Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1786-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2S-1786-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Atsakovas
UAB „Klaipėdos hidrotechnika”
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1786-622/2011

Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1.; 122.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl 13 304,34 Lt darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų metinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-04 nutartimi areštavo atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąją turtą, o jo nesant ar esant nepakankant atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 13 305 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove R. A..

Atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutartį. Nurodo, kad atsakovui, vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, yra sustabdytas turto bei pinigų išieškojimas iš įmonės, areštuotas atsakovo turtas dėl tų pačių reikalavimų kaip ir šioje byloje, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiamas ekonomiškumo principas.

Byloje gautas ieškovės R. A. atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantas nutarties pagrįstumą ir teisėtumą iš esmės ginčija tik dėl to, kad jam jau yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje. Nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžiamas ekonomiškumo principo nesilaikymu. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą jos priėmimo metu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinio direktoriaus Pranciškaus Jurgučio ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu teismas atsisako iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kiti nutartimi dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo priimti nurodymai panaikinami. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo taikytos kitoje byloje, jokių duomenų byloje apie įsiteisėjusį procesinį sprendimą iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos ar pakeičiamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 148, 149 straipsniai). Be to, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės, todėl atmestini apelianto argumentai, kad buvo pažeista ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas