Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Renatai Paukštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2010-11-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. R. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 159 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji atliko savavališką gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją – fasadų apšiltinimą neturėdama suderinto projekto ir statybos leidimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo I. R. pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., bei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus nuostatas.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2009-11-24 nutarimu Nr. (101)11.12-139 pagal LR ATPK 159 straipsnio 3 dalį I. R. paskirta administracinė nuobauda – 6 000 litų bauda.

Teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad gyvenamasis namas priklauso keturiems bendrasavininkiams, o nubausta tik I. R..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad I. R. administracinė nuobauda – 6 000 litų bauda paskirta už tai, kad ji savavališkai be suderinto projekto ir statybos leidimo rekonstravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, - apšiltino statinio fasadus.

Pagal teisės teoriją administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro: objektas, objektyvinė pusė, subjektas, subjektyvinė pusė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnis įpareigoja organą ( pareigūną) nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. nustatyti visus asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo būtinus sudėties elementus, išsiaiškinti ar asmuo kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.

Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, pareiga įrodinėti administracinių teisės pažeidimų bylose priklauso organui (pareigūnui), tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą.

Vienas iš administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių yra administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

I. R. skunde nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiltinimo darbus pradėjo ir baigė 2007 metais. Objektyvių įrodymų apie rekonstrukcijos – šiltinimo darbų pradžią ir pabaigą byloje nėra surinkta, todėl nėra galimybės spręsti, ar administracinė nuobauda I. R. paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

Be to, teismo posėdžio metu I. R. atstovė paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio rekonstrukcija buvo atliekama, priklauso keturiems bendrasavininkiams. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra minėto namo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, iš kurių matytųsi bendrasavininkių skaičius. Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų nėra galimybės spręsti, ar tinkamai yra nustatytas administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis dokumentas. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad I. R. pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus nuostatas. Pažymėtina, kad institucija negali reikšti abstrakčių kaltinimų dėl teisės aktų. Įstatymo 12 straipsnyje išdėstytos statytojo (užsakovo) pareigos, o 23 straipsnyje reglamentuoti su statybos leidimu susiję klausimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ ketvirtajame skyriuje, pavadintame „Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka“, yra virš 16 punktų. Administracinio teisės pažeidimo protokole I. R. suformuluotas kaltinimas neatitinka teisės nuostatų, nenurodyta, kokie konkretūs teisės normų reikalavimai pažeisti.

Taigi, dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nėra nurodyta pažeidimo esmė, visas procesas nagrinėjamoje byloje vyko pažeidžiant patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisę į gynybą.

Nustatyti pažeidimai yra besąlygiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylos medžiagą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

I. R. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2009-11-24 nutarimą Nr. (101)11.12-139 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, papildomam aplinkybių tyrimui ir tinkamam veikos kvalifikavimui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.