- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-557-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01584-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- L. S., R. M.
- Atsakovas
- E. R.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius, Georgijus Gromovas, Regina Agrba
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Albinos Rimdeikaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-558/2020 pagal ieškovių L. S. ir R. M. patikslintą ieškinį atsakovei E. R. dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės E. R. priešieškinį dėl daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės, galutinai sutikslinusios ieškinio reikalavimus (2 t. b. l. 148–149), prašė nustatyti bendro turto tokią naudojimosi tvarką:
1. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendram naudojimui;
2. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 162,34 kv. m. naudoti taip:
1) naudojant rūsio patalpas, pažymėtas plane indeksu R–1 koridoriaus plotas 6,41 kv. m, R–6 katilinės plotas 13,14 kv. m, R–2 sandėlio plotas 1,16 kv. m palikti bendram naudojimui; R–3, sandėlis (10,12 kv. m) palikti naudoti E. R.; R–5 sandėlis (4,93 kv. m.) palikti bendram naudojimui L. S. ir R. M.; R–4 sandėliu (10,77 kv. m. ) palikti naudotis L. S.;
2) naudojant pirmo aukšto patalpas, kurių bendras plotas 55,94 kv. m., pažymėtas plane indeksu 1–1 veranda (10,58 kv. m.), 1-2 koridorius (7,41 kv. m.) palikti bendram naudojimui; 1-3 kambarys (21,34 kv. m.) palikti naudoti L. S. ir R. M.; 1–4 dušo patalpa (2,56 kv. m.) palikti bendram naudojimui L. S. ir R. M.; 1–5 kambarys (14,05 kv. m.) palikti naudojimui L. S.;
3) naudojant antro aukšto patalpas 61,89 kv. m, pažymėtas plane indeksu 1–6 koridorius (5,47 kv. m.), palikti bendram naudojimui E. R. ir L. S.; 1–7 veranda (10,58 kv. m), 1–8 pagalbinė patalpa (5,05 kv. m), 1–9 virtuvė (11,09 kv. m), 1–10 kambarys (11,80 kv. m) palikti naudoti E. R.; 1–11 tualetas (3,65 kv. m) palikti bendram naudojimui E. R., L. S., 1–12 kambarys (14,25 kv. m.) palikti naudoti L. S.;
3. Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendrai naudoti E. R. ir R. M.;
4. Pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti naudoti L. S. ir R. M..
Šalies argumentai
2. Ieškovės nurodė, kad, įvertinus atsakovės E. R. priešieškinio reikalavimus, nėra jokios galimybės išmokėti atsakovei prašomą kompensaciją, todėl jos buvo priverstos atsisakyti pirminio reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašė nustatyti daikto naudojimosi tvarką. L. S. kartu su savo seserimis, ieškove R. M. ir atsakove E. R., po tėvų mirties paveldėjo namų valdą (duomenys neskelbtini), Alytaus m., t. y. žemės sklypą 0,0245 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovėms L. S. priklauso 12250/24500 žemės sklypo dalys, R. M. - 2025/24500 žemės sklypo dalys, atsakovei E. R. - 10225/24500 žemės sklypo dalys. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. visi pastatai priklauso po 6/12 dalis, R. M. visi pastatai po 1/12 dalį, o atsakovei E. R. visi pastatai po 5/12 dalis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t. b. l. 1–2) nurodė, jog ieškovių pasiūlytas naudojimosi tvarkos projektas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y., jeigu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir garažu naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą projektą, kiekvienai bendraturtei atitektų atitinkamai mažesnė ar didesnė dalis negu priklauso pagal nuosavybės teisę, todėl vien jau dėl šios priežasties ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra neracionali. Su šia pasiūlyta ieškovės naudojimosi tvarka nesutinka ir dėl šios priežasties, kad pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką atsakovei tektų naudotis patalpomis rūsyje ir antrame gyvenamojo namo aukšte, todėl atsakovė nebeturėtų galimybės naudotis vonios kambariu ir praustis, galimybės įrengti kitą vonios kambarį šiame name nėra. Toks ieškovės pasiūlytas naudojimosi tvarkos planas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (2 t. b. l. 118–125) prašė:
1. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0245 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 156,11 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28 kv. m užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė yra 65 200 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje tokiu būdu:
1.1. ieškovei L. S. priteisti ir pripažinti asmenine nuosavybe: 22475/24500 dalis, 0,0245 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11/12 dalių 162,34 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11/12 dalių 4 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11/12 dalių 28 kv. m. užstato ploto garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Alytuje.
1.2. Atsakovei E. R. priteisti iš ieškovės L. S. 27 384 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovės turto dalį bendroje dalinėje nuosavybėje.
Arba:
2. Nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal MB „Stamata“ parengtą šio gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, jog:
2.1.Gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje bendraturtės naudosis tokia tvarka:
2.1.1.rūsio patalpomis bendraturtės naudojasi tokia tvarka:
2.1.1.1.Patalpos R-1 (6,41 kv. m), R-6 (13,16 kv. m) priskiriamos bendram naudojimui.
2.1.1.2.Patalpos R-3 (10,12 kv. m), R-4 (10,77 kv. m), R-5 (4,93 kv. m) priskiriamos bendrai naudotis ieškovei L. S. ir trečiajam asmeniui R. M..
2.1.1.3.Patalpa R-2 (1,16 kv. m) priskiriama naudotis atsakovei E. R.. 2.1.2. Pirmo aukšto patalpomis bendraturtės naudojasi tokia tvarka:
2.1.2.1. Patalpos 1-1 (10,58 kv. m), 1-2 (7,41 kv. m) priskiriamos bendrai naudotis ieškovei L. S., atsakovei E. R. ir trečiajam asmeniui R. M.. 2.1.2.2. Patalpos 1-3 (21,34 kv. m), 1-4 (2,5 kv. m), 1-5 (14,05 kv. m) priskiriamos bendrai naudotis ieškovei L. S. ir trečiajam asmeniui R. M..
2.1.2.3. Antro aukšto patalpomis bendraturtės naudojasi tokia tvarka:
2.1.3.1. Patalpomis 1-6 (5,47 kv. m), 1-7 (10,58 kv. m), 1-8 (5,05 kv. m), 1-9 (11,09 kv. m), 1-10 (11,80 kv. m), 1-11 (3,65), 1-12 (14,25 kv. m) naudosis atsakovė E. R..
2.2. 4 kv. m užstatyto ploto pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovė E. R..
2.3. 28 kv. m užstatyto ploto pastatu - garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovė L. S..
2.4. 0,0245 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje ieškovė L. S., atsakovė E. R. ir trečiasis asmuo R. M. naudojasi bendrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino pilnai, atidalino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. S., atsakovei E. R. priklausančią 10225/24500 žemės sklypo dalį; atidalino pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje ir priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. S., atsakovei E. R. priklausančią kiekvienam daiktui po 5/12 dalį; priteisė iš ieškovės L. S. atsakovės E. R. naudai 27 173 Eur dydžio kompensaciją; priteisė atsakovės E. R. naudai iš ieškovės L. S. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės L. S. į valstybės biudžetą 516 Eur žyminį mokestį ir 32,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad R. M. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta neveiksnia, o (duomenys neskelbtini) to paties teismo nutartimi jai paskirta globa, o jos globėja ir turto administratore paskirta ieškovė L. S. (1 t., b. l. 5). Dėl besitęsiančių konfliktų tarp ieškovės ir atsakovės, jau daugiau kaip 10 metų atsakovė E. R. negyvena ginčo namuose, o jos priklausančia namo dalimi jau 4 metai naudojasi ieškovės L. S. vaikai su savo šeimomis. Abi ieškovės E. R. bei jos globotinė R. M. turi esminį interesą naudotis ginčo daiktu, nes visą laiką ten gyvena, ieškovė rūpinasi namu, moka mokesčius ir pan. Byloje nėra ginčo, kad daikto natūra atidalinti neįmanoma, nes gyvenamasis namas yra nedalus ir nėra jokios galimybės atidalinti patalpas į atskirus turto objektus, kurie atitektų šio namo bendraturtėms, be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Taip pat byloje nėra ginčo, kad ginčo name gyvena abi ieškovės bei ieškovės L. S. vaikai su šeimomis, o atsakovė 10 metų šiame name gyventi negali dėl konfliktų su ieškove.
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti ir naudojimosi daiktu tvarkos, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią itin konfliktišką situaciją (konfliktai tik didėtų, nes seserims tektų naudotis bendromis patalpomis, o tai neišvengiamai kiltų konfliktai), todėl vienintelis galimas turto padalinimo būdas būtų išmokėjimas kompensacijos pinigais.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad ieškovė pirminiame ieškinyje prašė ginčo turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priteisiant turtą natūra, o atsakovei išmokant piniginę kompensaciją, vėliau savo poziciją pakeitė, motyvuodama tuo, kad ji nėra finansiškai pajėgi išmokėti kompensaciją. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad būtų pajėgi atsakovei sumokėti 14 000 Eur kompensaciją, nes prie šios sumos prisidėtų ir jos vaikai, kurie ir gyvena ginčo name, kaip nurodė pati ieškovė teismo posėdžio metu, jau ketverius metus. Teismas nustatė, kad ieškovei L. S., be aukščiau nurodytų dalinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4650 ha žemės sklypas, kurio naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė yra 16 800 Eur (2 t. b. l. 65, 66–67). Taip pat ieškovei priklauso 5/24 dalys asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,0098 ha (vidutinė rinkos vertė viso sklypo 56 400 Eur), naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, kas atitinka 11 750 Eur vertę, 5/12 dalys asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1000 ha (vidutinė rinkos vertė viso sklypo 12 900 Eur), naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, kas atitinka 5 375 Eur vertę (2 t., b. l. 75–76, 77-78). Nors ieškovė niekur nedirba, gauna socialines išmokas, nes prižiūri neveiksnią seserį R. M., tačiau teismo vertinimu, negalima sutikti su ieškove, jog ji neturi finansinių galimybių išmokėti atsakovei kompensacijos, nes ieškovė turi nekilnojamųjų daiktų, kuriuos realizavusi galėtų pilnai atsiskaityti su atsakove, o neveiksnios R. M. interesai pažeisti nebūtų, nes jai priklausanti turto apimtis liktų nepakitusi.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. – 8 d. ekspertizės aktu Nr. 2019-127 nustatyta žemės sklypo vertė yra 7 300 Eur, gyvenamojo namo vertė – 55 100 Eur, ūkinio pastato vertė – 300 Eur, garažo vertė – 2 500 Eur, bendra nekilnojamųjų daiktų vertė yra 65 200 Eur (1 t., b. l. 120). Taip pat visos šalys sutiko, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 162,34 kv. m. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovei E. R. priklausančio žemės sklypo 10225/24500 dalys, kas atitinka 3 046,63 Eur vertę, gyvenamojo namo 5/12 dalys (67,64 kv. m), kas atitinka 22 961 Eur vertę, ūkinio pastato 5/12 dalys (1,66 kv. m), kas atitinka 124,50 Eur vertę bei garažo 5/12 dalys (11,66 kv. m), kas atitinka 1 041,07 Eur vertę, priteisiamos ieškovei L. S., iš ieškovės L. S. atsakovės E. R. naudai teismas priteisė 27 173 Eur kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė L. S., atstovaujama advokatės Reginos Agrba, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo motyvuojamojoje dalyje cituojamos bylos, kurių pagrindu teismas vertino byloje surinktus įrodymus, nėra aktualios nei precedento, nei teisės taikymo požiūriu, o nurodyti teismo sprendimai ir iš to atsiradęs teisinis santykis šios bylos subjektų elgsenai netaikytinas.
10.2. Iš 2019 m. birželio 25 d. ieškovės pradinio ieškinio matyti, kad R. M. buvo nurodyta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. R. M. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, o (duomenys neskelbtini) jos globėja ir turto administratore paskirta ieškovė L. S.. R. M., būdama neveiksni, teismui priėmus ieškinį ir priešieškinį, negalėjo likti kaip savarankiškas tretysis asmuo, nenurodant jos globėjos ir turto administratorės, arba nepaskyrus jai atstovo/advokato pagal įstatymą. Teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti arba pasiūlyti tai padaryti šalims bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokia pati R. M. procesinė padėtis nurodyta atsakovės E. R. priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje. R. M., būdama neveiksni ir nenurodžius atstovo, neįsitraukus į jos teisių gynimą Socialinių paslaugų skyriui, teismui nepaskyrus jai advokato pagal įstatymą, negalėjo tinkamai realizuoti savo procesines teises bylos nagrinėjimo metu. Ši procesinė klaida neištaisyta iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, kas iš dalies lėmė ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atstovaujant R. M. proceso metu L. S. nebuvo suteikta procesinė teisė pasisakyti atstovaujant jos interesus, nesuteikta teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį. R. M. yra toks pats ginčo nekilnojamojo turto bendraturtis, valdantis nuosavybės teise 2025/24500 dalį nuo bendro turto. Dviem iš trijų bendraturčių ginčijant prašomas atidalinti dalis, vėliau šalims patikslinus ieškinį ir priešieškinį, ji niekaip negalėjo likti trečiojo asmens statuse, o jai turėjo būti suteiktas šalies (ieškovės/atsakovės) statusas, kadangi po priimto sprendimo neišvengiamai atsirastų turtinės teisinės pasekmės ir jos atžvilgiu. Galėjo atsirasti ir solidarinė atsakomybė kartu su ieškove L. S. atsakovės E. R. atžvilgiu.
10.3. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, o atsakovei - patikslintą priešieškinį, teismas sprendė, jog ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo keičia ne tik ieškinio dalyką (patį reikalavimą), aplinkybę, jog ieškovės pareiškime nebeliko didelės dalies teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, teismas vertino kaip ieškinio pagrindo pakeitimą, o ne ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes). Pareiškimu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti kompensaciją, todėl turėjo nurodyti ir naujas faktines aplinkybes. Tai vertintina kaip iš esmės naujo ieškinio pareiškimas, tačiau tokios galimybės įstatymas nenustato. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismas jį priėmė, kaip priėmė ir atsakovės priešieškinį, kas procesine prasme vertintina kaip naujo ieškinio ir priešieškinio pareiškimas.
10.4. Teismas galimai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu S. J.. Gyvenamasis namas, dėl kurio vyko ginčas, yra dvibutis. Namas turi bendrą kapitalinę sieną ir (duomenys neskelbtini) buto kaimynė yra S. J.. S. J. priklauso žemės sklypas 0,03 ha, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su šalių ir R. M. asmeninės dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buto bendraturtės ginčijasi teisme dėl namo ir žemės sklypo atidalijimo, S. J. nebuvo žinoma. S. J. nepretenduoja į kaimynėms priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau visas namas yra aptvertas bendra tvora, turi bendrus pamatus, sienas ir stogą.
10.5. Sprendimo rezoliucinėje dalyje patenkintas atsakovės pirmasis ir antrasis reikalavimas dėl atidalijimo išdėstytas visiškai nesuprantamai ir neaiškiai. Nėra nurodyta kokio dokumento pagrindu atliktas toks atidalijimo teisinis vertinimas. Atidalijant žemę, nenurodytos koordinatės ir atstumai pagal atliktus geodezinius matavimus ir byloje esantį žemės sklypo planą. O sprendimas priteisti kompensaciją visiškai nesusietas su dviem pirmaisiais reikalavimais ir vadovautasi turto vertinimo išvadoje nustatyta turto verte pagal atsakovei tenkančias idealiąsias dalis. Tokio sprendimo vykdymas šalims būtų neįmanomas.
10.6. Turto vertinimo ataskaita, kuri atlikta lyginamuoju metodu, negali būti vertinama kaip eksperto išvada CPK 212–218 straipsnių prasme. Nėra nei vieno namo, kuris būtų dvibutis ir vidaus bei išorės būklė būtų panaši. Nevertinta dviejų savininkų valdomi ir bendra tvora aptverti žemės sklypai.
10.7. Sprendime yra ir rašymo apsirikimų E. R. asmens kode bei sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant L. S. žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas sumokėti į Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą. Šie rašymo apsirikimai likę neištaisyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. R., atstovaujama advokato Vytauto Kucevičiaus, atsiliepimu į ieškovės L. S. apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. R. M. civilinėje byloje buvo patraukta ne trečiuoju asmeniu, tačiau ieškove, ką patvirtina teismo sprendimo įžanginė dalis. Teismas bylos nagrinėjimo metu nutartimi pakeitė R. M. procesinę padėtį ir šioje byloje ją pripažino bendraieškove pagal apeliantės ieškinį. Kadangi ieškovė L. S. yra paskirta R. M. globėja ir jos turto administratore, todėl šioje byloje ji buvo tinkamai atstovaujama savo globėjos, nes neveiksnus asmuo byloje dalyvauti negali. Priešieškinio dalyje ginčas yra kilęs tik tarp L. S. ir atsakovės E. R., todėl priešieškiniu atsakovė E. R. jokių reikalavimų R. M. nekėlė ir jai nereiškė, ji tik prašė atidalinti turtą tik iš vienos bendraturtės – ieškovės L. S., o į R. M. dalį bendrojoje nuosavybėje jokių modifikacijų nereiškė.
11.2. Kaimynė S. J. nėra ginčo turto bendrasavininkė, todėl neturėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Ginčo gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir S. J. gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra skirtingi nekilnojamieji daiktai, t. y. atskiri turtiniai vienetai, turintys atskirus unikalius numerius, atskirus adresus. Vien ta aplinkybė, kad šie gyvenamieji namai turi bendrą pamatą, bendrą sieną, o jų žemės sklypą skiria gyvatvorė, nesudaro pagrindo S. J. šioje civilinėje byloje patraukti trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimo priėmimas, tiek teismui patenkinus ieškinį ar priešieškinį, jos teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturi ir negali turėti.
11.3. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama. Ieškovei ir atsakovei ginčo nekilnojamame turte priklauso tam tikros idealios dalys. Šis nekilnojamas turtas nėra atidalintas ir naudojimosi tvarka juo tarp bendraturčių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinį ir atidalino tarp ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise joms priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis atitenka apeliantei, taip pat nurodyta kokio dydžio kompensaciją apeliantė privalės sumokėti atsakovei.
11.4. Iš apeliantės teiginių nėra aišku, ar apeliantė nesutinka su kvalifikuoto turto vertintojo J. P. atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ar apeliantė nesutinka su nekilnojamojo turto ekspertize. Ginčo nekilnojamojo turto vertė buvo grindžiama teismo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvadomis, kas turi didesnę įrodomąją galią, negu kiti leistini rašytiniai įrodymai. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumo ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau, kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Apeliantė turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti savo šio ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, tačiau to nedarė ir nepadarė. Apeliantė šios ekspertizės išvadų neginčijo ir su jomis sutiko. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko.
11.5. Apeliantės nurodyti rašymo apsirikimai nekeičia spendimo esmės, todėl atsakovė prašys juos ištaisyti teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas priešieškinis dėl daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimų
5. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos tarp bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių nustatymo bei reikalavimą dėl turto atidalinimo, bylą išnagrinėjo esant netinkamai R. M. procesinei padėčiai, be to, nebuvo išsiaiškinta jos valia (atstovaujant globėjai), o taip pat nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą gretimo namo ir besiribojančio žemės sklypo savininkė. Be to, neaiškiai išdėstyta sprendimo rezoliucinė dalis.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. S. 2019 m. liepos 1 d. teismui pateikė ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurį reiškė atsakovei E. R. bei tretiesiems asmenims R. M. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, kuriuo prašė atidalyti L. S. ir E. R. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei L. S. turtą natūra, o iš jos atsakovei priteisiant kompensaciją. Atsakovė E. R. 2020 m. sausio 3 d. pateikė priešieškinį ieškovei L. S. ir tretiesiems asmenims, kurį reiškė atsakovei E. R. bei tretiesiems asmenims R. M. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, kuriuo prašė atidalyti L. S. ir E. R. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei L. S. turtą natūra, o iš jos atsakovei priteisiant kompensaciją. Ieškovė L. S. 2020 m. vasario 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo atsakovei E. R. bei tretiesiems asmenims R. M. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, kuriuo prašė nustatyti bendraturčių L. S., R. M. ir E. R. naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 17 d., metu ieškovės L. S. atstovas advokatas Georgijus Gromovas paprašė teismą pakeisti R. M. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į ieškovės. Teismas prašymą patenkino ir žodine nutartimi R. M. procesinę padėtį pakeitė į ieškovės. Atsakovė E. R. 2020 m. rugsėjo 15 d. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei L. S. bei tretiesiems asmenims R. M. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, kuriuo reiškė alternatyvius reikalavimus - prašė atidalyti L. S. ir E. R. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei L. S. turtą natūra, o iš jos atsakovei priteisiant kompensaciją, arba nustatyti bendraturčių L. S., R. M. ir E. R. naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, tenkindamas atsakovės alternatyvų reikalavimą bei atidalino L. S. ir E. R. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisdamas ieškovei L. S. turtą natūra, o iš jos atsakovei kompensaciją.
7. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
8. Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.
9. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbH v. UAB “Filipopolis”, bylos Nr. 3K-3-81-2004).
10. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.Š.ir kt. v. antstolis M.P., bylos Nr. 3K-7-149/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo dalyvauja procese, tačiau ne ta procesine padėtimi, kuria turėtų, svarbu teisių, kuriomis jis naudojasi, apimtis ir priklausomai nuo to spręstina, ar pažeidimas laikytinas turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A.V.v. J.K.ir kt., bylos Nr. 3K-3- 453/2011).
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog R. M. priešieškiniu nebuvo įtraukta atsakove, nėra tokios apimties pažeidimas, kuris sąlygotų sprendimo panaikinimo pagrindus. Pažymėtina, kad R. M. nagrinėjant bylą buvo ieškovė, reiškianti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ta aplinkybė, kad priešieškinio reikalavimo dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ji buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nors formaliai ir yra procesinės teisės pažeidimas, tačiau teismo sprendimas niekaip neįtakojo jos teisių pažeidimo.
12. Priešieškinio reikalavimo dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės R. M. procesinė padėtis ir turėjo būti trečiasis asmuo, nes jos atžvilgiu ir nebuvo pareikštas šis reikalavimas. Tiek šio reikalavimo patenkinimo, tiek atmetimo atveju jos nuosavybės teisės dalis nepasikeistų, jai nekiltų pareiga išmokėti kompensacijos. Todėl darytina išvada, kad patenkinus priešieškinio reikalavimą, kuriuo buvo atidalinta bendroji dalinė nuosavybė tarp R. M. bendraturčių, neliečiant jos pačios nuosavybės teisės ir nesukeliant jai jokių pareigų, nepažeidė R. M. teisių ir teisėtų interesų.
13. Ta aplinkybė, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, atskirai L. S., kaip R. M. globėjos, neklausė dėl pastarosios valios, nėra pagrindas spręsti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, kad L. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė dėl R. M. procesinės padėties pakeitimo. Todėl akivaizdu, kad L. S., kartu būdama ir ieškove, ir kitos ieškovės (neveiksnios) globėja, veikė tiek savo, tiek ir globotinės interesais. Be to, įvertintina ir tai, kad į bylą institucija, teikiančia išvadą, tikslu apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, buvo įtrauktas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kuris pateikė išvadą, kad turto atidalijimas nepažeistų R. M. interesų (t. 1, b. l. 47-48). Kaip jau minėta, teismo sprendimas R. M. nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, vienintelis ją liečiantis pasikeitimas yra tas, kad ji lieka bendraturte ne su dviem tarpusavyje konfliktuojančiomis seserimis, o tik su seserimi, kuri kartu yra ir jos globėja.
14. Apeliantės argumentas dėl galimai į bylą neįtraukto trečiojo asmens atmestinas. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju sprendimas niekaip neįtakoja namo, kuris kapitaline siena jungiasi su ginčo dalyvių namu, bei žemės sklypo, besiribojančio su ginčo dalyvių žemės sklypu, savininkės materialiųjų teisių bei pareigų. Šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, apeliantė taip ir nenurodė, kuo gretimo namo ir besiribojančio žemės sklypo savininkė gali būti suinteresuota bylos baigtimi.
Dėl įrodymų vertinimo
15. Apeliantė nurodo, kad turto ataskaita negali būti vertinama kaip eksperto išvada CPK 212–218 straipsnių prasme, o teismas, pavesdamas ekspertizę atlikti atsakovo pasiūlytam ekspertui, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).
16. Nustatyta, kad atsakovė E. R. 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės paskyrimo. Ekspertizę prašė pavesti atlikti atestuotai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertei R. V. (t. 1, b. l. 102-103). Ieškovė L. S. 2019 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog susipažino su atsakovės prašymu dėl teismo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės paskyrimu ir sutinka su ekspertizės pavedimu atlikti ekspertei R. V. (t. 1, b. l. 110). Taigi, bylos nagrinėjimo metu apeliantė sutiko su eksperto kandidatūra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas, paskirdamas atsakovės pasiūlytą ekspertę, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
17. 2019 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė, ji pavesta atlikti ekspertei R. V. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovavosi 2019 m. lapkričio 7-8 d. ekspertizės akto Nr. 2019-127 išvada dėl atidalijamo turto rinkos vertės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė L. S. neginčijo ekspertizės metu nustatytos nekilnojamojo turto vertės, tik teigė, kad negali išmokėti tokio dydžio kompensacijos. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant tarp šalių ginčo dėl turto vertės, pagrįstai sprendė tik ieškovės galimybių išmokėti kompensaciją klausimą.
18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo turto vertintojo J. P. atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, todėl atsakovės argumentai dėl jos išvadų neturi teisinės reikšmės.
Dėl sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymo ir rašymo apsirikimo
19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, atidalino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. S., atsakovei E. R. priklausančią 10225/24500 žemės sklypo dalį; atidalino pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. S., atsakovei E. R. priklausančią kiekvienam daiktui po 5/12 dalį.
20. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta neaiškiai ir nesuprantamai, nes nėra nurodyta kokio dokumento pagrindu atliktas toks teisinis vertinimas, atidalijant žemę nenurodytos koordinatės ir atstumai pagal geodezinius matavimus ir byloje esantį žemės sklypo planą.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, iš byloje esančio nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad šalims ginčo objekte priklauso tam tikros idealios dalys, tačiau nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė nei žemės sklypo koordinačių, nei atstumų pagal geodezinius matavimus. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti nuosavybės teisės objektai tinkamai identifikuojami.
22. Be to, pažymėtina, kad klausimas dėl sprendimo rezoliucinės dalies turinio bei rašymo apsirikimų, tokiu atveju jei ieškovei neaiškus teismo sprendimas ar sprendime yra padaryti rašymo apsirikimai, yra ne apeliacinio skundo, o sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) bei rašymo apsirikimo ištaisymo (CPK 276 straipsnis) dalykas, todėl iškylantys neaiškumai dėl sprendimo turinio ar rašymo apsirikimų ištaisymo nėra pagrindas kreiptis dėl tokio sprendimo panaikinimo, tam numatytas sprendimo išaiškinimo institutas bei rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnis).
24. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 16,46 Eur pašto išlaidos valstybei, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apeliantės L. S..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 16,46 Eur (šešiolika eurų 46 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.