Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl alternatyvių sankcijų taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, skyrė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 4 958,22 Eur baudą.Teismas sutiko su ieškovės išvadomis dėl netinkamo Pirkimo Nr. 2 būdo parinkimo. VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir Taisyklių 146.1 punktas numato, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Teismas sutiko su ieškove, kad papildomų darbų ir lėšų projektui poreikis atsirado ne dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių, bet iš esmės dėl to, kad projektavimo darbai ir rangos darbai buvo sujungti viename pirkimo objekte ir galutinė rangos darbų apimtis paaiškėjo tik pabaigus projektavimo darbus, t. y. Sutarties Nr. 1 vykdymo metu; atsakovė prisiėmė su tuo susijusią riziką, atsižvelgdama į ypatingą pirkimo objekto svarbą visuomenei ir būtinumą užbaigti rekonstrukciją iki 2018 m. Teismo vertinimu, atsakovė neatsižvelgė, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus VPĮ naujai redakcijai pasikeitė viešojo pirkimo sutarčių keitimo tvarka. Sutarčių keitimai atliekami vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes būtų buvę tikslingiau svarstyti Sutarties Nr.1 pakeitimo galimybes, nei sudaryti naują sutartį su tuo pačiu tiekėju dėl darbų, kurių vykdymo būtinumas buvo akivaizdus.Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl Sutarties Nr. 2 sąlygų pakeitimo. Teismo vertinimu, Sutarties Nr. 2 termino pratęsimas neįrodytas. Raštiško šalių susitarimo dėl sutarties termino pratęsimo nėra. Remiantis atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais, Sutarties Nr. 2 vykdymas buvo stabdomas dėl objektyvių priežasčių, jis buvo fiksuojamas statybų žurnaluose. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Sutarties Nr. 2 terminas sutarties šalių susitarimu buvo pratęstas.Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. VPĮ 95² straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Bauda skiriama ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovės sudarytos Sutarties Nr. 2 vertė yra 495 822,73 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis ieškovės kaltinimų nepasitvirtino, atsakovei skyrė 4 958, 22 Eur baudą, sudarančią 1 proc. pirkimo sutarties vertės. Teismo vertinimu, nurodytas sankcijos dydis atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą, įstatymo leidėjo nustatytus tikslus skiriant alternatyvią sankciją. Sankcijos dydis yra proporcingas ir pakankamai atsakovę atgrasantis nuo pakartotinių pažeidimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia VPT kompetenciją prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato VPT įgaliojimus, jai nustačius VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. Iš esmės tokie patys VPT įgaliojimai buvo nustatyti ir VPĮ nuostatose, įtvirtintose šio įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. liepos 1 d.VPT, įgyvendindama įstatymo suteiktą kompetenciją, atliko Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 neplaninį vertinimą ir Vertinimo išvadoje, be kita ko, konstatavo, kad Pirkimo vykdytojas, pasirinkdamas Pirkimo Nr. 2 būdą, pažeidė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nesivadovavo Taisyklių 146.1 punktu ir tuo pažeidė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 85 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai, VPT kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus prieštaraujančiais imperatyvioms VPĮ nuostatoms, bei, atsižvelgusi į gyventojų poreikį turėti sutvarkytą istoriškai svarbią Lukiškių aikštę, nereiškė reikalavimo įpareigoti nutraukti Sutartį Nr. 2, bet prašė taikyti alternatyvią sankciją, numatytą VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte – skirti perkančiajai organizacijai baudą. Pirmosios instancijos teismas, sutikęs su ieškovės vertinimu dėl netinkamai parinkto Pirkimo Nr. 2 būdo bei tuo padarytų VPĮ pažeidimų, skyrė atsakovei 1 proc. Sutarties Nr. 2 vertės dydžio baudą. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė perkančiosios organizacijos padarytus neteisėtus veiksmus.Pirkimo Nr. 2 procedūros buvo pradėtos, vykdomos ir užbaigtos dar neįsigaliojus 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-327 išdėstytam naujos redakcijos VPĮ, dėl to sprendžiant, ar tinkamai buvo parinktas Pirkimo Nr. 2 būdas, taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. Pirkimas Nr. 2 buvo įvykdytas neskelbiamų derybų būdu (Pirkimo Nr. 2 sąlygos, 1 t., b. l. 66-70), vadovaujantis VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Taisyklių 146.1 punktu, numatančiais, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiant apie pirkimą gali būti perkami darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties.Kasacinis teismas, remdamasis Teisingumo Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti reikia vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje. Perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras (pvz., supaprastintą atvirą konkursą) arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti. Atsižvelgiant į išimtinį papildomų darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu pobūdį, šio pirkimo būdo procedūros nuostatos aiškintinos ir taikytinos siaurai. Siekiant pasinaudoti papildomų darbų įgijimo galimybe, būtina, kad šie darbai atitiktų tokius darbus apibrėžiančias sąlygas. Platus šių sąlygų aiškinimas reikštų galimybę perkančiosioms organizacijoms pasinaudoti padarytomis klaidomis apibrėžiant pirkimo objektą, o tai pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Tarp šalių nekyla ginčo, kad Pirkimu Nr. 2 įsigyti papildomi darbai buvo būtini užbaigti Sutarties Nr. 1 vykdymą, taip pat kad įsigytų papildomų darbų vertė neviršijo įstatyme nustatytos 30 procentų pradinės pirkimo sutarties ribos. Tarp šalių kilo nesutarimas, ar papildomų darbų įsigijimo būtinybė paaiškėjo dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti pradinio pirkimo metu. VPT išvada, kad papildomų darbų įsigijimo būtinybė paaiškėjo ne dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, grindžiama tuo, kad 1) Pirkimo vykdytojas, vykdydamas Pirkimą Nr. 1, nežinodamas darbų ir jų apimčių, pats sukūrė situaciją, kuri lėmė papildomų darbų pirkimą, ir 2) Pirkimo vykdytojas, jau prieš sudarydamas pradinę sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, kad rangovas be kai kurių papildomų darbų neturės galimybės tinkamai įvykdyti sutarties. Tuo tarpu atsakovės pozicija iš esmės grindžiama tuo, kad nedraudžiama vienu pirkimu pirkti projektavimo ir rangos darbų, o šiuo atveju būtinybė atlikti papildomus darbus iškilo, nes projektavimo metu pasikeitė projektiniai sprendiniai.Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad papildomų darbų ir lėšų projektui poreikis atsirado ne dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių, bet iš esmės dėl to, kad projektavimo darbai ir rangos darbai buvo sujungti viename pirkimo objekte ir galutinė rangos darbų apimtis paaiškėjo tik pabaigus projektavimo darbus, t. y. Sutarties Nr. 1 vykdymo metu. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teigdama, kad nėra kontroliuojančių institucijų išvadų, jog sudarant Sutartį Nr. 1 būtų buvę padaryti pažeidimai dėl neteisingai suformuoto pirkimo objekto; pirkti projektavimo paslaugas kartu su rangos darbais joks teisės aktas nedraudžia; net perkant projektavimo darbus atskirai nuo rangos darbų, papildomų darbų tikimybė nėra eliminuojama.Byloje nustatyta, kad pagal Pirkimo Nr. 1 sąlygas perkančioji organizacija supaprastinto riboto konkurso būdu numatė įsigyti Lukiškių aikštės sutvarkymo darbus su techninio darbo projekto parengimu ir projekto vykdymo priežiūra (Pirkimo sąlygų 4 punktas). Projekto konkurso sąlygų 3 priede (t. 1, b. l. 54-57) buvo suformuluota užduotis suprojektuoti ir įrengti iki 5 000 kv. m koncentruotą kietos dangos plotą, suprojektuoti ir įrengti patogų judėti takų tinklą, suprojektuoti ir atlikti esamų memorialinių objektų iškėlimą ir sutvarkymą, suprojektuoti ir įrengti mažosios architektūros priemones, aikštės apšvietimą, suprojektuoti ir įrengti naują lietaus nuotekų surinkimo sistemą, suprojektuoti ir atlikti medžių tvarkymo priemones, naujų želdinių sodinimą, žalių plotų priežiūrai suprojektuoti laistymo sistemos tinklą bei kt. Prie užduoties projektavimui, be kitų dokumentų, buvo pridėtos techninės prisijungimo sąlygos, tarp jų UAB „Grinda“ techninės sąlygos lietaus vandens nuvedimui (prijungimui) (t. 1, b. l. 178). Pirkimo sąlygų 4 priede esančioje techninėje specifikacijoje buvo numatytos konkrečios reikalaujamos perkamų darbų ir statybinių medžiagų techninės savybės, o specifikacijos bendruosiuose reikalavimuose nustatyta, kad orientacinės darbų apimtys yra nurodytos statinio darbų kiekių žiniaraštyje (1 t., b. l. 26). Darbų kiekių žiniaraštyje (t. 1, b. l. 179-180) buvo nurodyti orientaciniai perkamų medžių, augalų tvarkymo, ardymo-montavimo, inžinerinių sistemų įrengimo, dangų įrengimo ir kt. darbų kiekiai. Užduotyje projektavimui buvo keliamas reikalavimas, kad atlikus tvarkymo darbus aikštė būtų estetiškai išbaigta ir funkcionuotų iki paminklo įrengimo etapo. Taigi, iš aptartų Pirkimo Nr. 1 sąlygų matyti, kad jame buvo apjungti pagal nustatytą užduotį perkami projektavimo darbai (techninio projekto parengimo darbai) ir kartu su jais orientaciniais kiekiais apibrėžti rangos darbai, kurių tikslios apimtys ir kiekiai turėjo paaiškėti atlikus projektavimo darbus. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų, pirkimu buvo siekiama įsigyti tokius darbus, kad, juos atlikus, aikštė būtų estetiškai išbaigta ir funkcionuotų iki paminklo įrengimo etapo. Atlikus Pirkimo Nr. 1 procedūras, 2016 m. kovo 1 d. atsakovė su konkursą laimėjusių ūkio subjektų grupe 2016 m. kovo 1 d. sudarė Sutartį Nr. 1 (1 t., b. l. 149-162), kurioje buvo numatyta atlikti techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas (už fiksuotą kainą) bei Lukiškių aikštės sutvarkymo darbus, kuriems taikoma fiksuoto įkainio kainodara (numatyta, kad galutinė kaina bus apskaičiuojama įvertinus atliktų rangos darbų apimtis pagal sąmatiniuose skaičiavimuose (sutarties priede Nr. 1) nurodytus įkainius).Sutarties Nr. 1 vykdymo metu Pirkimo vykdytojas atsakovei pateikė 2016 m. spalio 17 d. raštą (t. 1, b. l. 163-165), kuriame nurodė aplinkybes, kad Sutartis Nr. 1 apėmė tik dalies techniniame darbo projekte numatytų darbų atlikimą, t. y. tų darbų, kurių kiekius buvo galima įvertinti dar iki projekto parengimo, ir atsakovei pasiūlė rengiant techninį darbo projektą paaiškėjusius likusius papildomus darbus pirkti iš ūkio subjektų grupės, su kuria jau sudaryta Sutartis Nr. 1. Aptariamame rašte Pirkimo vykdytojas nurodė, kad reikalingi papildomi darbai – dangų atstatymas už Lukiškių aikštės ribų, kietųjų dangų (betono trinkelių) įrengimas, vandentiekio tinklų kavinei įrengimas, vandentiekio tinklų laistymui įrengimas, buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimas kavinei, paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklų įrengimas. Šių papildomų darbų atlikimui, vadovaujantis nurodytais motyvais, neskelbiamų derybų būdu ir buvo vykdomas Pirkimas Nr. 2, kurį atlikusi atsakovė su ta pačia ūkio subjektų grupe sudarė Sutartį Nr. 2.Įvertinus papildomų darbų pobūdį matyti, kad dalies jų atlikimo būtinybė Pirkimo Nr. 1 metu nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik techninio darbo projekto rengimo metu, kai buvo nustatyti konkretūs projektiniai aikštės sutvarkymo sprendiniai (pvz., inžinerinių tinklų įrengimas kavinei, kietųjų dangų įrengimas). Šių faktinių aplinkybių ieškovė neneigia, tačiau nurodo argumentus, su kuriais sutiko ir pirmosios instancijos teismas, kad Pirkimo vykdytojas, vykdydamas Pirkimą Nr. 1, nežinodamas darbų ir jų apimčių, pats sukūrė situaciją, kuri lėmė papildomų darbų pirkimą, todėl ir tokių papildomų darbų įsigijimas yra neteisėtas VPĮ taikymo prasme. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. VPĮ nenustato detalių taisyklių pirkimo objektui apibrėžti ir šį klausimą palieka perkančiųjų organizacijų diskrecijai, tačiau tokia diskrecija nėra neribota, o yra saistoma bendrųjų iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad prieš paskelbiant Pirkimą Nr. 1 ir sudarant Sutartį Nr. 1 dar nebuvo aiškūs esminiai Lukiškių aikštės sutvarkymo projektiniai sprendiniai. Antai, kaip nurodo pati atsakovė 2018 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose (4 t., b. l. 9-14), tik po Sutarties Nr. 1 sudarymo 2016 m. balandžio 1 d. Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto posėdyje Aplinkos ministerija pritarė Lukiškių aikštės sutvarkymo architektūrinei koncepcijai ir pasiūlytiems pagrindiniams kietųjų dangų, žaliųjų plotų ir medžių suplanavimo sprendiniams, toliau buvo ieškoma baigtinių sprendinių dėl aikštės sutvarkymo, ir tik 2016 m. spalio 25 d. Lukiškių aikštės priežiūros komisijos posėdyje buvo galutinai pritarta Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto sprendiniams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės aiškiai parodo, kad Pirkime Nr. 1 apjungus tiek projektavimo darbus, tiek rangos darbus, nors dar nebuvo žinomi esminiai projektiniai sprendiniai, tikimybė, jog projektavimo metu paaiškėjus konkretiems projektiniams sprendiniams reikės atlikti papildomus Sutartyje Nr. 1 nenumatytus rangos darbus, buvo aiškiai numatoma. Kaip jau buvo minėta, papildomų darbų įsigijimo neskelbiant galimybė kaip eliminuojanti tiekėjų konkurenciją yra išimtinė, sietina tik su aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti pradinio pirkimo metu, o šios aplinkybės turi būti aiškinamos siaurai. Kadangi šiuo atveju pradinio pirkimo sąlygos, apibrėžiančios perkamą objektą, buvo tokios, iš kurių buvo pakankamai aišku, jog siekiant pirkimo rezultato reikės atlikti pirkimo metu dar nežinomus papildomus darbus, tokiomis pirkimo sąlygomis pateisinti papildomų darbų įsigijimo perkančioji organizacija negali, kadangi ji pati šias sąlygas ir suformulavo.Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, šiuo atveju nei VPT, nei kitos kontroliuojančios institucijos nenustatė, kad Pirkimo Nr. 1 sąlygos yra neteisėtos, tai neeliminuoja padaryto VPĮ pažeidimo dėl papildomų darbų įsigijimo. Pabrėžtina, kad net ir esant taip suformuluotoms pirkimo sąlygoms bei projektavimo metu paaiškėjus, kokių konkrečių papildomų darbų reikia įsigyti, atsakovė turėjo galimybę tokiems darbams įsigyti vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras ir taip užtikrinti pirkimo skaidrumą, tiekėjų konkurenciją ir lygiateisiškumą. Taigi, nors pagal pirkimo sąlygas buvo aiški tikimybė, kad bus reikalingi papildomi darbai, tačiau savaime vien tai nelemia įstatymo pažeidimo, jei tokie papildomi darbai būtų įsigyjami paisant VPĮ nustatytų principų. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju atsakovė siekia pateisinti papildomų darbų įsigijimą savo pačios suformuluotomis pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad už aplinkybę, jog dalies papildomų darbų įsigijimo būtinybė (pvz., inžinerinių tinklų įrengimas kavinei, kietųjų dangų įrengimas) paaiškėjo tik techninio darbo projekto rengimo metu, atsakinga pati perkančioji organizacija. Ji pirminiame pirkime tinkamai neįvertino, kad perkant projektavimo darbus kartu su rangos darbais, kai dar neaiškūs esminiai projektiniai sprendiniai, yra akivaizdi tikimybė, kad reikės atlikti pirkimo metu dar nežinomus papildomus darbus. Kaip jau buvo nurodyta, perkančiosioms organizacijoms negali būti suteikta galimybė įsigyjant papildomų darbų neskelbiamų pirkimų būdu pasinaudoti padarytomis klaidomis apibrėžiant pirkimo objektą. Taigi, šių papildomų darbų pirkimą ieškovė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir Taisyklių 146.1 punkto pažeidimą, kuriuo buvo suvaržyta tiekėjų konkurencija, atitinkamai, pažeisti VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija lėmė neleistiną situaciją, kai pradinio pirkimo laimėtojas Sutarties Nr. 1 vykdymo metu turėjo galimybę tiek suprojektuoti papildomus darbus, tiek vėliau juos atlikti, dėl šių darbų nesant konkurencinio varžymosi su kitais tiekėjais.Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad Pirkimo vykdytojas, prieš sudarydamas pradinę sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, jog rangovas be kai kurių papildomų darbų neturės galimybės tinkamai įvykdyti sutarties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant pradinę sutartį ir ja siekiant tinkamo aikštės sutvarkymo, net ir nesant parengto techninio darbo projekto, į pirkimo objektą turėjo būti įtraukti akivaizdžiai būtini aikštei tinkamai sutvarkyti darbai, susiję su inžinerinėmis komunikacijomis. Antai, projektavimo užduotyje buvo numatyta suprojektuoti ir įrengti naują lietaus nuotekų surinkimo sistemą, suprojektuoti laistymo sistemos tinklą. Pirkimo Nr. 1 dokumentuose (Darbų kiekių žiniaraštyje, t. 1, b. l. 179-180) į pirkimo objektą buvo įtraukti esamos laistymo sistemos išardymo darbai, esamų šulinių išardymo darbai, laistymo sistemos įrengimo su kolektorinėmis dėžutėmis (ne mažiau kaip 10 vnt.) darbai, paviršinio vandens surinkimo kanalų paklojimo ant įrengto pagrindo darbai. Esant numatytiems tokio pobūdžio darbams, nebuvo kliūčių jau prieš paskelbiant pradinį pirkimą įvertinti, kad aikštei sutvarkyti bus reikalingi ir kiti su paminėtais darbais susiję darbai – pavyzdžiui, bus būtina inžinerinius tinklus sujungti su miesto tinklais, įrengtais Gedimino pr., J. Tumo-Vaižganto g. ir Vasario 16-osios g., dėl to bus būtina atlikti esamų dangų demontavimo-atstatymo darbus; bus būtina ne tik įrengti paviršinio vandens surinkimo kanalų paklojimo ant įrengto pagrindo darbus, bet ir spręsti lietaus nuotekų nuvedimo iš jų surinkimo kanalų į lietaus nuotekų tinklus klausimą, tuo tikslu įrengti požeminius lietaus nuotekų tinklus (kad tokie darbai bus reikalingi, patvirtina UAB „Grinda“ techninės sąlygos lietaus vandens nuvedimui (prijungimui), kuriose nurodyta, kad lietaus nuotekos turi būti nuvestos į Gedimino pr. ir Vasario 16-osios g. esančius lietaus nuotekų tinklus). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutartis Nr. 1 apėmė ne visus darbus, kuriuos buvo galima įvertinti iki techninio darbo projekto parengimo. Į pradinio pirkimo objektą neįtraukus visų būtinų aikštei tinkamai sutvarkyti darbų, apie kurių reikalingumą Pirkimo vykdytojas žinojo ar turėjo žinoti, ir šiuos darbus vėliau įsigijus neskelbiamų derybų būdu iš pradinį pirkimą laimėjusių ūkio subjektų, kiti tiekėjai prarado galimybę šiems darbams atlikti pateikti galbūt naudingesnius pasiūlymus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju paminėtų papildomų darbų įsigijimo būtinybė paaiškėjo ne dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti pradinio pirkimo metu, todėl neskelbiant apie papildomų darbų pirkimą buvo nesilaikyta VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir Taisyklių 146.1 punkte numatytų sąlygų ir tuo suvaržyta tiekėjų konkurencija, atitinkamai, pažeisti VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs imperatyvių VPĮ nuostatų pažeidimą parenkant Pirkimo Nr. 2 būdą, tenkino ieškovės reikalavimą ir skyrė 1 proc. Sutarties Nr. 2 vertės dydžio baudą. Apeliantė nurodo, kad nėra pagrindo alternatyviai sankcijai taikyti ir baudai skirti, nes nebuvo padaryta jokių neteisėtų veiksmų, ji siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, nebuvo perkančios organizacijos tyčios, sprendimas Sutartimi Nr. 1 pirkti projektavimo darbus kartu su rangos darbais buvo sąlygotas Vyriausybės siūlymų. Tokia apeliantės pozicija teisiškai nepagrįsta. Dėl jau minėtų argumentų atsakovės sprendimas įsigyti papildomų darbų neskelbiant apie pirkimą buvo neteisėtas ir pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas bei jame įtvirtintus skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principus, apribojo tiekėjų konkurenciją. Nors perkamas objektas buvo svarbus visuomeniniu požiūriu, tai nesudaro pagrindo apeliantei nepaisyti VPĮ įtvirtintų principų ir kitų nuostatų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Pirkimą organizavo atsakovė, todėl, nežiūrint kitų institucijų pasiūlymų, būtent jai teko pareiga laikytis imperatyvių VPĮ nuostatų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsakovei taikyti įstatyme numatytą alternatyvią sankciją – baudą. Pirmosios instancijos teismas atsakovei parinko minimalaus dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokio dydžio bauda atsakovei būtų per didelė ar neadekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui. Pati apeliantė dėl baudos dydžio argumentų nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl parinkto baudos dydžio išsamesnių argumentų nenurodo. Išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.