- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-605-72-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Editai Marcinkevčienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2004-05-03 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2009-06-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. nuteistas už tai, kad 2005-09-25 apie 16.30 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, susiginčijęs su R. R. ir užpykęs ant jo, keturis kartus rankomis sudavė smūgius R. R. į veidą ir penkis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, po to dar įmetė į ežerą, tokiu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nuteistasis D. V. skundžia 2009 m. liepos 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo panaikinti aplinkybę, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi bei, kad pats nukentėjusysis išprovokavo muštynes, taip pat skirti bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jis įvykio metu buvo neblaivus. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais visai neatsižvelgęs į tai, kad jie patys įvykio metu buvo neblaivūs ir negalėjo duoti tikslių parodymų. Teigia, kad policijoje jam girtumas nustatytas nebuvo, o tai, kad sklido alkoholio kvapas, dar neįrodo, kad jis buvo neblaivus, nes kvapas galėjo sklisti ir nuo kartu su juo buvusio G. I. arba nuo rūbų. Nurodo, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Teigia buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į ligoninę ir jo atsiprašė, teiravosi, ar jam nereikia pinigų vaistams. Buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nukentėjusysis prisipažino, kad kilus konfliktui jis pats galėjo išprovokuoti muštynes, ką teismas taip pat turėtų įvertinti ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prašo dar kartą atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kad nukentėjusysis jam neturi jokių pretenzijų ir sušvelninti bausmę.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo D. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę.
Iš nuteistojo D. V. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. V., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, ir individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 d., atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
D. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d). D. V. nusikalto būdamas praeityje teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus (b. l. 32-33), praėjus vos 10 dienų po to, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Visos šios aplinkybės rodo, jog D. V. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, linkęs nusikalsti ir yra pavojingesnis visuomenei, ką pagrįstai nurodė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. D. V. administracine tvarka nebaustas (b.l. 51), nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b.l. 53-54), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 58). Byloje nustatyta viena D. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, motyvuotai ir pagrįstai D. V. paskyrė bausmę, nežymiai didesnę nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. D. V. paskirta bausmė nėra per griežta, švelninti jos nėra teisinio pagrindo. Teismas, bendrindamas bausmes, prie naujai paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį - 4 mėnesius iš 8 mėnesių 24 d. 2004-05-03 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir švelninti ją nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Apelianto prašymas panaikinti aplinkybę, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamą aplinkybę įvertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, bei išsamiai ir motyvuotai apie tai pasisakė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Naujų objektyvių duomenų apeliantas skunde nenurodė, jų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje.
Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi taip pat laikomas nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugoms institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. nepripažino esminių teismo konstatuotų šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. nepripažino, kad nukentėjusįjį tempė ir įmetė į ežerą. Šių aplinkybių nepripažinimas rodo, kad nuteistasis bandė sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Be to, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies (b. l. 23-24, 30, 144-145), nukentėjusįjį kaltino konflikto inicijavimu, todėl toks nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p.. Vertinant kitą LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytą aplinkybę (kaltininkas nuoširdžiai gailisi nusikaltęs), atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis savo elgesio nevertino kritiškai, slėpėsi nuo teismo, kas taip pat rodo, jog jis stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės. O nuteistojo D. V. nukentėjusiojo atsiprašymas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, negali būti vertinamas nuoširdžiu ir laikomas jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, taip pat laikomas nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neduoda pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. O nuteistojo D. V. parodymų, kad R. R. pirmas prieš jį pradėjo kiloti rankas, nepatvirtina daugiau jokie kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.