- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- A5.-2458-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01842-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „H.“ direktorius, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu rasti nelegaliai dirbantys R. R., R. Z. ir Š. U., su kuriais darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai nepranešta. Tuo UAB „H.“ direktorius S. M. leido dirbti R. R., R. Z. ir Š. U. teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie minėtų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios. Tuo S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Savo paaiškinime administracinio nusižengimo protokole S. M. nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); raštas dėl galimų poveikio priemonių taikymo (b. l. 2); patikrinimo aktas (b. l. 3-5); R. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB „H.“ dirba apie septynis metus su pertraukomis. Praeitų metų (2018 m.) rudenį buvo atleistas. Prieš mėnesį laiko buvo priimtas vėl į UAB „H.“, kažkokius dokumentus prieš įdarbinimą pasirašė, bet ar tai darbo sutartis, nežino. Dirba objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbas yra apdaila, šiuo metu prisuka gipso plokštes. Šiame objekte dirba apie dvi savaites laiko, į objektą atvažiuoja savo transportu. Darbo užmokestį gauna grynais pinigais mėnesio pabaigoje už mėnesinį darbą, gauna apie 600,00 eurų, darbo užmokestis priklauso nuo atlikto darbo. Tikrai nežinojo, kad yra neįdarbintas, manė, kad dirba oficialiai. Darbo užmokestį sumoka UAB „H.“ direktorius S. M., už gautą darbo užmokestį niekur nepasirašė (b. l. 6); R. Z. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad prieš metus laiko oficialiai dirbo UAB „H,“. 2018 m. rudenį buvo atleistas. Vakar atėjo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apsižvalgyti, o šiandien (2019m. balandžio 11 d.) pradėjo dirbti objekte apdailos darbus, tai yra dirba su gipsu. Prieš savaitę laiko susisiekė su UAB „H.“ direktoriumi S. M. ir sutarė, kad kai direktorius grįš į Lietuvą iš užsienio, tai jį įdarbins. Pusbrolis R. R. pasakė adresą, kuriame yra objektas ir kur reikės dirbti. Darbo sutarties nepasirašė. Su direktoriumi sutarė, kad mokės už mėnesį laiko apie 600 eurų. Iš direktoriaus dar nėra gavęs pinigų, kadangi tai pirma diena, kai dirba. Direktorius žadėjo įdarbinti oficialiai, kai tik grįš iš užsienio (b. l. 7); Š. U. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis anksčiau dirbo UAB „H.“, vėliau ilgai nedirbo. Prieš kelias dienas jis paprašė pas UAB „H.“ direktorių S. M., kad vėl jį priimtų į darbą. Direktorius pasiūlė ateiti į statomą objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kur statomi nauji butai, pasižiūrėti kaip seksis. Į šį objektą atėjo ir dirbo nuo 2019 m. balandžio 8 d., atliko gipskartonio montavimo darbus. Su S. buvo sutarę, kad jam mokės už 1m² 5,50 euro. Alga bus skaičiuojama už atliktą darbą. Kol kas dar nieko nesumokėjo. S. M. žadėjo įdarbinti iš karto, kai grįš iš atostogų, tai yra šią savaitę. Kol kas dar jokios darbo sutarties nepasirašė, tas tris dienas tiesiog norėjo pasižiūrėti kaip jam seksis. Kokius darbus tiksliai atlikti, nurodydavo S. M. patikėtinis A. (b. l. 8-9); S. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad jis yra UAB „H.“, kuri užsiima statybomis, direktorius. 2019 m. balandžio 2 d. jis išvyko atostogų į užsienį. Būnant užsienyje darbų vykdytojas pranešė, kad tam tikriems darbams reikalinga papildoma darbo jėga. Kadangi darbuotojų reikėjo greitai, tai jis susisiekė su buvusiais UAB „H.“ darbuotojais Š. U., R. R. ir R. Z. ir pasiūlė vėl jiems dirbti. Nurodė susisiekti su A. Š., kad pasakytų ką ir kur jiems daryti. Elektroniniu paštu išsiuntė UAB „H.“ buhalteriją tvarkančiai įmonei (duomenys neskelbtini) laišką, kad šiuos tris asmenis įdarbintų, tačiau vėliau, grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad jie laiško negavo. Iš užsienio grįžo tik vakar po pietų, o į darbą atvyko šiandien, todėl jau nuo šiandien visi trys darbuotojai yra įdarbinti. Be to, buhalteris, tvarkantis UAB „H.“ buhalteriją, taip pat atostogavo, todėl, jo nuomone, ir įvyko nesusipratimas bei susiklostė tokia situacija (b. l. 10-11); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 12-14).
Byloje surinkta S. M. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad S. M. nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 16).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB „H.“ direktorius S. M., vykdydamas darbdavio funkcijas, statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų pareigose R. R., R. Z. ir Š. U., nesudaręs su jais darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojų darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Tokiais veiksmais S. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. M. nebuvo baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad S. M. pilnai pripažino nelegalaus darbo faktą, nebandė išvengti administracinės atsakomybės, į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tačiau ir į tai, kad nelegaliai dirbo trys asmenys, S. M. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
S. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19106163678.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.