Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, našlys, dirbantis AB „P.“ teistas: 1) 1998 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnį ir kt.- 4 metų laisvės atėmimo; 2) 2002 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 232 ¹ straipsnio 3 dalį, 2 dalį - 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2008 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (daugiau negu 1,5 promilės), jis 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 20.00 val., ties Rokantiškių g. 28, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,60 ‰ promilės etilo alkoholio).

M. V. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., po darbo, vakare, tikslaus laiko nepamena, prie savo darbovietės, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), išgėrė porą litrų alaus. Po ko, tą patį vakarą, apie 20.00 val., automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vienas važiavo pas savo draugą, kuris gyvena kažkur Rokantiškėse. Nurodytas automobilis priklauso AB „P.“, yra jam priskirtas, pastoviai juo naudojasi, turi automobilio raktelius. Vairuodamas nurodytą automobilį, Vilniaus mieste, tikslios vietos nepamena, prie Rokantiškių kapinių nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs nuo gatvės, atsitrenkė į pakelėje augantį medį, dėl ko automobilis apvirto ant šono. Eismo įvykio metu nenukentėjo, buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Iš karto prie jo priėjo nepažįstamas vyras apie 30 metų, kuris telefonu iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Po 10 minučių, nurodytu adresu atvyko greitoji medicininė pagalba, jam sužalojimų nenustatė. Neužilgo nurodytu adresu atvyko ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams jis paaiškino įvykio aplinkybes, pateikė vairuotojo pažymėjimą, bei prapūtė į alkoholio kiekio matuoklį, koks buvo nustatytas girtumas, nepamena. Tą patį vakarą buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys tyrimams. Taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo iki nurodyto eismo įvykio, po eismo įvykio daugiau alkoholio nevartojo. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus M. V. nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 25, 31).

Liudytojas G. V. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 19.30 val., vairuodamas automobilį važiavo Vilniuje, iš Rokantiškių sodų, Mildos g. link S. B. g. pusės. Kelias jo važiavimo kryptimi buvo tiesi įkalnė. Važiuojant į kalną asfaltuotu keliu, nedidelis vingis buvo. Jis pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, iki jo buvo apie 40 m atstumas, kuris važiuodamas tiesiai, staigiai pasuko į dešinę, ir nuvažiavęs nuo kelio, kliudė ant pakelės šlaito augantį medį, po to apvirto ant šono, ir užtvėrė skersai visą kelią. Privažiavus prie automobilio VW Passat, jo numerių negali pasakyti neįsidėmėjo, pamatė išlipusį vieną vyrą, daugiau automobilyje važiavusių asmenų nebuvo. Jis pradėjo kalbinti šį vyrą ar jis sveikas, ar daugiau niekas nenukentėjo, bet į tai jis nieko neatsakė, tik paprašė padėti atversti jo automobilį. Jis paskambino pagalbos numeriu ir informavo apie eismo įvykį kur apvirto automobilis. Pastebėjo, kad automobilį vairavęs vyras yra neblaivus, tai buvo matyti iš jo nerišlios kalbos, elgesio ir k.t. požymių. Sulaukęs policijos, GMP išvažiavo savo reikalais (b. l. 20).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 9021/2018 (01) matyti, kad M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 11).

Iš pažymos iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso AB „P.“ (b. l. 16).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodymo akto matyti, kad nustatyta vidutinė automobilio „VW Passat“ Variant TDI universalas kaina Lietuvoje 1410 eurų (b. l. 17).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., 20.54 val., M. V. buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas (b. l. 9).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. M. V., liudytojo G. V. tarpusavyje atitinkantys parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad M. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, M. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, prašo išdėstyti baudą dalimis per 18 mėnesių, kadangi yra vienišas tėvas, augina du mažamečius vaikus (b. l. 42–43, 44).

M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. V. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. V. prokuroro prašomą bausmę.

M. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi asmuo nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam M. V. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso AB „P.“. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 16). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – AB „P.“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo M. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. rugsėjo mėnesiui nustatyta 1410 Eur (b. l. 17), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. V. skirti 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (likusi mokėtina baudos dalis 38 MGL (1900 eurų)).

Baudą skirti sumokėti per dešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Paskirti M. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš M. V. konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. V. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.