- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-444-1603-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. birželio 17 d., apie 18.40 val., Klaipėdoje, aikštelėje ties Liepojos plento 43 numeriu pažymėtu namu, vairuodama automobilį SAAB, važiuodama atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį MAZDA, apgadindama abi transporto priemones, apie sukeltą eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. liepos 13 d. nutarimu pripažino J. L. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad J. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos schema, vaizdo lentelėmis, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, J. L. asmenybę (administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, vairavimo stažas iki vienerių metų), į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jos turtinę padėtį. J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų prisipažino, tuo padėdama juos išaiškinti, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu J. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarimo dalį, pagal kurią ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Ji nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, vertindamas jos paaiškinimus ir konstatuodamas, jog šie paaiškinimai nesudaro pakankamo pagrindo paneigti liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais byloje nustatytas aplinkybes. Apeliantė pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, baudžiant asmenį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, iš įvykio vietos pasišalino. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatinėjo jos kaltės formos, tokiu būdu netinkamai pritaikė materialinės teisės normą. Be to, įvertinęs tik automobilio MAZDA apgadinimus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepajusti kontakto su kitu automobiliu objektyviai nebuvo galimybės. Apeliantė pažymi, jog jokio kontakto ji nejuto, to nepajuto ir kartu su ja važiavusi jos motina, be to, jos automobilio apgadinimai nežymūs, o byloje nėra pagrindo neabejotinai ir besąlygiškai išvadai, jog savo vairuotu automobiliu ji padarė visus konstatuojamus apgadinimus. Apeliantė nurodo, jog jos automobilis yra draustas Kasko draudimu ir, sužinojusi apie eismo įvykį, ji iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus, siekdama padėti išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji sąmoningai, siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas savo nutarime nenurodė konkrečių įrodymų, paneigiančių minėtus jos paaiškinimus, nenurodė motyvų, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir tikslingai, siekdama už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pasak apeliantės, jos veikoje nėra tyčios, todėl nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu J. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, tuo pažeisdama ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nuobauda už sunkesnį iš pažeidimų numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje - bauda nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).
J. L. pripažįsta, jog 2009 m. birželio 17 d., apie 18.00 val., ji buvo eismo įvykio vietoje. Byloje esančiuose rašytiniuose jos pačios ir jos motinos paaiškinimuose nurodoma, jog nei J. L., nei tame pačiame automobilyje buvusi K. R., nepastebėjo ir nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu (b. l. 9, 11-12). Iš byloje esančio policijos pareigūno D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių SAAB ir MAZDA apžiūros metu buvo nustatyti SAAB automobilio galinio bamperio dešinės ir kairės pusės apgadinimai, o pamatavus SAAB galinio bamperio kairės pusės apgadinimo aukštį, nustatyta, kad jis sutampa su MAZDA kairės pusės galinių durelių apgadinimų aukščiu (b. l. 7). Tačiau ant automobilio MAZDA yra dvejopo pobūdžio apgadinimai – nubrozdinimas ir įlenkimas. Byloje nėra duomenų, kurie apgadinimai buvo padaryti automobiliui MAZDA kontakto su automobiliu SAAB metu, t. y. ar įbrėžimas, ar buvo įlenktos automobilio MAZDA durelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių automobilių SAAB ir MAZDA nuotraukų nepakanka nustatyti, ar stiprus kontaktas buvo tarp automobilių ir kokie automobilio MAZDA apgadinimai buvo padaryti kontakto su SAAB automobiliu metu. Tik įvertinus automobilių apgadinimo mastą, galima spręsti ar automobilio SAAB vairuotoja galėjo suprasti ir justi, jog kontaktas su automobiliu MAZDA įvyko, ir tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalinti.
Pažymėtina, jog byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, tačiau iš kitos bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklaustas vienintelis tiesiogiai automobilių kontaktą stebėjęs liudytojas S. G., taip pat nebuvo apklausti eismo įvykį tyrę, tuo pačiu ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą atlikę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, kurių parodymai byloje yra esminiai, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl paminėtų priežasčių skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas dėmesys, jog tikslinga būtų iš draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje KASKO draudimu buvo apdraustas automobilis SAAB, išreikalauti visą turimą informaciją, apie 2009 m. birželio 17 d. įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo J. L. vairuotas automobilis SAAB ir V. E. priklausantis automobilis MAZDA.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.