Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Loreta Masevičiūtė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-702-397/2011

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nuteistajam K. V., jo atstovei pagal įstatymą K. V., jo atstovui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai D. R., nukentėjusiajai Š. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šakių rajono apylinkės prokuratūros, nukentėjusiosios D. R., nukentėjusiojo Š. R. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymių; M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pritaikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, ir uždrausti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms; K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pritaikant Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant elgesio apribojimą – būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą, taip pat uždrausti bendrauti su M. V..

Tuo pačiu nuosprendžiu iš nepilnamečio kaltinamojo K. V., o jam neišgalint sumokėti iki pilnametystės – iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V., priteista septyniasdešimt aštuoni litai 48 ct (78,48 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos bei dešimt tūkstančių (10000 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Š. R., taip pat solidariai iš kaltinamojo M. V., nepilnamečio kaltinamojo K. V., o jam neišgalint sumokėti iki pilnametystės – iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V., priteista vienas tūkstantis litų (1000 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų civiliniam ieškovui Š. R.. Likusi civilinio ieškovo Š. R., ieškinio dalis atmesta, civilinės ieškovės D. R., ieškinys dėl šešių šimtų devyniasdešimties litų (690 Lt) turtinės žalos atlyginimo, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nepilnametis K. V. ir M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti dėl to, kad 2010 m. spalio 30 d. tarp 4 val. 00 min. ir 6 val. 00 min., Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įsibrovė pro nerakintas duris į K. J. įmonei priklausantį barą, esantį Nemuno g. 1, iš kur pagrobė saldumynų bendrai už 120 Lt, priklausančius D. R., tuo padarydamas jai 120 Lt turtinę žalą.

Be to, nepilnametis K. V. ir M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti dėl to, kad 2010 m. spalio 30 d. tarp 4 val. 00 min. ir 6 val. 00 min., Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įsibrovė pro nerakintas duris į K. J. įmonei priklausantį barą, esantį Nemuno g. 1, iš kur pagrobė 30 Lt vertės padėklą bei maisto produktų už 390 Lt, priklausančių D. R., tuo padarydamas jai bendrą 420 Lt turtinę žalą.

Be to, nepilnametis kaltinamasis K. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad 2010 m. spalio 30 d. tarp 4 val. 00 min. ir 6 val. 00 min., Pergalės gatvėje, Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, sudavė kumščiu vieną smūgį į galvos sritį Š. R., tuo padarydamas jam paviršinį odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje, kairio smilkinkaulio įspaustinį lūžimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį apeliacine tvarka skundžia Šakių rajono apylinkės prokuratūra, nukentėjusioji D. R., bei nukentėjusysis Š. R..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo priimtas nuosprendis nemotyvuotas, jame netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai išspręsti kiti klausimai. Prokuroro manymu, iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. V. bei K. V. buvo iš anksto susitarę sužaloti nukentėjusįjį Š. R., kadangi abu nuteistieji teisme patvirtino, jog buvo susitarę pulti ateinantį nukentėjusįjį, jeigu jis juos puls, nors turėjo galimybę išvengti kontakto su juo, o nukentėjusysis patvirtino, jog jį užpuolė du asmenys. Susitarimas tarp M. V. ir K. V. buvo išreikštas ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais, abu nuteistieji veikė vieningai, jie kartu pribėgo prie nukentėjusiojo, po jo sužalojimo abu kartu pabėgo. Be to, nuteistieji savo parodymus keitė priklausomai nuo kitų bendrininkų duotų parodymų, o teismas visiškai nevertino kurios pusės parodymai yra teisingi, nesiaiškino parodymų pasikeitimo priežasčių. Kadangi dėl Š. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kalti ir K. V., ir M. V., neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nusikaltimą nuteistieji susitarė įvykdyti mobiliųjų telefonų pagalba, byloje yra objektyvūs duomenys, kad išankstinis kaltinamųjų susitarimas yra užfiksuotas sms žinutėse, todėl mobilieji telefonai („Samsung" ir „Nokia 6210s“), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, kurios pačios nenaudotos darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvino, sudarė sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti, turi būti konfiskuoti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nustatė, jog nuteistieji padarė D. R. turtinės žalos už 540 litų, tačiau civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atsisakė tenkinti motyvuodamas rašytinių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, nebuvimu. Apeliantė ruošdamasi šventei maisto produktus pirko ir patiekalus gamino pati. Prekių įsigijimo kvitų neišsaugojo, nes net negalvojo, kad įvykiai pasisuks tokia linkme, kad dėl sugadintos šventės teks bylinėtis teisme. Be to, nuteistieji pripažino, kad automobilio vidus buvo suteptas maisto produktais, kas pagrindžia būtinas išlaidas, susijusias su lengvojo automobilio VW JETA valymu.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai tik iš dalies patenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl nusikalstamos veikos apeliantas patyrė labai didelį fizinį skausmą, išgąstį, buvo uždraustos bet kokios fizinės treniruotės, medikai nurodė, jog bet kuriuo metu gali prasidėti epilepsijos priepuoliai, taip pat, dėl patirtų sužalojimų apeliantas negali reguliariai lankyti paskaitų, labai pablogėjo gyvenimo kokybė, atsirado neužtikrintumas ir pergyvenimai dėl fizinės ir dvasinės savijautos ateityje.

Atsikirtime į apeliacinius skundus nuteistasis K. V. ir jo atstovė pagal įstatymą K. V. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir paskyrė tinkamą bausmę. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose prašomos priteisti sumos yra per didelės ir nepagrįstos jokiais dokumentais, teismo priteistos sumos yra pakankamos žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras bei nukentėjusieji prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistieji bei jų gynėjai, atstovė pagal įstatymą, prašė apeliacinius skundus atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios D. R. ir nukentėjusiojo Š. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnis). Dėl vagystės byla netikrinta, kadangi dėl šio nusikaltimo apeliaciniai skundai nepateikti.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tam, kad įrodyti kaltę dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti neginčijami bei nekeliantys abejonių, pilnai pagrindžiantys nusikalstamos veikos padarymo faktą, jie turi papildyti vienas kitą.

Nepagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumos, netinkamai taikant baudžaimąjį įstatymą, be pagrindo laikant nukentėjusiojo Š. R. parodymus prieštaringais, dėl ko M. V. buvo išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir apklausiamas teisme neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kad nukentėjusiojo jis nemušė patvirtino ir kitas nuteistasis – K. V.. Pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis įrodinėjama kaltė, buvo nukentėjusiojo Š. R. parodymai, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai laikė prieštaringais. Prokuroras savo skunde be pagrindo nurodo, kad Š. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teisme, patvirtino, jog jį užpuolė ir sumušė du asmenys, kad buvo suduoti du smūgiai. Priešingai, iš pirminių jo apklausų matyti, jog Š. R. nurodo, kad jam vieną kartą sudavė kumščiu į galvą iš matymo pažįstamas asmuo, arba M. V., arba K. V.. Vėlesnėje apklausoje nurodo, kad vienas iš jų (M. V. arba K. V.), kuris tiksliai įvardinti negali, sudavė jam kumščiu vieną kartą į galvos sritį. Dar vėliau nukentėjusysis jau nurodo, kad gerai prisimena, jog jį sumušė abu kaltinamieji, suduodami du smūgius, tačiau vieno smūgio jam pavyko išvengti. Pirmosios instancijos tesiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad vieną smųgį užsidengė, antras smūgis jam pataikė į smilkinį, negali pasakyti, kuris kaltinamasis sudavė smūgius, tačiau į prokuroro klausimus paaiškino, jog smūgį jam sudavė K. V., o M. V. tuo metu stovėjo maždaug už 2 metrų ir nieko nedarė. Į vieno iš nuteistųjų gynėjos klausimus to paties teisiamojo posėdžio metu Š. R. vėl nurodė, jog negali pasakyti, kas jam sudavė, nes nematė (t. 2, b. l. 114-115), vėliau nukentėjusysis vėl nurodo, kad K. V. smūgio išvengė, o kurio (K. V. ar M. V.) smūgio išvengti nepavyko, jis nežinantis (t. 2, b. l. 119). Taigi, nukentėjusiojo parodymai skiriasi, yra prieštaringi, juose nėra pakankamai duomenų, įrodančių M. V. kaltę sumušant nukentėjusįjį. Be to, savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo priteisti didesnę neturtinę žalą tik iš K. V., kas rodo, jog M. V. jis nelaiko kaltu dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo.

Anot prokuroro tai, kad pamatę ateinantį žmogų, nuteistieji susitarė jį sužaloti ir veikė bendrai, rodo K. V. pasakyta frazė, kad jei ateinantis žmogus bus Š. R., trenks jam į galvą ir pabėgs. Šią frazę teismas laiko susitarimu kartu apsiginti, kuris nebuvo vykdomas, kadangi, išanalizavus bylos medžiagą matyti, jog nors nuteistieji kartu bėgo link nukentėjusiojo, jam kumščiu trenkė tik K. V. nurodydamas, jog norėjo ištrūkti iš jį sulaikiusio Š. R., o šiam jo nepaleidus, trenkė. M. V. tuo metu buvo toliau nuo šių asmenų, nieko nesakė ir jokių veiksmų neatliko. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, kad jam trenkė kumščiu į galvą K. V., M. V. tuio metu stovėjo maždaug už dviejų metrų nuo jų. Vadinasi, M. V. veiksmuose nebuvo veikos bendrumo, kuris yra būtinas bendrininkavimo požymis ir pasireiškia kiekvieno bendrininko tam tikru indėliu nusikalstamos veikos padarymui. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad vien M. V. buvimas netoliese, kai buvo sužalotas Š. R. ir K. V. bendrai ištarta frazė, jog jei ateinantis asmuo bus Š. R. ir juos puls, reiks gintis rodo, kad abu nuteistieji veikė vieningai, atmestini, kadangi nėra atskirų asmenų veikų (K. V. suduoto smūgio ir M. V. buvimo netoliese) ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo Š. R. sužalojimo) priežastinio ryšio, M. V., savo buvimu netoliese, niekaip nepalengvino K. V. daryti nusikalstamą veiką, niekaip nenulėmė šios veikos darymo, dėl to apeliacinės instancijos teismas laiko, jog padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tarp K. V. ir M. V. nebuvo nei bendrininkavimo, nei bendros atsakomybės.

Taigi, visi argumentai, nurodyti prokuroro apeliaciniame skunde dėl M. V. kaltės padarnat nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, atmestini kaip nepagrįsti, įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl ko M. V. dėl minėtos nusikalstamos veikos pagrįstai išteisintas.

Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat paršo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje dėl sprendimo grąžinti daiktinius įrodymus (mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ bei „Nokia 6210s“) nuteistiesiems M. V. ir K. V., kadangi, anot prokuroro, šie telefonai buvo priemonė, padėjusi jiems padaryti nusikalstamą veiką. Nusikaltimo padarymo priemonė yra daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Prokuroras nurodo, kad nuteistieji, būdami kartu su Š. R. ir V. J., apie sugalvotą maisto paėmimą iš kavinės negalėjo vienas kitam pasakyti garsiai, dėl to pasinaudojo mobiliuoju telefonu pasiunčiant sms žinutę. Šios prokuroro nurodomos aplinkybės dar neįrodo, kad neparašant žinutės, nuteistieji nebūtų galėję įgyvendinti savo plano paimti maistą iš kavinės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji nurodė, jog nors kai kilo mintis paimti maistą iš kavinės, lauke kartu su jais buvo Š. R. ir kitas vyras, tačiau, parūkę šie asmenys nuėjo atgal į kavinę, vadinasi, K. V. ir M. V. galėjo susitarti dėl maisto paiėmimo ir be mobiliųjų telefonų pagalbos. Byloje nėra įrodymų, jog nepasinaudojant mobiliaisiais telefonais, nusikalstamos veikos padarymas nuteistiesiems būtų labai apsunkintas, jog kaltininkai pasinaudodami būtent mobilaisiais telefonais, galėjo įgyvendinti savo planą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius, jog su nusikalstama veika siejamas daiktas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šio daikto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, šis daiktas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, 2010 m., Teismų praktika Nr. 32). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstą sprendimą mobiliuosius telefonus „Samsung“ bei „Nokia 6210s“ grąžinti nuteistiesiems M. V. ir K. V., dėl to prokuroro prašymas šiuos telefonus konfiskuoti kaip priemones, padėjusias padaryti nusikalstamą veiką, atmestinas.

Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog nukentėjusysis Š. R. advokatui sumokėjo 250 Lt (t. 2, b. l. 166). Advokatas nukentėjusiajam surašė dokumentą, konsultavo. Teismas mano, kad ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiajam Š. R. priteistina lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. V., nepilnamečio K. V., o jam neišgalint iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V. 250 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog nukentėjusioji D. R. advokatui sumokėjo 250 Lt (t. 2, b. l. 165). Advokatas nukentėjusiajai surašė dokumentą, konsultavo. Teismas mano, kad ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiajai D. R. priteistina lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. V., nepilnamečio K. V., o jam neišgalint iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V. 250 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nors byloje nėra pateikta D. R. patirtos turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, kadangi nukentėjusioji nurodė, jog žalą vertino pagal tai, kiek mokėjo už maisto įsigijimą, gamino maistą pati (t. 2, b. l. 111, 112), kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuota, kaip smarkiai buvo sugadintas nukentėjusiajai priklausančio automobilio salono vidus, kas leistų spręsti kiek maisto padėklų buvo išverta automobilyje, nepateikta įrodymų apie automobilio salono valymą, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, jog abu nuteistieji sutiko, jog sugadino pavogtą maistą, dėl to jų manymu nukentėjusioji galėjo patirti 200-300 Lt žalos, taip pat, abu nuteistieji pripažino, jog jiems išverčiant maistą į nukentėjusiosios automobilio saloną, jį būtinai reikėjo valyti, įvertinant faktą, jog reali žala iš tiesų buvo padaryta, nukentėjusiajai D. R. priteistina lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. V., nepilnamečio K. V., o jam neišgalint iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V. 350 Lt turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

nutarė:

pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios D. R. atmesto civilinio ieškinio ir lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. V., nepilnamečio K. V., o jam neišgalint iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V., priteisti 350 (tris šimtus penkiansdešimt) litų turtinės žalos;

priteisti nukentėjusiajai D. R. lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. V., nepilnamečio K. V., o jam neišgalint iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

priteisti nukentėjusiajam Š. R. lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. V., nepilnamečio K. V., o jam neišgalint iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės K. V. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

prokuroro apeliacinį skundą atmesti;

kitoje dalyje Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.