- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e1-947-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43687-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. mušdama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2021 m. gruodžio 14 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (konkretus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nenustatytas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui su J. Z. sudavė kumščių pastarajai apie 7-8 smūgius į veido sritį, o vėliau iš už nugaros sudavė buteliu nukentėjusiajai per galvą, padarydama J. Z. poodines kraujosruvas kaktos kairės pusėje, kairio skruosto ir dešinio žasto srityse bei muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2022 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. S. parodė, kad ji kaltę pripažįsta visiškai. Datos šiuo metu ji neprisimena, bet galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, kai buvo pas pažįstamą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu ji sužalojo J. Z.. Abi buvo neblaivios, dėl kažko susiginčijo, ji supyko ir sudavė J. į veidą kelis kartus, kiek tiksliai smūgių – neprisimena. Po to, jos vėl sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ji neprisimena, kaip sudavė buteliu į pakaušį J., bet pripažįsta, kad galėjo tai padaryti, nes po ginčo buvo labai supykusi. Buto savininkas tuo metu jau miegojo. Ryte, kai visi pabudo tame bute, J. jai rodė savo praskeltą galvą, klausė, ar ji tai padarė. Kadangi buvo neblaivi, tai neprisimena, kaip ir kuo sudavė J. per galvą, todėl pirminės apklausos metu neigė sudavusi. Tik įvykusios akistatos metu tarp jos ir nukentėjusiosios ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Labai gailisi smurtavusi prieš J., ji J. atsiprašė (e. b. l. 114-116).
2021 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d., apie 14 val., ji ėjo į parduotuvę „M.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutiko pažįstamą moterį, vardu L., kitų jos duomenų nežino, žino tik jos telefono numerį. L. pakvietė ją į svečius išgerti alkoholinių gėrimų pas jų bendrą pažįstamą V. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ji sutiko, prieš einant į svečius, jos kartu su L. nuėjo į parduotuvę „G.“, ji nupirko du butelius degtinės po 0,5 litrus talpos, du butelius šampano ir du ar tai tris butelius alaus. Po to abi nuėjo pas pažįstamą į butą, kai atėjo buvo apie 14.15 val. V. G. gulėjo lovoje, jo bute buvo dar vienas pažįstamas, vardu V.. Jas pamatę vyrai kartu su jomis atsisėdo prie stalo ir visi vartojo alkoholį. Pradžioje viskas buvo ramu, bendravo, jokių konfliktų nebuvo, tačiau pradėjus vartoti antrą butelį degtinės, L. pradėjo prie jos kabinėtis, įkyriai pasakoti apie savo brolį, kurio ji nepažįsta, klausinėti, ar ji žino, kas jis toks. Ji jai atsakė, kad ji jos brolio nepažįsta, kad jai tai neįdomu. Po ko L. dešinės rankos kumščiu sudavė apie 7-8 kartus į kairės pusės žandikaulį ir vieną kartą į kairę akį. Tuo metu, kai L. ją mušė, namuose buvo tik V. G., kuris turėjo visa tai matyti, kito vyro jau nebuvo. Girdėjo, kaip V. G. ramino L. ir prašė jos nemušti. Kai konfliktas nurimo, jie tęsė išgertuves, draugiškai bendravo, girdėjo, kaip L. kalbėjo telefonu, po to išėjo iš kambario. Ji užsinorėjo į tualetą, L. tuo metu buvo kitame kambaryje, jai grįžtant iš tualeto iš nugaros pajuto smūgį į pakaušio sritį, jai pradėjo svaigti galva. Svirduliuodama grįžo į kambarį, suprato, kad gavo buteliu per galvą, ji nesuprato, už ką, po to, matyt, buvo praradusi sąmonę. Po to, kai ji atsigavo, pamatė, kad kambaryje yra visa kompanija, su kuria gėrė dieną, ji priėjusi prie stalo, atsisėdo ant fotelio, palietusi savo galvą, pajuto labai stiprų skausmą. Pakaušyje buvo didelis guzas, bėgo kraujas, skaudėjo žandikaulį bei buvo ištinusi kairė akis. Ji pasakė, kad kvies medikus, L. pasėdėjo dar 5 min. ir susidėjusi daiktus išėjo. Po šio įvykio daugiau ji L. nematė. Vėliau ji išgirdo, kad L. sumušė dar kažkokią moterį (e. b. l. 34-37).
2021 m. gruodžio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. papildomai parodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. atpažinimo metu, kuomet tyrėja jai parodė šešias moterų nuotraukas, ji atpažino moterį, kuri yra pavaizduota nuotraukoje Nr. 5, L., kuri 2021 m. gruodžio 14 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui, ją sumušė (e. b. l. 55-56).
2022 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. papildomai parodė, kad ji patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, kad dėl sužalojimų ji kreipėsi į medikus ir buvo apžiūrėta, taip pat buvo nuvykusi pas ekspertą apžiūrai. Civilinio ieškinio ji nereiškia, nes žala jai nepadaryta (e. b. l. 57-59).
2021 m. gruodžio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, pas jį į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo į svečius L., daugiau duomenų nežino, ir J., daugiau duomenų nežino, abi moteris jis pažįsta kaip sugeroves. J. ir L. atnešė alkoholinius gėrimus, kiek jų tikslai buvo, negali pasakyti, neatsimena. Su jais kartu buvo dar V., daugiau duomenų nežino. Po kiek laiko jie pradėjo vartoti alkoholį, kelinta tai buvo valanda, jis nežino, kadangi neatsimena. Jie visi bendravo draugiškai, apie ką kalbėjo moterys, jis negirdėjo, kadangi jam yra neįdomūs jų pokalbiai, kad prie stalo tarp J. ir L. kiltų konfliktas, jis nematė. Matė, kaip J. ir L. buvo išėjusios į koridorių pasikalbėti, jos kalbėjosi garsiai, tačiau jų pokalbio jis negirdėjo. Kiek iš jų kompanijos liko nakvoti pas jį namuose, jis neatsimena, ar kažkas vakare buvo išėjęs, jis taip pat neatsimena. Jis net nematė, kad J. buvo praskelta galva, tai jis pastebėjo tik kitą dieną tuomet, kai atvyko pareigūnai ir pradėjo aiškintis aplinkybes (e. b. l. 63-65).
2022 m. sausio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad jis nekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažnai nakvoja pas savo pažįstamą V. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gerai pažįsta J. ir L.. 2021 m. gruodžio 14 d. atėjo pas savo draugą V. ir apie 23.50 val. iš karto nuėjo miegoti į kitą kambarį, nes buvo pavargęs ir labai sušalęs, su niekuo nekalbėjo. Tik, kai nubudo kitą dieną, J. jam parodė, kad jos galvoje didelė žaizda. Kas galėjo sumušti J., jis nežino, nes nematė (e. b. l. 67-68).
2021 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimu J. Z. pripažinta nukentėjusiąja (e. b. l. 38).
2021 m. gruodžio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant fotelio medinės rankenos ir ant grindų matyti dėmės, panašios į kraują. Kambaryje rasta krūva tuščių butelių nuo alkoholio. Ant tuščio butelio nuo šampano matyti dėmės, panašios į kraują, ir prilipę plaukai. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, rasti ir paimti trys tušti buteliai nuo šampano, nuoplova nuo ant grindų buvusių dėmių, panašių į kraują, bei seilių mėginys. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (e. b. l. 21-22, 23-28).
2022 m. sausio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo atliktas BODY KAM įvykio vietos apžiūros metu (e. b. l. 75-78).
2021 m. gruodžio 20 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog J. Z. atpažino moterį nuotraukoje Nr. 5 L. S., kuri ją sumušė išgertuvių metu, atpažino iš veido formos, t. y. akių, lūpų, nosies, smakro, jos žvilgsnio ir šukuosenos (e. b. l. 48-52).
2022 m. sausio 20 d. Akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos metu tarp proceso dalyvių nukentėjusiosios J. Z. ir kaltinamosios L. S., nukentėjusioji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, o įtariamoji pripažino smurtavusi prieš nukentėjusiąją (e. b. l. 107-110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog J. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir dešinio žasto srityse bei muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, padarytos minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vieno įvykio metu, neilgai trukus vienas po kito (e. b. l. 45-47).
2022 m. sausio 10 d. nukentėjusiosios J. Z. pareiškime užfiksuota, jog ji civilinio ieškinio nereiškia (e. b. l. 60).
2022 m. sausio 19 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte užfiksuota, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškia (e. b. l. 71-72).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodyta, jog L. S. mušdama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2021 m. gruodžio 14 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui su J. Z. sudavė kumščių pastarajai apie 7-8 smūgius į veido sritį, o vėliau iš už nugaros sudavė buteliu nukentėjusiajai per galvą, padarydama J. Z. poodines kraujosruvas kaktos kairės pusėje, kairio skruosto ir dešinio žasto srityse bei muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad L. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi. Iš kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamoji įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus ir nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo neblaivi. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad L. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, tačiau nėra nustatytas konkretus jos neblaivumo laipsnis.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad L. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. S. mušdama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2021 m. gruodžio 14 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (konkretus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nenustatytas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui su J. Z. sudavė kumščių pastarajai apie 7-8 smūgius į veido sritį, o vėliau iš už nugaros sudavė buteliu nukentėjusiajai per galvą, padarydama J. Z. poodines kraujosruvas kaktos kairės pusėje, kairio skruosto ir dešinio žasto srityse bei muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes L. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. L. S. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 144-146, 148).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas L. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į L. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, į tai, kad žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją L. S. – darbingo amžiaus, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti (e. b. l. 143), registruota Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 142), administracine tvarka bausta (e. b. l. 128-140), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kai jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją: 1) per bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) per pirmuosius 4 bausmės atlikimo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) įpareigojant išdirbti 80 valandų nemokamų darbų per pirmuosius 4 bausmės atlikimo mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis (e. b. l. 122, 123-127), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje duomenų apie L. S. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog L. S. linkusi nusikalsti, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jai teigiamos įtakos nepadarė, ji savo elgesio nepakeitė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laivės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose numatytus įpareigojimus bei 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose numatytus draudimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją L. S. ir jos padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamoji prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD laikmena su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla;
- vokas Nr. 1, kuriame yra 3 vnt butelių su užrašais „E.“, „M.“, „H.“), bei vokas Nr. 2, kuriame yra nuoplova nuo grindų, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą (kvitas (duomenys neskelbtini) 2022-01-26, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (e. b. l. 29, 31).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant jai: 1) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; 2) vartoti alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. S. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant jai: 1) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; 2) vartoti alkoholį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
- voką Nr. 1, kuriame yra 3 vnt butelių su užrašais „E.“, „M.“, „H.“), bei voką Nr. 2, kuriame yra nuoplova nuo grindų, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą (kvitas (duomenys neskelbtini) 2022-01-26, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti L. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.