Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-210/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-29
Bylos Nr.
1A-274-210/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Boleslovas Kalainis, Danutė Matiukienė
Nuteistasis
G. R.
Nukentėjusysis
A. G., V. K.
Advokatai
Kristina Pugačienė, Vitalijus Metelica
Kategorijos

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Žilvinas Astrauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-210/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,teisėjų Boleslovo Kalainio ir Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. gynėjo Vitalijaus Metelicos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nubaustas 10 MGL – 1250 Lt – bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš G. R. nukentėjusiajam A. G. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

priteista iš G. R. nukentėjusiajam V. K. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

priteista iš G. R. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 1825,60 Lt nukentėjusiųjų A. G. ir V. K. gydymo išlaidoms atlyginti;

priteista iš G. R. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 35988,20 Lt turtinei žalai atlyginti, patirtai mokant kompensacijas tarnybos metu sužalotiems pareigūnams, atlyginti.

Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato 9204,51 Lt civilinis ieškinys dėl išmokėtų nedarbingumo išmokų G. R., atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Pripažinta civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 21 d. apie 2.50 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje neblaivus (nustatytas 1,91 promilės alkoholio kiekis) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) – pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, trenkėsi į (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniame kelkrašty stovėjusį policijos automobilį VW Caravelle, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnai: automobilyje VW Caravelle sėdėjęs vyr. patrulis A. G., kuriam dėl galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimo bei patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei prie automobilio VW Passat stovėjęs patrulis V. K., kuriam dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

G. R. gynėjas advokatas Vitalijus Metelica apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendį panaikinti dalyje dėl civilinio ieškinio ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo palikti teisę ieškovams kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Skunde nurodo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos V. K. 20239,20 Lt ir A. G. 15749 Lt, iš viso 35988,20 Lt kompensacijos neišmokėjo. Teigia, jog ši suma yra išmokėta AB Lietuvos draudimas, kadangi minėti pareigūnai buvo dėl sužalojimų tarnyboje drausti privalomuoju draudimu. Taip pat nurodo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti ieškovu, nes neturi teisės į regresą, kadangi ieškovu šioje byloje, gynėjo nuomone, turėjo būti AB Lietuvos draudimas, turintis teisę į regresą.

Taip pat nurodo, kad, kaip ieškovas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos posėdžiuose nedalyvavo, taigi nebuvo suteikta galimybė nuteistajam užduoti klausimus dėl pareikšto ieškinio, neaišku, ar palaikė ieškinį, todėl, gynėjo nuomone, dėl minėtų aplinkybių nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas.

Teigia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti kriterijų visumą. Nurodo, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į autoįvykio padarinius, žalą padariusio asmens kaltę ir jos pobūdį, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, tačiau teismas priteisdamas A. G. ir V. K. po 10000 Lt neturtinės žalos, to nepadarė, todėl nuosprendis minėtoje dalyje yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į skunde nurodytus kriterijus, reikšmingus žalos dydžiui apskaičiuoti, pirmosios instancijos teismo A. G. ir V. K. priteistas (po10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir neatitinka suformuotai teismo praktikai tokio pobūdžio bylose.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. nesutinka su apelianto apeliaciniu skundu dalyje dėl nuosprendžio dalies, kuria iš dalies patenkintas jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinimo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. prašo apelianto apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžio atmesti. Taip pat prašo priteisti 400 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo G. R..

Nukentėjusysis A. G. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai įgyvendino neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensavo jo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat nurodo, kad nusikaltimo padariniai jo sveikatai atsiliepia iki šiol, vargina galvos skausmai, svaigimas, pykinimas. Po nusikaltimu padarytų traumų jam yra diagnozuota kaklinės dalies osteochondrozė, lėtinė radikulopatija. Teigia, kad, nustatant žalos dydį, reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens elgesį, į tai, kad G. R. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas jo patirtos neturtinės žalos dydis – 10000 Lt atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, tačiau netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį.

Apeliantas apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir nuteistojo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręsti civiliniai ieškiniai, t. y. dėl A. G. ir V. K. priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteistos 35988,20 Lt sumos, kurią departamentas išmokėjo nukentėjusiems, tarnybos metu sužalotiems pareigūnams – atitinkamai V. K. 20239,20 Lt, A. G. 15749 Lt.

Dėl civilinių ieškinių pagrįstumo.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių dėl nukentėjusiesiems A. G. ir V. K. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė iš principo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai pareikšti pagal LR BPK normas ir vadovaujantis jomis išspręsti. LR BPK 113 str. numato, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi baudžiamojo proceso normos nedetalizuoja kaltininko atsakomybės sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, todėl teismas vadovavosi LR civilinio proceso normomis.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. G. ir V. K. tarnybos metu buvo sužaloti neblaivaus vairuotojo sukelto autoįvykio metu ir ryšium su tuo patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino pinigine išraiška, atsižvelgdamas į sužalojimų sunkumą, gydimosi laikotarpį bei paties kaltinamojo materialinę padėtį. Nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, jie gana ilgą laiką buvo nedarbingi. Kaip pats nukentėjusysis A. G. nurodė, nusikaltimo padariniai jo sveikatai atsiliepia iki šiol, vargina galvos skausmai, svaigimas, pykinimas. Po nusikaltimu padarytų traumų jam yra diagnozuota kaklinės dalies osteochondrozė, lėtinė radikulopatija. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nustatyta, kad nukentėjusiesiems A. G. ir V. K. sužalojimai padaryti nuteistojo G. R. veiksmais, t. y. neblaivaus nuteistojo sukelto autoįvykio metu, nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala pagrįstai.

Dėl neturtinės žalos dydžio vertinimo

Tačiau pirmosios instancijos teismas, svarstydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad dalį tokios žalos nukentėjusiesiems pareigūnams atlygino draudimo įstaiga, pervesdama kompensacinius pinigus Policijos departamentui, kuris juos išmokėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems pareigūnams, taip pat atsižvelgti į tai, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, nebuvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu pripažintas kaltu nuteistasis, yra neatsargus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiklėsčiusią teisminę praktiką analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 7500 Lt. Todėl aiškiai didesnės sumos priteisimui reikėtų ypatingų sąlygų ir aplinkybių, kurios nulemtų teismo pasirinkimą. Kolegija primena, kad neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ją galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė. Čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Todėl, nesant ypatingų sąlygų, kurios aiškiai leistų teigti, kad nukentėjusiesiems ši kompensacija turi būti ypatingesnė nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nuosprendis šioje dalyje keičiamas, mažinant priteistą nukentėjusiems priteistą žalą iki 7000 Lt kiekvienam.

Taipogi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas regresinį ieškinį, priteisė iš G. R. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 35988,20 Lt turtinei žalai atlyginti, patirtai išmokant kompensacijas tarnybos metu sužalotiems pareigūnams atlyginti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš 2008-10-09 Policijos departamento rašto, Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo V. K. 20 239,20 Lt piniginę kompensaciją 2006 m. birželio 5 d. (mokėjimo pavedimas Nr.799) ir 2006 m. liepos 3 d. išmokėjo 15 748,80 Lt piniginę kompensaciją A. G. (mokėjimo pavedimas Nr.970).

Kompensacijos buvo išmokėtos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (Žin., 2006, Nr. 87-3412) pareigūnams, kurie buvo sužaloti, susižalojo arba jų sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, ar sveikatos surikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Tokiu atveju išmokama nuo 12 iki 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212) nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas.

Pagal Policijos departamento prie VRM 2007-12-18 pretenziją Nr. 5-S-9531 buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros ir 2008 m. sausio 25 d. Policijos departamentui prie VRM buvo pervesta 35 988 Lt iš AB „Lietuvos draudimas“ (sąskaitos išrašas 2008-01-25). Minėtos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad kompensaciją V. K. ir A. G. 35988,20 Lt sumą išmokėjo Policijos departamentas prie VRM, tačiau vėliau, 2008-01-23, vadovaujantis Policijos departamento prie LR VRM prašymu pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas LR Draudimo Priežiūros Komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros ir „Lietuvos draudimas“ pervedė šią išmokėtą sumą – 35988,20 Lt – Policijos departamentui prie LR VRM. Tokiu būdu Policijos departamentas tiesiogiai jokių materialinių nuostolių nepatyrė, todėl negalėjo reikalauti regreso tvarka juos atlyginti.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė Policijos departamentui prie LR VRM 35988,20 Lt turtinei žalai, patirtai mokant kompensacijas tarnybos metu sužalotiems pareigūnams, atlyginti, todėl nuosprendžio dalis dėl 35988,20 Lt turtinės žalos, patirtos mokant kompensacijas tarnybos metu sužalotiems pareigūnams, priteisimo Policijos departamentui prie LR VRM naikintina. Policijos departamento ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. prašo priteisti 400 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą, tai pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo G. R.. Kartu su atsikirtimu į apeliacinį skundą buvo pateiktas advokatės Kristinos Pugačienės pinigų priėmimo kvitas ir advokato orderis. Kadangi byloje yra duomenų apie tai, kokias išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti turėjo nukentėjusysis, todėl šis nukentėjusiojo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. R. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo.

Sumažinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu priteistos nukentėjusiems neturtinės žalos dydį:

V. K. – iki 7000 Lt, A. G. – iki 7000 Lt.

Nuosprendžio dalį, kuria Policijos departamentui prie LR VRM priteista iš nuteistojo G. R. 35988,20 Lt turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir Policijos departamento ieškinį šioje dalyje atmesti.

Priteisti iš G. R. A. G. 400 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Boleslovas KalainisDanutė MatiukienėKopijaTikraTeisėjas Vytautas Kursevičius