Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovei Viktorijai Bučinskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau - pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo dėl neveiksnaus asmens D. G. hospitalizavimo ir gydymo psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą dėl D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverstinio hospitalizavimo ir gydymo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje pratęsimo vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios.

Prašyme nurodyta, kad 2019 m. birželio 28 d. 14.10 val. į VšĮ RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus III Mišrios patologijos skyrių pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio 1 punktą buvo priverstinai hospitalizuotas jo globėjos sutikimu D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Pacientas nuo 2009 m. serga psichikos liga, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare, paūmėjimų metu vyrauja paranoidinė-haliucinacinė simptomatika, diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Dėl šio susirgimo nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialieji priežiūros poreikiai. 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu D. G. buvo pripažintas neveiksniu ir 2017 m. sausio 24 d. nutarimu globėja ir turto administratore paskirta V. P.. Prašo išduoti teismo leidimą pratęsti D. G. priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė tenkinti pareiškimą, išduoti teismo leidimą pratęsti D. G. priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui.

Suinteresuoto asmens D. G. atstovas advokatas Jaroslavas Los sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

Liudytoja G. G. parodė, kad D. G. serga psichikos liga ir ne kartą buvo gydytas Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. 2016 m. jis buvo gydytas 99 ir 49 lovadienius. Po gydymo jam buvo atitaikyti vaistai ir būklei pagerėjus, gydymą tęsė namuose. 2019 m. birželio 28 d. D. G. vėl buvo atvežtas į ligoninę. Jo sveikata buvo žymiai pablogėjusi, buvo sulysęs, nerimastingas. Atlikus tyrimus, buvo nustatytas ženklus sveikatos pablogėjimas. Ligoninėje paskyrus jam vaistus ir juos vartojant, D. G. būklė nežymiai pagerėjo, tačiau liudytojos nuomone, jam reikalingas tolesnis stacionarus gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau- Įstatymas). Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. G. nuo 2009 m. serga psichikos liga, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare, paūmėjimų metu vyrauja paranoidinė-haliucinacinė simptomatika, diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Dėl šio susirgimo nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialieji priežiūros poreikiai. 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu D. G. buvo pripažintas neveiksniu ir 2017 m. sausio 24 d. nutarimu globėja ir turto administratore paskirta V. P.. Dėl sutrikusios paciento psichikos yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Tai patvirtina šie duomenys: gydymo stacionare ligos istorija, iš kurios išrašų matyti, kad pacientas būna pikta, dirglus, nervingas, pradeda konfliktuoti, sutriko miegas, pradėjo girdėti garsus, užeina nerimas, baimė, jam pradėjo atrodyti, kad aplinkiniai yra priešiškai nusiteikę. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio, jo globėjos teigimu, nustojo vartoti vaistus; D. G. globėjos V. P. paaiškinimai, liudytojos G. G. parodymai.

VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos 2019 m. birželio 28 d. trijų gydytojų konsiliumas konstatavo, kad psichozės epizodo įtakoje paciento D. G. psichikos būsena išlieka nestabili, elgesys neprognozuojamas, pacientas nekritiškas nei susirgimo, nei savo būklės atžvilgiu, todėl buvo nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo pratęsti paciento hospitalizaciją ir gydymą psichiatrijos stacionare.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų išsakytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl D. G. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl D. G. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priverstinės hospitalizacijos ir gydymo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikose terminą 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios, tai yra nuo 2019 m. birželio 28 d.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šį Kauno apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.