu paros metu, o vieta, kurioje sustojo automobilis, nėra apšviesta, yra nepagrįstas. Iš tikrųjų iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilis Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo vietoje, kurioje jis nebuvo tiesiogiai apšviečiamas jokiu šviesos šaltiniu. Vis tik iš vaizdo įrašo matyti, jog greta automobilio sustojimo vietos yra apšvietimo stulpas, kuris apšviečia ir automobilio dalį iš vairuotojo pusės, šviesa sklinda ir nuo sustojusio automobilio įjungto avarinio signalo, be to, įvykio vieta buvo apšviesta policijos tarnybinio automobilio žibintais, kai policijos tarnybinis automobilis važiavo prie sustojusio automobilio. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad liudytojas A. S. negalėjo matyti tokių faktų, kuriuos jis nurodė pirmosios instancijos teisme bei tarnybiniame pranešime. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad be jokios abejonės dalis liudytojo nurodytų aplinkybių negalėjo būti užfiksuota vaizdo įraše, kadangi iš pradžių vaizdo kameros filmavimo laukas buvo apribotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stovėjimo krypties, t. y. filmavimo kamera nebuvo nukreipta į įvykio vietą. Tuo pačiu konstatuotina, kad to paties negalima pasakyti apie liudytojo matymo lauką, kadangi jis jį galėjo keisti paprasčiausiu galvos pasukimu, o iš policijos pareigūno parodymų bei tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, jog automobilį, iš kurio išlipo E. B., jis stebėjo nuo to momento, kai šis važiuodamas Trakų gatve įsuko į aikštelę.

15. Skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškinęs, jog E. B. dėvėjo sportines kelnes su dryžiais, nesiaiškino, kaip buvo apsirengęs A. S., ir dėl šios priežasties padarė ne visiškai pagrįstą išvadą, jog asmuo, kuris judėjo nuo automobilio yra apeliantas. Toks apeliacinio skundo teiginys nėra pagrįstas, kadangi pats E. B. pirmosios instancijos teisme neneigė, jog tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, būtent jis stovėjo netoli automobilio, tuo metu jis dėvėjo sportines kelnes su dryžiais. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. S. įvykio metu dėvėjo tamsias kelnes be dryžių. Taigi akivaizdu, jog E. B. ir A. S. apranga negalėjo suklaidinti policijos pareigūnų bei teismo.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo paties E. B. bei liudytojų G. K., A. S. paaiškinimais, kadangi jie nėra nuoseklūs, nesutampa tarpusavyje (dėl buvimo įvykio vietoje trukmės, dėl asmenų veiksmų atliktų įvykio vietoje, dėl automobilyje buvusių asmenų skaičiaus ir kt.) bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims (bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo A. S. parodymams, tarnybiniame pranešime, vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims). E. B., G. K. ir A. S. parodymų prieštaravimai yra pakankamai detaliai aptarti skundžiamame nutarime, šie pirmosios instancijos teismo argumentai apeliaciniame skunde nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jų nekartoja.

17. Skunde aiškinama, jog aplinkybę, kad policijos pareigūnai iš tikrųjų nematė, kas vairavo automobilį patvirtina tai, jog, privažiavę prie stovinčio automobilio, jie pradėjo klausinėti, kas jį vairavo. Tokią aplinkybę pirmosios instancijos teisme nurodė E. B., G. K. ir A. S., o ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, A. S.. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog abejonių dėl automobilio vairuotojo policijos pareigūnams nekilo, o E. B. buvo klausiama, kas kitas vairavo automobilį, jeigu ne jis, tik tuo metu, kai šis pradėjo neigti automobilio vairavimo faktą. Čia dar kartą pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog, policijos pareigūnams privažiavus prie stovinčio automobilio, iš karto buvo prieita prie E. B., o ne kitų įvykio vietoje buvusių asmenų, būtent apeliantas po trumpo bendravimo buvo nuvestas į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį. Šie faktai rodo, kad policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl to, kas vairavo automobilį, o klausimas, kas vairavo automobilį, apeliantui galėjo būti užduodamas tik siekiant išsiaiškinti jo poziciją dėl fiksuojamų aplinkybių.

18. Skunde aiškinama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad A. S. iš galinės keleivio sėdynės atsisėdo į vairuotojo vietą neišlipdamas iš automobilio, o toks teiginys neatitinka liudytojo A. S. nurodomų aplinkybių. Apygardos teismas konstatuoja, kad apeliantas savaip interpretuoja iš konteksto paimtą skundžiamo nutarimo sakinį („...vaikinas, kuris pareigūnams privažiavus iš galinės keleivio vietos atsisėdo už vairo.“ (b. l. 51)), kuris iš tikrųjų nei vertinant jį atskirai, nei su viso skundžiamo procesinio sprendimo turiniu, neleidžia tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. S. vairuotojo vietoje iš galinės sėdynės pateko neišlipdamas iš automobilio. Tuo labiau, kad apylinkės teismas A. S. parodymus, iš kurių matyti, jog A. S. išlipo iš automobilio ir atsisėdo į vairuotojo vietą, pripažino įrodymais. Čia pastebėtina ir tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad vienu metu (00:58:30 įrašo laikas) iš automobilio vairuotojo pusės panašiame lygyje šviečia keturios šviesos, o tai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu buvo atidarytos abi (priekinės ir galinės) automobilio vairuotojo pusės durelės.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus duomenis, kurie laikytini įrodymais, konstatuoja, jog iš tikrųjų byloje yra įrodyta, kad E. B. vairavo automobilį, todėl, policijos pareigūnams nurodžius pasitikrinti neblaivumą, jis privalėjo tokį nurodymą vykdyti, o jo nevykdydamas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teigtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarimas, kuriuo E. B. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis